TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Keturratininkai draustinyje nebaudžiami

2015 06 25 6:00
Net po kraštovaizdžio draustinius važinėjančių keturratininkų nėra kam sudrausminti. LŽ archyvo nuotrauka

Tauragės rajono Kelmynės kaimo gyventojai Pagramančio regioninio parko teritorijoje, Šunijos upės pakrantėje, aptiko nelegaliai įrengtą keturračių trasą, kuria dažnai važinėja šių transporto priemonių mėgėjai. Teigiama, jog visaip stengiamasi juos pričiupti, tačiau to padaryti nepavyksta.

Trasa įrengta Akmenos ir Jūros upių santakos slėnių bei miškų kraštovaizdžio draustinyje, nukasus dalį Šunijos upės šlaito. Pagramančio regioninio parko specialistai prisipažino apie nelegalią trasą žinantys dar nuo praėjusio rudens, bet tikino kol kas nieko negalintys padaryti.

Nieko nepešė

Kelmynės kaimo gyventojai pasakojo, kad važinėti gana nuošalioje vietoje, netoli Šunijos ir Jūros upių santakos, keturratininkai pradėjo pernai. Trasa iš pradžių eina per pievas, paskui - per statų šlaitą, kurio dalis net nukasta, kad būtų patogu pasiekti upės vagą, ją kerta ir kitame krante veda gilyn į mišką. Keturratininkai čia važinėjo ir pernai, važinėja ir šiais metais, taip toliau niokodami gamtą.

LŽ kalbintas Pagramančio regioninio parko direkcijos vyriausiasis ekologas Tomas Kalašinskas sakė, kad apie sudarkytą kraštovaizdį, nukastą Šunijos upės šlaitą ir per jį nelegaliai nutiestą keturračių trasą žinoma jau seniai. Deja, iki šiol visos priemonės sustabdyti įžūlius vairuotojus buvo bevaisės.

Parko direkcijos specialistai dar metų pradžioje šalia nelegalios trasos įrengė vaizdo stebėjimo kamerą ir nufilmavo keturratininkų pasivažinėjimą. Taip pat padarė nemažai nuotraukų, kuriose užfiksuoti ekstremalių pojūčių mėgėjai. Visą šią medžiagą perdavė Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Tačiau pareigūnai buvo priversti konstatuoti, kad nustatyti vairuotojų tapatybę nėra galimybių - jie dėvi šalmus, o patys keturračiai arba neturi valstybinių numerių, arba šie taip apgadinti, jog neįmanoma įžiūrėti nei skaičių, nei raidžių.

„Mūsų pareigūnai kartu su regioninio parko specialistais surengė keletą reidų tose vietovėse, bet nė karto nesulaukė keturratininkų“, - LŽ aiškino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Rūta Janavičiūtė. Ji pripažino, kad jokio ikiteisminio tyrimo dėl nelegalios trasos regioniniame parke taip ir nebuvo pradėta, nes niekas neparašė policijai pareiškimo.

Jaučiasi bejėgiai

Mažonų seniūnas Jonas Samoška LŽ teigė, jog kraštovaizdžio niokojimo Pagramančio regioninio parko teritorijoje atvejų - ne vienas. Anot jo, prieš keletą metų keturratininkai siautėjo dar labiau, bet vėliau kiek aprimo. Dabar vėl kyla gamtos niokojimo banga.

Keturračių vairuotojų daroma žala, kaip tvirtino J. Samoška, skundžiasi ir miškininkai bei ūkininkai. Tačiau didžiausią pasipiktinimą kelia tai, kad jie laksto ir per kaimų senų kapinaičių teritorijas, senkapius ar net piliakalnius. „Statome užtvarus, kad negalėtų važiuoti, bet dažnai viskas nueina veltui. Keturratininkai užtvarus išlaužo ir važinėja toliau“, - pasakojo seniūnas.

J. Samoškos nuomone, nustačius tokius saugomų paminklų ir gamtos niokotojus, baudas jiems reikėtų skirti itin griežtas. Šiuo metu administracinės baudos gali siekti nuo 86 iki 144 eurų. Jei padaroma žala gamtai - nuo 144 iki 231 euro. Be to, dar reikia atlyginti gamtai padarytą žalą.

Atvyksta ne iš toli

Pagramančio regioninio parko direkcijos vyriausiasis ekologas T. Kalašinskas neslėpė - keturratininkai į Kelmynės kaimą atvažiuoja iš netolimų vietovių. Didelė tikimybė, kad gal net iš Tauragės. „Jie - vietiniai, gerai pažįsta apylinkes, nes nelegaliai trasai pasirinkta gana nuošali, toli nuo žmonių akių esanti vieta, apie kurios grožį žino toli gražu ne visi“, - sakė jis.

Mažonų seniūnas J. Samoška pabrėžė, kad blogiausia, jog Tauragės apylinkėse nėra nė vienos oficialios ir tinkamai įrengtos keturračių trasos. Yra motokroso trasa, kuria galėtų važinėti ir keturratininkai, bet už naudojimąsi ja numatytas nedidelis mokestis. „Manau, įvairių projektų lėšomis būtų galima įrengti specialią trasą keturračių vairuotojams. Gal tuomet jie liautųsi važinėti ten, kur negalima“, - kalbėjo jis.

Analizuojamos galimybės tokią trasą įrengti buvusiame Galmenų karjere, tačiau toliau svarstymų kol kas nepasistūmėta.

Belieka apeliuoti į sąžinę

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Apsaugos ir tvarkymo skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė tikino jau nebesistebinti, kad tai viename, tai kitame Lietuvos regione keturratininkai niokoja gražius gamtos kampelius. „Gal prieš porą metų tokių atvejų būdavo itin daug. Dabar jų lyg ir sumažėjo. Tik neaišku, ar ilgam“, - teigė ji. A. Tamošiūnė apgailestavo, kad pareigūnus dažniausiai pasiekia pranešimai tik jau apie išvažinėtas teritorijas, o ne signalai apie daromus pažeidimus. Mėgstamiausios keturratininkų vietos - paupiai, upelių vagos, pelkėtos vietovės, įvairios kalvos ar net piliakalniai.

Pasak A. Tamošiūnės, VSTT gauna iš gyventojų keturračių nuotraukų, tačiau užfiksuotos transporto priemonės dažniausiai būna neregistruotos, vairuotojai - užsimaukšlinę šalmus. Todėl identifikuoti jų beveik neįmanoma. Sugauti keturratininkus sunku, nes jie laksto bekele, kur pareigūnų automobiliai negali išvažiuoti. „Belieka viena viltis - apeliuoti į jų sąžinę, sąmonę“, - tvirtino VSTT atstovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"