TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kinas provincijoje nyksta tyliai

2013 01 26 6:44
Pašilės bažnyčioje sovietmečiu buvo įrengtas vienas iš trijų Ukmergės kino teatrų./LŽ archyvo nuotrauka

Mažuosiuose miestuose kino teatrams virtus prekybos centrais, filmai pradėti rodyti kultūros namuose. Seansas įvyksta, jei į kiną ateina bent du žmonės.

Sovietmečiu ne viena bažnyčia buvo paversta kino teatru, tačiau dabar bene visi provincijos kino teatrai virto prekybos centrais. Todėl dabar filmai dažniausiai rodomi kultūros rūmų salėse. Filmų rodymą organizuojantys specialistai teigia, kad kinas provincijoje - tik atgarsiai to, kas anksčiau vyko turint stacionarius kino teatrus. Anot specialistų, kinas provincijoje - finansiškai nuostolingas, bet neabejotinai reikalingas.

Merdintis reiškinys

Palangos "Naglio" kino teatrui vadovaujantis Vaclovas Aleksandravičius LŽ prisiminė neseną atvejį, kai į kiną atvesta šiame kurorte atostogaujanti paauglė prieš seansą užgesus salės šviesoms, įtarusi kažką negera, ėmė šaukti iš išgąsčio. "Prišokę ėmėme raminti mergaitę, o ši prisipažino pirmą kartą atsidūrusi kine, todėl išjungus šviesas pamanė esanti įviliota į pinkles", - teigė kino teatro direktorius. Jis pabrėžė šiuo iškalbingu faktu norintis pasakyti, kad žmonės nebeina į kiną, nebeveda į jį vaikų, todėl kinas provincijoje tapo nykstančiu reiškiniu. "Palanga ne provincija tampa tik keturis šiltuosius metų mėnesius. Būtent tiek laiko veikia ir mūsų kino teatras "Naglis". Visą likusį laiką pastatas stovi tuščias", - sakė V.Aleksandravičius. Tačiau ir vasaromis žiūrėti filmų žmonės renkasi bemaž vien ūkanotomis dienomis, kai daugiau nėra ką veikti. "Išsilaikome tik todėl, kad turime dar vieno buvusio kino teatro pastatą, kurį nuomojame", - prisipažino Palangoje veikiančio kino teatro vadovas.

Palangos kino teatras priklauso UAB "Lietuvos kinas". Jau pusantrų metų nebeveikia ir šiai bendrovei priklausantis dviejų salių Klaipėdos kino teatras "Jūratė ir Kastytis". V.Aleksandravičius teigė ieškantis nuomininkų šiam pastatui, tačiau paieškos bevaisės.  Galimybių žiūrėti filmų nebeliko ir kitame Lietuvos kurorte - Trakuose. Trakų kultūros rūmų direktorius Dariušas Nedveckis teigė "neįsivaizduojantis, kas šiuo metu vyksta privatizuotame Trakų kino teatro pastate". Jis užsiminė, kad filmus mėginta rodyti jo vadovaujamoje įstaigoje, bet prieš kelerius metus ši nuostolinga veikla nutraukta.

Anykščių kultūros centras rodyti filmus pradėjo dar nepasibaigus pastato renovacijai.

Žingsnis į priekį

Švenčionių kultūros centrui vadovaujantis Aurimas Baliukonis pasiguodė, kad mieste buvęs vienintelis kino teatras, kurio neleista privatizuoti, buvo priskirtas jo vadovaujamai įstaigai ir klampino ją į skolas. "Iš pradžių mokėjome didžiausius pinigus už kino teatro patalpų šildymą. Paskui nutarėme, kad vasarą filmus rodysime kino teatre, o žiemą kartu su visa įranga kraustysimės į kultūros centrą. Tačiau ir toks sumanymas nepasitvirtino", - tikino A.Baliukonis. Anot jo, pasižiūrėti filmų ateidavo tik vienas kitas žiūrovas, todėl seansai būdavę itin nuostolingi. "Dėl to nuo praeito rudens filmų neberodome. Turime kitokios veiklos", - sakė kultūros įstaigos vadovas.

Visai kitokios pozicijos teigė besilaikančios Ukmergės ir Anykščių kultūros centrų atstovės. Anykščių kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė sakė, kad buvusiame šio rajono centro kino teatre šiuo metu sėkmingai veikia vieno didžiųjų prekybos centrų parduotuvė, o filmų žiūrėti anykštėnai renkasi į vis nebaigiamą renovuoti kultūros centrą. "Parašę projektą, šiomis dienomis kaip tik gavome naujos, filmams rodyti skirtos aparatūros, kurios vertė - 10 tūkst. litų", - teigė D.Petrokaitė.

D.Petrokaitė pabrėžė, kad kinas Anykščiuose vykdo ne tik šviečiamąją, bet ir prevencinę veiklą.

Kiną kompensuoja kiti renginiai

Pasak D.Petrokaitės, filmai Anykščiuose rodomi didžiulėje, penkių šimtų vietų kultūros centro salėje, į kurią jų pasižiūrėti paprastai susirenka vos keli žmones. Bilietai kainuoja po penkis litus, o filmas rodomas tuo atveju, kai jo pasižiūrėti ateina du žmonės. "Manau, kad rodydami filmus vykdome prevencinę, šviečiamąją ir ugdomąją veiklą", - įsitikinusi direktorė. Ji pabrėžė, kad aktyviausi filmų žiūrovai - paaugliai, kurie Anykščiuose, išskyrus kiną, neturi kur nueiti. Kad prisikviestų daugiau norinčiųjų žiūrėti filmus, direktorė teigia rengianti įvairias loterijas ir konkursus, kurių prizai - bilietai į kiną. Direktorės teigimu, nuostolingą filmų rodymą kompensuoja kiti kultūros renginiai, į centrą sutraukiantys gerokai daugiau lankytojų.

Ukmergės kultūros centro poilsio ir pramogų organizatorė Gražvyda Tušienė pabrėžė, kad sovietmečiu nedidelėje Ukmergėje būta net trijų kino teatrų. Vienas iš jų buvo įsikūręs bažnyčioje, dabar šį pastatą atsiėmė tikintieji. Antrojo kino teatro pastatas atiduotas Ukmergės kraštotyros muziejui, stovi tuščias ir laukia, kada bus pritaikytas lankytojų poreikiams. Trečiajame kino teatre įsikūrė parduotuvė, bet ir ji šiuo metu nebeveikia. Tad filmų rodymą perėmė kultūros centras. "Iš kino kritiko Sauliaus Macaičio Ukmergėje suburto kino klubo, sovietmečiu rodžiusio uždraustus labai gerus filmus, susikūrė Sąjūdžio Ukmergės skyrius", - sakė G.Tušienė. Ji pasigyrė, kad dar nuo tų laikų liko nemažai kino mėgėjų, ir dabar ateinančių pasižiūrėti filmų. Dabar Ukmergėje, anot G.Tušienės, rodomi kone visi filmai, kuriuos mato didžiųjų miestų žiūrovai. "Tačiau mūsų aparatūra ne tokia gera, tad vaizdas nelabai kokybiškas. Taigi ir bilietai į kiną kainuoja tik šešis litus", - teigė specialistė. Filmai rodomi 550 vietų salėje tris arba keturis kartus per savaitę. Jų žiūrėti ateina nuo kelių iki keliolikos žmonių. "Mūsų žiūrovai yra mokiniai arba gerokai vyresni žmonės. Jaunimo Ukmergėje liko labai nedaug, dabar jie filmus žiūri galbūt užsienyje, o gal Vilniuje", - apgailestavo G.Tušienė. Ji pabrėžė, kad kinas Ukmergėje gyvuoja tik todėl, kad jį priglaudė kultūros centras. "Jei reiktų samdyti atskirą kasininkę, valytoją, mokėti už pastato šildymą, bankrotas kino teatrą ištiktų dar tą patį mėnesį", - įsitikinusi D.Tušienė.

Tik Pakruojis, anksčiau pardavęs kino teatrą, neseniai įsigijo neblogą filmų rodymo aparatūrą. Šio miesto kultūros centro direktorė Irena Kybartienė LŽ sakė, kad aparatūra esanti savivaldybės Kultūros skyriaus žinioje. "Dėl to filmų nuolat nerodome, jie demonstruojami per šventes ar proginius renginius", - sakė I.Kybartienė. Filmai dažniausiai rodomi lauke, ekraną ištempus po atviru dangumi, ir turi didžiulį pasisekimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"