TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėda ieško karalienės Luizės

2015 02 03 6:00
Spalį Klaipėdos dramos teatras pasitiks žiūrovus kapitaliai atsinaujinęs. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Po aštuonerių metų pertraukos šiemet duris atvers rekonstruotas ir Lietuvoje moderniausias tapsiantis Klaipėdos dramos teatras. Šia proga žiūrovams ketinama parodyti spektaklį apie Mėmelyje kurį laiką gyvenusią Prūsijos karalienę Luizę. Aktorės jos vaidmeniui kurti ieškoma su žiburiu.

Spektaklio pagal Arvydo Juozaičio pjesę „Luizė Pirmoji“ režisierius Gytis Padegimas LŽ prisipažino, kad dėl karalienės vaidmens gali tekti skelbti nacionalinę atranką - taip sunku rasti tinkamą aktorę. „Luizė buvo ne bet kokia... Graži, motiniška, protinga, išmintinga, diplomatiška. Turiu užduotį rasti ne tik išvaizda, jaunu amžiumi į Luizę panašią aktorę, bet dar ir sugebėsiančią įkūnyti išvardytas karalienės savybes“, - sakė jis.

Teatro užkulisiuose pašnibždomis svarstoma, kad Luizę puikiai galėtų įkūnyti aktorė Inga Jankauskaitė, tačiau su ja dar nesiderėta.

Premjera - rudenį

Klaipėdos dramos teatro pastatas pagrįstai laikomas seniausiu specialiai teatrui pastatytu objektu Lietuvoje. Uostamiestyje jis atvėrė duris 1819 metais. Anot teatro vadovo Gedimino Pranckūno, šiemet teatras prisikels iš naujo ir bus moderniausias visoje šalyje.

Teatras buvo uždarytas 2007 metais, o statybų darbai pradėti nuo 2010-ųjų. Jie bus visiškai baigti šių metų vasarą. Jau spalį teatras pasitiks žiūrovus kapitaliai atsinaujinęs. Bendra rekonstrukcijos sąmata sieks per 17,3 mln. eurų. Lėšos skirtos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto.

„Džiugu, kad šių metų baigiamiesiems darbams pinigų netrūks: bus panaudota per 4,6 mln. eurų. Spalio pabaigoje planuojame visus pakviesti į premjerinį spektaklį „Luizė Pirmoji“. Kartu bus paminėtas ir teatrinės veiklos 80-metis, nes pirmasis lietuviškas spektaklis buvo parodytas 1935 metais, kai į teatrą atvyko trupė iš Šiaulių“, - kalbėjo G. Pranckūnas.

Dramos teatro kultūros projektų vadovas Tomas Juočys LŽ minėjo, kad jau įrengti inžineriniai tinklai, sutvarkytos naujai atgimusios patalpos, o pagrindiniai baigiamieji darbai laukia dviejose teatro scenose: didžiojoje ir mažojoje. „Liepą iš JAV turėtų atkeliauti itin moderni garso technika, skandinavai įrengs garso plokštes. Didžiojoje salėje tilps 410 žiūrovų. Tie, kurie sėdės parteryje, patirs visiškai naujų įspūdžių, nes 11 eilių spektaklio metu kilnosis, judės, o pati scena, sudaryta net iš 15 segmentų, galės suktis ratu“, - aiškino jis.

Luizės kerai

Dar 2013-aisiais tapo aišku, kad atnaujinto teatro premjerinis spektaklis turi būti ypatingas, todėl neatsitiktinai pasirinkta Prūsijos karalienės Luizės tema. XIX amžiuje ji kurį laiką gyveno anuometiniame Mėmelyje kartu su vyru Prūsijos karaliumi Friedrichu Wilhelmu III.

LŽ archyvo nuotrauka

Kai Prūsija kariavo su Prancūzija, vienu metu Mėmelis buvo vienintelis laisvas karalystės miestas, tad 1807-1808 metais jame reziduojant karališkajai šeimai virto visos Prūsijos sostine. Karalienė Luizė per palyginti trumpą savo viešnagę sugebėjo taip užkariauti vietos žmonių širdis, kad amžiams įėjo į miesto istoriją. Uostamiesčio priemiestyje Tauralaukyje karalienei net buvo pastatytas paminklas ir pasodintas ąžuolas. Jis auga iki šiol.

„Luizė buvo tiesiog pasakiško grožio, bet žmonės ne vien dėl to ją dievino. Karalienė pasižymėjo itin aštriu protu, išmintimi, bet kartu buvo ir motiniška, labai mylėjo savo vaikus, užsiėmė labdara, mokėjo kalbėtis ir su paprastais miestiečiais, ir su imperatoriais“, - pasakojo G. Pranckūnas.

Istorijoje užfiksuotas itin iškalbingas įvykis, kuris turbūt geriausiai apibūdina Luizės charizmą. 1807 metais Prūsijos karalius, vykstant taikos deryboms, iškvietė žmoną į Tilžę, kad gražuolė suminkštintų širdį Napoleonui. Mat Prūsijai pralaimėjus karą Prancūzija ir Rusija norėjo ją pasidalyti.

Luizės ir Napoleono pokalbis buvęs toks, kad prancūzas po jo savo maršalams taręs: „Jeigu Prūsijos karalius būtų įėjęs į kambarį šiek tiek vėliau, būčiau turėjęs perleisti Magdeburgą.“

Nepaprasti reikalavimai

Režisierius G. Padegimas LŽ atviravo, kad jau pavyko rasti 18 aktorių vyrų būsimiems vaidmenims kurti, tačiau Luizės paieškos užtruko. „Aktorė turi įkūnyti vieną iškiliausių XIX amžiaus Europos moterų, itin charizmatišką asmenybę. Tai ne Barbora Radvilaitė, kuri tik užsidėjo karūną ir dėl to tapo garsi. Luizė buvo kultinė asmenybė ne dėl statuso, o dėl asmeninių savybių. Reikia aktorės, kuri iš tolo šviestų karališka povyza. Tai turi būti apie 30 metų labai graži moteris. Pageidautina - susilaukusi vaikų, kad žinotų, kas yra motiniški jausmai, rūpestingumas“, - vardijo režisierius.

Kartu aktorė privalės įkūnyti priešingas savybes: aštrų protą, diplomatiškumą, intelektą.

„Įsivaizduojate, kaip tai kontrastuoja su geidulingumu, viliokiškumu, nepaprastais moteriškais kerais, kuriems atsispirti nepajėgė imperatoriai. Bet tokia buvo Luizė. Važinėju po miestus, stebiu įvairius spektaklius, analizuoju jaunų aktorių vaidybą ir ieškau tos Luizės. Ir dar neradau. Nors viena kandidatūra man patyliukais peršama jau ne vieno žmogaus“, - mįslingai prasitarė G. Padegimas.

Teatro kuluaruose šnabždamasi apie aktorę I. Jankauskaitę, kuri jau yra kūrusi charizmatiškų moterų Marijos Stiuart ir Dulsinėjos vaidmenis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

LŽ kalbinta I. Jankauskaitė patikino, jog Luizės vaidmuo jai nebuvo siūlytas. G. Padegimas pabrėžė, kad su šia aktore dar būtinai pasišnekės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"