TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėda kurortu netaps, bet...

2013 08 12 6:00

Uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko teigimu, jo gimtojoje Klaipėdoje pastaruoju metu vyksta daugybė pokyčių: dygsta nauji pramoniniai objektai, tačiau taip pat propaguojama sveika gyvensena.

- Kas jums pirmiausia yra Klaipėda: pramoninis uostamiestis ar rekreacinė teritorija?

- Klaipėda man - gimtasis miestas, nesvarbu, kaip jį pavadinsi, meilės jam nuo to nebus mažiau. Vis dėlto manau, kad mūsų uostamiestis yra gerai subalansuotas: yra ir pramonės, ir laisvalaikio zonų. Uostas – vienas Lietuvos ūkio garvežių, todėl pats miestas nepritaikytas masiniam poilsiautojų antplūdžiui, į tai ir nesiorientuojama. Tačiau miestiečiai, svečiai čia mato gana gerai išvystytą infrastruktūrą: paplūdimius, parkus, dviračių takus ir kita.

- Kokios Klaipėdos ateities strateginės gairės: ar bus statomi terminalai ir naujos krantinės, ar atsigręžiama į turizmą?

- Kaip vienintelis šalies uostamiestis negalime pabėgti nuo itin intensyvaus ekonominio gyvenimo. Tad ir planai uosto teritorijoje plėtojant naujus objektus yra gana dideli, mirštančio uosto tikrai nepamatysime. Tad čia niekada nebus ir kurorto. Bus laikomasi balanso tarp ūkinės-pramoninės plėtros ir rekreacinės paskirties zonų išlaikymo, jų plėtojimo.

- Klaipėdai priklausanti Smiltynė prieš keletą metų neteko Mėlynosios vėliavos paplūdimio statuso. Ar dėl to atsirado neigiamų pasikeitimų?

- Tikrai ne. Ne vėliavos spalva lemia paplūdimių kokybę. Juk yra pavyzdžių, kad Mėlynosios vėliavos statusą galima pigiau nusipirkti net ir su išlygomis. O mūsų paplūdimiai po statuso pasikeitimo nė kiek nepablogėjo, mes viso labo prieš keletą metų atsisakėme dalyvauti tame projekte ir mokėti didžiulius pinigus vien už statusą. Organizacijos, vertinančios paplūdimius ir suteikiančios jiems Mėlynosios vėliavos statusą, nepraleidžia progos uždirbti.

- Kaip pasikeis Kuršių marių panorama ir galbūt gyvenimo kokybė uostamiestyje pradėjus eksploatuoti Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą?

- Miestiečių gyvenimo kokybė dėl to tikrai nenukentės. Tačiau uosto gyvenimas mariose bus kitoks. Vien įplaukiant tam milžiniškam laivui-dujovežiui greičiausiai apmirs visas judėjimas uoste. Neaišku, kaip bus su keltais į Smiltynę, kaip su specialiosiomis tarnybomis, kurioms reikės tuo metu patekti į kitą krantą, pavyzdžiui, nutikus nelaimei.

Dėl SGD terminalo situacijos dramatizuoti nereikėtų, nors kai kurie politiniai oponentai bando „joti ant šio arkliuko“. Pripažinkime, tai bus unikalus Lietuvoje objektas, todėl įvertinti visi rizikos faktoriai pačiu aukščiausiu valstybiniu lygiu. Tai – strateginės svarbos valstybinis objektas.

- Klaipėda vadinama džiazuojančiu miestu. Ar tai tik sparnuota frazė?

- Vaizdingi posakiai juk negimsta iš niekur... Klaipėda, kaip miestas prie jūros, Lietuvoje yra unikalus. Nežinau, gal tai jūros įtaka, gal „jūrinės“ dvasios mumyse daugiau... Klaipėdiečiai yra kitokie, jie skiriasi savo tolerancija, geranoriškumu, atlapaširdiškumu, nuoširdumu. Kita vertus, Klaipėda jau du dešimtmečius yra miestas, kurį valdo dešiniųjų politinių jėgų atstovai. Tai taip pat turi įtakos.

- Mūsų uostamiestis yra vienintelis Lietuvoje miestas, įstojęs į Pasaulio sveikų miestų organizaciją. Kaip tai atsispindi viešajame gyvenime?

- Visuomenės sveikatinimo procesas yra ilgalaikis, jo rezultatus bus galima pamatyti nebent po dešimtmečio ar vėliau. Vyksta projektas „Klaipėda – sveikas miestas“. Tačiau jau matyti tam tikri pokyčiai: daugėja sportui skirtų viešųjų erdvių, vis aktyviau propaguojama sveika gyvensena, ypač daug dėmesio skiriama ekologijai. Mes juk pirmieji įvedėme kvotas elektromobiliams, įsigijome ekologiškų autobusų, ėmėmės reformų, skatinančių labiau naudotis viešuoju transportu ir dviračiais.

- Šiais metais jau matyti ženklų, kad miesto valdžia pradeda atsigręžti į vienintelę Klaipėdoje valstybės saugomą gamtos teritoriją - Smiltynę.

- Miesto valdžia niekada nebuvo nusisukusi nuo šios kurortinės teritorijos, tačiau ji yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Anksčiau mes ne tik buvome supančiotomis rankomis ir kojomis, nieko negalėjome daryti. Dabar, kai pasikeitė parko direkcijos valdžia (nuo šių metų ėmė vadovauti neringiškė turizmo specialistė Aušra Feser – aut.), matome labai teigiamų pokyčių ir pozityvų šiuolaikišką požiūrį į Smiltynės gražinimą, jos plėtojimą, didesnį pritaikymą turizmui.

- Šįmet pirmą kartą miesto jubiliejaus proga nusipelniusiems žmonėms įteiktos simbolinės vėtrungės, tačiau Klaipėdoje, kitaip nei Neringoje, kuršininkų burvalčių vėtrungių nematyti. Kodėl?

- Tipinės burvalčių, kurėnų vėtrungės yra nepelnytai užmirštos, tapusios vos ne muziejiniais eksponatais. Vėtrungė - ne Neringos ar kito miesto nuosavybė, tai – viso Vakarų Lietuvos regiono simbolis ir paveldas. Vėtrungė - ne tik suvenyras, bet ir visas informacijos, istorijos lobynas, atspindintis žmonių gyvenimus, jų filosofiją. Tad, manau, šie nuostabūs neišnaudoti pajūrio akcentai atgims naujam gyvenimui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"