TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėda atsigręžė į kuršių paveldą

2015 06 10 6:00
Žardės piliakalnyje pirmą kartą pastatytas informacinis stendas ir apsauga nuo keturračių vandalų. Deniso Nikitenkos nuotraukos

Po „Lietuvos žinių“ kritinių publikacijų apie niokojamą ir neprižiūrimą Žardės piliakalnį uostamiesčio valdžia prisiminė kuršiškąjį Klaipėdos paveldą ir ėmėsi neatidėliotinų veiksmų jam išsaugoti.

Šį mėnesį pirmą kartą per ilgus dešimtmečius prie kuršių paminklo buvo pastatytas informacinis stendas, didžiuliais akmenimis užbarikaduotas privažiavimas mašinomis prie piliakalnio. „Ir tai – tik pradžia. Merijoje buvo sudaryta speciali darbo grupė, ji analizuoja situaciją, dėlioja tolesnius piliakalnio ir viso archeologinio komplekso sutvarkymo bei pritaikymo pažintiniam turizmui planus. Kitas etapas – pilies kalno išvadavimas nuo medžių ir buvusių gynybinių struktūrų atkūrimas. Ateityje atstatysime net kuršių kaimelį“, - LŽ sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis. Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas taip pat patikino, kad vien stendu ir ženklais tikrai nebus apsiribota.

Tačiau uostamiesčio valdžia kuršišką paveldą "prisiminė" ir ėmėsi taisyti situaciją tik po aštrių pastarųjų kelerių metų LŽ rašinių.

Suveikė kritika

Pietinėje miesto dalyje stūksantis Žardės piliakalnis metų metais buvo niokojamas vandalų su mašinomis, keturračiais, šiukšlinamas. Žmonės buvo įsigudrinę ant jo net laidoti naminius gyvūnus. Tai piktino tiek miestiečius, tiek Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovybę. Ji pavasarį buvo išsiuntusi įspėjamąjį raštą Klaipėdos valdžiai ir pagrasinusi nemenkomis, net iki 11,5 tūkst. eurų siekiančiomis piniginėmis baudomis.

„Kritika ir mūsų nuolatiniai raginimai tvarkyti piliakalnį pagaliau buvo išgirsti. Prie piliakalnio pastatytas informacinis stendas, o tai – svarbu. Valstybinis paveldosaugos objekto ženklas – žolėse, jo net nematyti, todėl nemažai žmonių galbūt net nesuvokdavo, kad atvyko į I-XIV amžiaus mūsų priešistorės paminklą. Dabar žinos“, - LŽ sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius dr. Jonas Genys.

Klaipėdos savivaldybės administracija ne tik pastatė stendą, bet ir akmenimis užblokavo privažiavimą prie piliakalnio. „Gal tai atbaidys "laukinius" turistus, kurie sugebėdavo mašinomis net ant paties kalno užvažiuoti, taip ardydami gynybinius griovius, šlaitą. Akmeninės užtvaros turėtų atgrasyti ir nekultūringus lankytojus, kurie pasistatydavo mašinas prie pat piliakalnio, išversdavo šiukšles, palikdavo tuščius butelius, skardines, net plaudavo tepaluotus automobilius“, - LŽ komentavo KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Jo teigimu, pirmieji kuršių kultūros paminklo tvarkymo darbai signalizuoja, kad miesto valdžia pagaliau pripažino Žardės piliakalnį kaip savo objektą ir tapo jo šeimininke.

Nuo griovių iki pastatų

Kaip LŽ pasakojo Klaipėdos miesto merijos Kultūros skyriaus vedėjas N. Lendraitis, vien jau įrengtais stendu ir užtvaromis nebus apsiribota, mat kuriama strategija Žardės-Bandužių archeologinį kompleksą pritaikyti ir pažintiniam turizmui. Pasak savivaldybės valdininko, suformuota darbo grupė – ilgalaikė, todėl per artimiausius metus turėtų būti nubrėžtos gairės ir didesnėms investicijoms. „Žardės piliakalnio aplinka yra labai palankioje vietoje, miesto pakraštyje, todėl ji gali tapti atsvara kultūriniams renginiams Klaipėdoje, senamiestyje. Kalbu apie gyvųjų amatų dienas, vikingų festivalius, šventes, kurios gali persikelti į pietinę Klaipėdos dalį. Tai – kaimiška aplinka, puiki atsvara didmiesčio šurmuliui. Kartu tiek miestiečiams, tiek svečiams būtina priminti ir apie kuršiškąją Klaipėdos praeitį. O dabar atrodo, kad iki Ordino atėjimo XIII amžiaus viduryje čia buvo dykros“, - svarstė N. Lendraitis.

Archeologas J. Genys užsiminė ir apie galimybę atstatyti vikingų laikotarpio kuršių gyvenvietės fragmentus. „Esame radę bent kelias kuršių gyvenvietes, yra sukaupta nemažai archeologinės informacijos apie jose buvusius pastatus, jų išsidėstymą, net struktūrą. Todėl kyla minčių siūlyti įrengti kuršišką skanseną, atkurti tuos pastatus tiksliai tose pačiose vietose. Neužmirškime, kad vėlyvajame geležies amžiuje prie Smeltalės upės buvo ir uostelis, kurį taip pat galima pažymėti“, - pasakojo MLIM direktorius.

Atvers kalno grožį

Artimiausioje ateityje turėtų būti vykdomi ir esminiai piliakalnio tvarkybos darbai. „Medžiai turi būti pašalinti atveriant visą pilies kalno grožį. Reikia išryškinti gynybines struktūras, užpilti Antrojo pasaulinio karo metais iškastus bunkerius, kurie suardė šlaitą. Galima svarstyti ir pačių gynybinių griovių bei pylimų atkūrimą. Tokių precedentų jau yra, pavyzdžiui, Šilutės rajone esančiame Žakainių piliakalnyje. Dabar matome vos 30 proc. tų gynybinių struktūrų, kurios buvo įrengtos geležies amžiuje, todėl jų atstatymas pakeistų ir įsivaizdavimą, kokie buvo piliakalniai“, - teigė L.Kavaliauskas.

Archeologai yra nustatę, kad kai kuriuose piliakalniuose nuo gynybinio griovio dugno iki aukščiausio pylimo viršaus būdavo net 8 metrai. „Kronikose rašyta, kaip užpuolikai užsimušdavo, nukritę nuo gynybinio pylimo į griovį. O Žardėje buvo bent trys gynybiniai grioviai ir pylimai. Atliekant detalius tyrimus galbūt paaiškėtų, kad šių struktūrų būta ir daugiau“, - teigė J.Genys.

Tiek archeologai, tiek paveldosaugininkai vieningai tvirtina, kad Klaipėda, užuot ignoravusi, turėtų didžiuotis pietinėje miesto dalyje slypinčiu kuršiškuoju paveldu. Žardės-Bandužių kompleksas buvo labai svarbus vikingų laikotarpio prekybos ir amatų centras pamaryje. Jį sudarė gyvenvietės, pramoninės zonos, kapinynai, trys pilys (likę du piliakalniai). Tai buvęs senovinės kuršių Pilsoto žemės centras su skandinavų vikingų kolonija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"