TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kiek Palangai leido sutaupyti žiema

Palangos miesto savivaldybės nuotrauka

Kiek lėšų sutaupė Palanga dėl šiemet ypač trumpo šildymo sezono? Savivaldybės Biudžeto skyrius ir vyriausioji buhalterė tikina tokių skaičių nežiną, o komunalininkai teigia nuo sniego valymo sutaupytas lėšas skiriantys medžiams genėti.

Druskos išbėrė mažiau

Į redakciją užsukusi palangiškė (vardas, pavardė redakcijai žinomi) norėjo sužinoti, kiek šilta žiema leido sutaupyti lėšų miesto komunalininkams ir Savivaldybei, sumažinus išlaidas už biudžetinių įstaigų šildymą.

UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus laikraščiui sakė, kol ketvirtadienį vyksiančiame miesto Tarybos posėdyje nebus patvirtintas kurorto biudžetas, negalėsiąs pasakyti, kiek šiais metais bus skirta lėšų Palangai tvarkyti šaltuoju metų laiku. Tačiau neslėpė, jog dėl šiltesnės žiemos druskos ant gatvių išbarstyta triskart mažiau nei pernai. Taigi, tiek pat mažiau ir lėšų tam sunaudota.

Šluoja gatves

„Bet pinigai nesusitaupo – jie tiesiog neištirpsta su sniegu, - aiškino direktorius. - Dabar gatves šluojame, tad šios išlaidos „persidengia“.

Ar gatves šluoti ir valyti sniegą kainuoja tiek pat? Komunalininkas patvirtino, jog gatves šluoti yra gerokai pigiau, nes tam pakanka į miestą išsiųsti vieną automobilį, o pasnigus – nuo 6 iki 8. Keliams pašalus gatves barsto dvi transporto priemonės. „Be to, sniegui valyti automobiliai sunaudoja daugiau kuro“, - paaiškino direktorius.

Nuo sniego valymo sutaupytas lėšas komunalininkai skiria šaligatviams remontuoti, medžiams genėti. „Pernai ilga žiema buvo ir neturėjome lėšų medžiams genėti. O kai „didelis minusas“ (per žema temperatūra), irgi negali genėti“, - sakė K.Skierus.

Remontuoja ir geni

Komunalininkas atkreipė dėmesį, kad šių metų sausį bendrovė spėjo suremontuoti apie 300 kvadratinių metrų šaligatvio Ganyklų g. ir Plytų g. ties vaistine „Camelia“. K.Skierus pabrėžė, kad įprastomis žiemomis komunalininkai sausio mėnesį negali atlikti tokių darbų. „Dėl šiltesnės žiemos šaligatvius remontuoti ir medžius genėti galime ne tik anksčiau, bet ir daugiau, - sakė laikraščio pašnekovas, pateikdamas ir konkrečius skaičius. - Šį mėnesį nugenėjome 700 medžių, tiek pat planuojame ir vasarį, ir kovą. O pernai per visus metus nugenėjome tik 200 medžių. Taigi, kuo žiemos šiltesnės, tuo miestas bus gražesnis“.

Šilčiau aštuoniais laipsniais

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė „Vakarinei Palangai“ sakė negalinti pateikti statistinių duomenų, įrodančių, jog šiųmetė žiema – šiltesnė už pernykštę. Mat žiema dar nesibaigusi – liko kelios dienos iki pavasario.

„Bet tikrai buvo šilčiau. Apskritai įprasti šalčiai, o Šiaurės Lietuvoje – ir kiek didesni, buvo tik vieną sausio dekadą (dešimt dienų – aut. pastaba). O ir vasario mėnesio antrasis dešimtmetis buvo šiltesnis kone aštuoniais laipsniais nei įprasta Lietuvoje“, - laikraščiui sakė A.Galvonaitė.

Apie biudžetines nežino

Tačiau Savivaldybė negalėjo taip aiškiai kaip komunalininkai atsakyti, kokią realiai biudžeto dalį sutaupė išskirtinai šiltą žiemą. Biudžeto skyriaus vedėja Regina Garadauskienė straipsnio autorę nukreipė į buhalteriją. Tačiau vyriausioji Savivaldybės buhalterė Vida Žvilaitienė laikraščiui sakė galinti atsakyti „tik į tuos klausimus, kurie susiję su Savivaldybės administracija“. Ir pateikė skaičius: „2012 m. už šildymą mokėta 100704,98 Lt, 2013 m. – 84072,46 Lt“.

Buhalterė tvirtino informacijos apie visas Palangos biudžetines įstaigas neturinti.

Neturi laiko

V.Žvilaitienę apskritai stebino žurnalistės klausimas, kur ketinama panaudoti už šildymą sutaupytas lėšas: „Neturime konkrečių skaičių. Negaliu atsakyti dėl biudžeto ekonomijos. Miesto Taryba apsisprendžia, kaip lėšas panaudoti. Kaip jūs apskritai suprantate „sutaupytos lėšos“? Jei pernai sunaudojome mažiau pinigų, jie ir lieka biudžete. Mes juk ne UAB, kad uždarbiautume“.

Paprašyta patikslinti, ar tikrai pasitaiko, kad Savivaldybė metus baigtų biudžete turėdama pliusą, V.Žvilaitienė patarė šiais klausimais kreiptis į Biudžeto skyrių ir paaiškino: „Aš negaliu tiek laiko jums skirti. Bendraukite su atstove spaudai“.

Į Biudžeto skyrių nebesikreipėme, nes jo vedėja straipsnio autorę jau buvo nukreipusi į buhalteriją.

Buhalterija turėtų žinoti?

Bandėme pasidomėti, gal apie tai, kiek šildymui lėšų sunaudojančios biudžetinės įstaigos, žino Ūkio ir turto skyrius. Kadangi vedėjas Kostas Jakubauskas tuo metu buvo ne savo, o mero kabinete, vyriausioji specialistė Virginija Liebienė draugiškai patarė žurnalistei kreiptis į Buhalterijos skyrių. „Juk jie skirsto lėšas, jie turėtų žinoti“, - svarstė specialistė.

V.Liebienė – ne vienintelė valdininkė, straipsnio autorę paraginusi kreiptis į Savivaldybės buhalterę. Jai antrino ir Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė: „Ne nuo oro priklauso šildymui skiriama suma, o nuo kvadratūros ir kitokių duomenų, kuriuos turi žinoti buhalterija, nes ji ir paskirsto lėšas“.

Išlaidos mažėjo

„Vakarinė Palanga“ pabandė susisiekti su kai kurių iš beveik trisdešimties biudžetinių įstaigų vadovais.

Palangos senosios gimnazijos direktorius Algirdas Karačionka laikraščiui sakė, jog nerenovuota mokykla ne ką tesutaupanti. „Gal tik keliais tūkstančiais litų suma skiriasi, - sakė A.Karačionka. - Galbūt tai labiau pajunta renovuotos įstaigos“.

Palangos globos namų buhalterė Asta Gudienė patvirtino, jog šildymo sąskaitos šiemet sumažėjusios kone perpus: „Paprastai mokėdavome už vieną mėnesį apie 6-7 tūkst.Lt, o šiemet – po 3-4 tūkst. Lt“, - sakė buhalterė.

Tačiau laikraščio pašnekovė tuoj pat paaiškino, jog šie duomenys negali atspindėti tikrosios padėties, mat vykstant remonto darbams dalis patalpų šią žiemą visiškai nešildomos.

Lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Rūta Regina Lukaitienė neslėpė džiaugsmo: „Sutaupėme 20 tūkst. Lt. Palyginome 2012 ir 2013 m. tris tuos pačius mėnesius. Mes stengiamės taupyti, ir šildymą prisukame, kai šiltesnis oras“.

Šilčiau daugiau nei penkiais laipsniais, kiek pigiau – neaišku

• Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šių metų vasario antrą dešimtadienį vidutinė oro temperatūra buvo 1,9 laipsnio šilumos, kai tokiu metu Lietuvoje įprasta oro temperatūra – 3,3 laipsnio šalčio. Tai yra buvo 5,2 laipsnio šilčiau.

• Pirmąjį vasario dešimtadienį vidutinė oro temperatūra pajūryje siekė pusę laipsnio šalčio, tai yra 1,8 laipsnio aukštesnė nei įprastinė – 2,3 laipsnio šalčio.

• Miestui šaltuoju metų laiku tvarkyti UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pernai išleido 200 tūkst. Lt, šiemet – apie 60 tūkst. Lt.

• 2013 m. „Palangos komunalinis ūkis“ gatvėms barstyti pirko apie 450 t druskos, šiemet pakako 200 t.

• Tona druskos kainuoja apie 190 Lt.

• Vieno medžio nugenėjimas bendrovei atsieina apie 40 Lt.

• Suremontuoti kvadratinį metrą šaligatvių kainuoja apie 60 Lt.

• Palangos miesto savivaldybė turi 27 biudžetines įstaigas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"