Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kiaulių maras: padėtis stabili, pavojus tebėra

 
2016 11 18 6:00
Šiemet kiaulių ūkiuose buvo nustatyta 18 afrikinio kiaulių maro protrūkių. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Vyriausybinė ekstremalių situacijų komisija siūlo Vyriausybei atšaukti dėl afrikinio kiaulių maro 2014 metų sausį paskelbtą ekstremalią padėtį Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų ir Ignalinos rajonuose bei Druskininkų savivaldybėje. Tačiau specialistai perspėja, kad pavojus dar neišnyko.

Ekstremali situacija dėl afrikinio kiaulių maro dalyje Lietuvos buvo paskelbta 2014-ųjų sausį, kai kiaulėms ir šernams mirtinai pavojingos ligos atvejai pradėti masiškai fiksuoti ne tik laukinėje faunoje, bet ir kiaulių ūkiuose. Per beveik trejus metus aplinkybės pasikeitė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog atšaukti ekstremalią situaciją septyniose savivaldybėse siūloma dėl to, kad padėtis tapo kontroliuojama – liga masiškai nebeplinta. Kaip buvo rizikos teritorija išplitusi 21 savivaldybės gyvenamosiose vietovėse, taip ir liko. Todėl nėra būtinybės ekstremalią situaciją skelbti visos šalies mastu.

„Manome, kad nustačius naujų ligos židinių kiaulių ūkiuose užteks ekstremalią padėtį paskelbti tik konkrečiame rajone. Tačiau tai nereiškia, jog nebus imamasi visų reikiamų priemonių, kad ši liga neplistų“, – pabrėžė V. Paulauskas.

Pasak VMVT direktoriaus pavaduotojo, valstybės mastu ekstremalią situaciją dėl plintančio afrikinio kiaulių maro iš regiono valstybių yra paskelbusi tik Lietuva, nors jis išplitęs ir Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje.

Liga nepasitraukė

V. Paulausko žodžiais, net atšaukus ekstremalią padėtį Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų, Ignalinos rajonuose ir Druskininkų savivaldybėje, tebegalios dabartiniai apribojimai laikyti kiaules kai kuriose vietovėse, išliks ir reikalavimai jų augintojams. „Neturėtų atsipalaiduoti nei stambūs, nei smulkieji kiaulių augintojai, nei veterinarijos specialistai. Liga niekur nedingo“, – įspėjo jis.

Šiemet kiaulių ūkiuose buvo nustatyta 18 afrikinio maro protrūkių, daugiausia – smulkiuosiuose. Pusė atvejų – Kaišiadorių rajone. Anot V. Paulausko, užfiksavus naujus ligos židinius imamasi įprastų profilaktikos priemonių: toje vietoje visos kiaulės išskerdžiamos, o aplink protrūkio židinį nustatomos 3 kilometrų apsaugos ir 10 kilometrų priežiūros zonos.

Europos Komisija mūsų šalies teritoriją yra suskirsčiusi į tris rizikos zonas. Pirmojoje gyvų kiaulių prekybos ir eksporto apribojimai netaikomi, tačiau ūkiai turi atitikti biologinės saugos reikalavimus. Veterinarijos specialistams nurodyta nuolat kontroliuoti kiaulių laikymo vietas, stebėti situaciją.

Antrai zonai priskiriama užkrėsta teritorija, kurioje afrikinis kiaulių maras nustatytas laukinėje faunoje – šernams. Čia taikomi kiaulių judėjimo iš laikymo vietų apribojimai. Eksportuoti šioje zonoje išaugintas gyvas kiaules draudžiama tiek į Europos Sąjungą, tiek į trečiąsias šalis. Parduoti jas leidžiama vien Lietuvoje. Kiauliena, kiaulienos produktais gali prekiauti tik oficialiai pripažinti ūkiai, taikantys griežtus biologinės saugos reikalavimus.

Trečiai zonai priskiriama užkrėsta teritorija, kurioje afrikinis kiaulių maras nustatytas šernams ir naminėms kiaulėms. Gyvų kiaulių judėjimas leidžiamas tik Lietuvoje ir tik iš visiškai biologinės saugos reikalavimus įgyvendinusių ūkių. Prekyba kiauliena ir jos produktais taip pat galima vien vietos rinkoje. Produktai privalo būti pažymėti specialiu sveikatingumo ženklu.

Ūkiai neatsigaus

Prieš beveik trejus metus, kai tik Dzūkijoje dėl afrikinio kiaulių maro buvo paskelbta ekstremali situacija, savo nedidelį kiaulių ūkį teko sunaikinti ir Alytaus rajone gyvenantiems Janinai bei Juozui P. „Buvo labai gaila papjauti dar neužaugusius paršelius“, – neslėpė Janina.

Per daugiau kaip dvejus metus moteris susitaikė, kad nebegali auginti kiaulių. Todėl ir dabar, kai jau vėl leidžiama imtis kiaulininkystės, ji su vyru neketina to daryti. Mat reikėtų daug investuoti į tvartą, o skirti tam pinigų vyresnio amžiaus ūkininkų šeima nenori. „Jei būtume bent dešimčia metų jaunesni, gal ir ryžtumėmės“, – atviravo Janina.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius „Lietuvos žinioms“ sakė abejojantis, ar kas nors iš ūkininkų, laikiusių kiaules iki afrikinio maro bangos ir jai atsiritus, kai teko sunaikinti kiaules, dabar vėl bandys viską pradėti iš naujo. „Kiaulininkystė į tokį lygį, koks buvo prieš afrikinį kiaulių marą, mūsų rajone vargu ar sugrįš“, – prognozavo jis.

Kiek daugiau vilčių, kad kiaulininkystė bent kiek atsigaus, turi Varėnos rajono merijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas Irmantas Laniauskas. Anot jo, rajone leidus auginti kiaules atsiranda vienas kitas smulkusis ūkininkas, kuris vėl nori savo tvarte girdėti kriuksinčias kiaules, žviegiančius paršelius.

„Kai nebuvo galima laikyti kiaulių, kaimų gyventojai jas išskerdė. Dabar vėl norėtų auginti, tačiau daugiausia savo poreikiams. Gal vieną kitą ir parduotų“, – svarstė I. Laniauskas. Jis pripažino, jog vargu ar verta tikėtis, kad rajone atsiras naujų stambių kiaulių augintojų.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"