TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėda laukia vikingų eros šulinio

2016 03 17 6:00
Šulinys buvo kruopščiai konservuojamas ir restauruojamas pusketvirtų metų. Ievos Masiulienės nuotraukos

Valdovų rūmuose jau paruoštas transportuoti unikalus uostamiestyje, Žardės-Bandužių archeologiniame komplekse, prieš keletą metų aptiktas rentinis VII-VIII amžių šulinys. Jis į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų (MLIM) bus atgabentas vasarą ir taps seniausiu konservuotu, restauruotu ir eksponuojamu šuliniu mūsų šalyje.

Muziejininkai ketina lankytojams rodyti ne tik šį šulinį, bet ir pasiūlyti specialią edukacinę programą, skirtą Klaipėdos autochtonams kuršiams, gyvenusiems šiuose kraštuose geležies amžiuje.

Seniausias Lietuvoje

Lietuvoje po žeme paprastai randami viduramžių rentiniai šuliniai, o priešistorės laikų šulinius aptikti labai retai pavyksta. Juolab puikiai išsilaikiusius.

2011 metais Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkų grupė pietinėje uostamiesčio dalyje, netoli kuršiško Žardės piliakalnio, aptiko unikalų radinį.

„Lietuvoje yra rasta ir senesnių šulinių, tačiau tokių sunykusių, kad būdavo nebeįmanoma jų restauruoti. Mūsų rastas ir preliminariai VII-VIII amžiais datuojamas šulinys yra unikalus, nes itin gerai išsilaikęs. Tai geležies rūdai plauti skirtas rentinis įrenginys, pagamintas iš ąžuolo ir beržo. Apie metro gylio, jo kraštinių ilgis siekia apie 65 centimetrus. Kuršiai sėmė vandenį iš to šulinio ir plovė geležies rūdą“, – LŽ pasakojo archeologė Ieva Masiulienė.

Ji 2011-aisiais vadovavo tyrimams ypatingoje vietoje: priešistorės gamybinėje ir metalurgijos zonoje į vakarus nuo Žardės piliakalnio.

„Žardės-Bandužių-Laistų kompleksas – labai didelis, įdomus ir įvairialypis. Tai ir kuršių piliakalniai, ir kapinynai, ir gyvenviečių tinklas. Atskiroje gamybinėje zonoje protėviai lydydavo rūdą molinėse rudnelėse, gamino medžio anglis, dirbo kalviai, puodžiai. Mūsų tyrimai parodė, kad žmonės šiose vietose pasigaminti geležį išmoko dar pirmame tūkstantmetyje prieš mūsų erą“, – teigė ji.

Unikalų radinį Klaipėdos universiteto mokslininkų grupė aptiko pietinėje uostamiesčio dalyje, netoli kuršiško Žardės piliakalnio.

Rastas rentinis šulinys iš Klaipėdos transportuotas į Nacionalinio muziejaus Valdovų rūmus, ten buvo kruopščiai konservuojamas ir restauruojamas pusketvirtų metų.

„Prie to šulinio triūsė restauratorė Deimantė Baubaitė. Dvejus metus radinys mirkytas specialioje vonioje su dejonizuotu vandeniu, įvairiais bakterijas naikinančiais antiseptikais. Vėliau kone kasdien šulinį teko tepti specialiais chemikalais, norint jį konservuoti. Tad jau galime pasigirti, jog turėsime seniausią Lietuvoje muziejuje eksponuojamą šulinį“, – kalbėjo I. Masiulienė.

Ji su archeologų komanda į kuršių metalurgijos zoną buvo grįžusi ir pernai, ten vėl pavyko aptikti dar vieną šulinį rūdai plauti.

„Jis kitoks, lentinės konstrukcijos, bet taip pat labai gerai išlikęs. Dar negavome radiokarboninio tyrimo duomenų, todėl negalime jo datuoti. Ir dabar po žeme tose vietose yra pelkių rūdos, kurios prisikasėme ir kada nors pamėginsime rekonstruoti lydymo procesą molinėje rudnelėje. Taip, kaip darė prieš tūkstantį metų kuršiai“, – tikino I. Masiulienė.

Pritaikys edukacijai

MLIM direktorius dr. Jonas Genys, pats kasinėjęs Žardėje, jau parinko muziejuje vietą, kur bus eksponuojamas vikingų laikotarpio šulinys.

„Padėsime jį toje salėje, kurioje yra Birutės kalno paleoastroniminės stebyklos maketas, brėžiniai. Taip pat norime, kad šulinys taptų edukacine ašimi supažindinant lankytojus su unikaliu Žardės-Bandužių kompleksu ir kuršių istorija“, – LŽ sakė jis.

Muziejaus vadovybė jau kreipėsi į Lietuvos kultūros tarybą dėl finansavimo: reikia apie 4 tūkst. eurų.

„Lankytojai galėtų patys surinkti sumažintą to šulinio modelį. Būtų demonstruojama ir pažintinė filmuota medžiaga apie patį archeologinį kompleksą, jame vykusius kasinėjimus, kuršių kultūrą, amatus ir ginkluotę. Tai labai vertingas radinys, retas kuris muziejus gali pasigirti tokio senumo mediniu artefaktu. Jis darys įspūdį pirmiausia vaikams, nes yra didelis ir mena priešistorės laikus. Iki tol specialiai kuršiams skirtos nuolatinės edukacinės programos neturėjome“, – teigė muziejaus vadovas.

Ateityje planuojama tiek Žardės šulinį, tiek pernai rastąjį perkelti į naujai sukurtą, senajai metalurgijai skirtą salę Kalvystės muziejuje po jo pertvarkos.

„Naujai rastas šulinys jau konservuojamas mūsų muziejaus restauravimo centre. Laukia ilgas procesas, dabar jis mirkomas specialiame skystyje. Tokie seni ir dideli radiniai yra verti triūso, nes prikausto lankytojų dėmesį ir leidžia prisiliesti prie priešistorės laikų. Edukacine programa sieksime lankytojams įtaigiai pateikti kuršius. Kad jie buvo realiai, o ne tik knygutėse“, – kalbėjo J. Genys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"