TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Keturračių sezonas atidarytas – nuniokotas piliakalnis

2016 03 24 6:00
LŽ archyvo nuotraukos

Keturračių entuziastai jau paskelbė pavasarį – pastarosiomis dienomis apsižiūrėta, kad šiomis transporto priemonėmis išvažinėtas Raseinių rajone stūksantis Kejėnų piliakalnis ir šalia jo esantis kapinynas.

Aplinkinių Milašaičių, Kejėnų bei kitų kaimų gyventojai teigė žinantys, kas taip galėjo suniokoti jų mėgstamą vietą, ir apie tai informavo Dubysos regioninio parko, kurio teritorijoje yra Kejėnų archeologinis kompleksas, direkciją. Tačiau niokotojus ketinama drausminti tik žodžiu, nes pripažįstama, kad juos pričiupti – ne regioninio parko vadovybės jėgoms.

Vaizdas sukrėtė

Kaip LŽ pasakojo Palukščio kaimo bendruomenės narė Gražina Pečkaitienė, Kejėnų piliakalnis jau senokai yra vietos gyventojų mėgtama susibūrimo vieta. Prie jo žmonės renkasi minėti Baltų vienybės dieną, pavasario ir rudens lygiadienius. Mat patys organizuodami talkas per keletą metų jie sutvarkė šio piliakalnio ir šalia jo esančio pilkapyno, kapinyno teritorijas. Tad Kajėnų piliakalnis traukia ne tik aplinkinių kaimų gyventojus, bet ir lankytojus iš visos Lietuvos.

Tačiau dabar nuo piliakalnio šlaitų per pilkapyną bei kapinyną vingiuoja keturračių paliktos gilios provėžos. Nors prieš pavasario lygiadienio šventę jas mėgino užlyginti Milašaičių kaimo bendruomenės vyrai, vandalų pėdsakų panaikinti jiems nepavyko. „Pasimėgavę aistringu pasivažinėjimu po piliakalnį, jie sužalojo Žemės kūną, padarė žalos gamtai. Apgailėtinos pramogos“, – LŽ sakė G. Pečkaitienė.

Kejėnų piliakalnis (dar vadinamas Kaukuru, Švedų bokštu), pilkapynas, vadinamas Švedkapiais, ir kapinynas yra prie Kejėnų kaimo (Ariogalos seniūnijoje), Šventupio kairiajame krante stūksančiame miške, prie Šventupio ir bevardžio upelio santakos. Iš keturračių paliktų vėžių galima spręsti, kad vandalai siautėjo ne vien piliakalnio teritorijoje, bet ir per upelius. Ankstesniais metais keturračiais dažniau būdavo niokojamas Padubysio piliakalnis, o Kejėnų tokios lemties vis išvengdavo.

Bandys prisibelsti į sąžinę

Vietos gyventojai neslėpė, kad jiems žinoma, kas keturračiais galėjo nuniokoti piliakalnį ir jo teritoriją. „Jie iš toli neatvažiavo, tai – čionykščiai. Žinome ir tų žmonių pavardes, tačiau „nepagautas – ne vagis“. Todėl apie vandalizmą informavome Dubysos regioninio parko vadovus ir tikimės, kad jie kreipsis į policiją“, – teigė G. Pečkaitienė.

Dubysos regioninio parko direktorius Vygantas Kilčauskas tikino, kad policiją apie tai informuos. „Yra žinomos galbūt taip padariusiųjų pavardės, todėl ir patys bandysime su jais kalbėtis, jų elgesį viešinsime rajono žiniasklaidoje, informuosime bendruomenes. Tikimės, kad viešumas bus veiksmingesnis nei policijos pradėtas ir nutrauktas tyrimas. Juk gali būti labai sunku įrodyti, kad tikrai jie išvažinėjo piliakalnio teritoriją“, – sakė V. Kilčiauskas. Jis pabrėžė, kad šiemet jau užfiksuota ir daugiau atvejų, kai keturračiais ne tik keliais buvo išvažinėta regioninio parko teritorija.

Šiuo metu administracinės baudos už saugomų paminklų bei gamtos niokojimą gali siekti nuo 86 iki 144 eurų. Jei padaroma žala gamtai, bauda siektų nuo 144 iki 231 eurų. Be to, reikia atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

„Pažeidimai Kejėnuose galėjo būti padaryti ir anksčiau, kai gamta tik budo. Todėl apskaičiuoti padarytą žalą gamtai ir ją išieškoti iš vandalų, nenutvertų už rankos, būtų gana sudėtinga“, – teigė V. Kilčiauskas.

Pričiupti – neįmanoma

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis pripažino, kad jų specialistai, be įtikinėjimų, pokalbių ir kitokios prevencinės veiklos, nelabai ir turi kitokių kovos priemonių su bet kur važinėjančiais keturračių entuziastais. Mat pėsčias specialistas, pavyzdžiui, mišku besibraunančio keturračio nesivys, tad keturratininko neįmanoma pagauti ir nubausti.

„Pastarųjų metų duomenys rodo, kad mažėja atvejų, kai keturratininkai važinėja saugomose teritorijose, t. y. ten, kur draudžiama. Tad galbūt mūsų prevencinė veikla – žmonių švietimas – duoda rezultatų“, – įsitikinęs A. Stanislovaitis. VSTT vadovas taip pat pripažino, kad galingą keturratį motociklą miške vargu ar sulaikytų ir daug geresnę techniką turintys aplinkosaugininkai, miškininkai ar policijos pareigūnai. Be to, identifikuoti tokį pažeidimą darantį asmenį sudėtinga, nes dažnai važinėjama neregistruotais keturračiais, o jų vairuotojai galvas, o dažnai ir veidus, slepia po šalmais.

Tyrimą dėl suniokoto kultūros paveldo paminklo vakar pradėjo ir Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyrius. Tačiau KPD Kontrolės skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Renaldas Augustinavičius vakar vylėsi, kad keturratininkai, matyt, nebus pažeidę gilesnio kultūrinio-archeologinio sluoksnio. „Tačiau tai nereiškia, kad nepadaryta žala. Suardžius piliakalnio šlaito velėną, pradeda formuotis erozijos židiniai, šie perauga į giluminę eroziją, ir šlaitas pradeda kristi, juo teka vanduo. Būtent tai yra didžiausia keturračių daroma žala“, – teigė paveldosaugininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"