Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėda rengiasi ugdyti jūrų kadetus

 
2017 01 18 11:30
Jūrų kadetų mokykla kurį laiką veikė Juodkrantėje. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Šiemet pagaliau turėtų paaiškėti, ar Lietuva vėl turės Jūrų kadetų mokyklą. Dėl teisės įkurdinti tokią įstaigą savo teritorijoje kovoja Šilutės rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybės, bet uostamiesčio šansai – didesni.

Klaipėda pasiryžusi dalytis su valstybe finansinę sukarintos mokyklos išlaikymo naštą. Tuo tarpu Rusnėje kadetus ugdyti norintys šilutiškiai pageidauja visiško finansavimo iš ministerijų.

„Artimiausiu metu mūsų delegacija planuoja vykti į Švietimo ir mokslo ministeriją bei pasiūlyti steigti Jūrų kadetų mokyklą Klaipėdoje. Tam numatytos patalpos, mūsų ambicijos yra tokios pačios“, – „Lietuvos žinioms“ sakė uostamiesčio merijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Jos teigimu, regioninį statusą turėsiančioje įstaigoje galėtų mokytis visi norintys šalies vaikai nuo 5 iki 12 klasės. Planuojama, kad jų būtų 500–700.

Jūrų kadetų mokyklos steigimui dar pernai pritarė Klaipėdos miesto taryba, tvirtinusi švietimo tinklo pertvarkos planą.

Šilutės korta

Pirma ir kol kas vienintelė Jūrų kadetų mokykla nuo 2006-ųjų iki 2014 metų veikė Juodkrantėje. Ji buvo įsteigta pagal vienos iš Jungtinės Karalystės karališkųjų mokyklų modelį. Pagrindinė šios įstaigos fiasko priežastis buvo ta, kad nei valstybė, nei Neringos merija, nei pati mokykla nesugebėjo pastatyti moksleivių bendrabučio. Kadetų mokykloje vaikai mokėsi nuo 5 iki 10 klasės. Pirmaisiais metais jų buvo 20, 2007-aisiais – jau 50. Vėliau kadetų vis mažėjo. 2014 metais jų buvo vos 12 (pačioje mokykloje – tik 26 vaikai).

Panaikinus Liudviko Rėzos vardu pavadintą sukarintą mokyklą Kuršių nerijoje imta svarstyti, kad tokia mokykla galėtų būti įsteigta Rusnės saloje. Šilutės rajono politikai ne vienus metus mynė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) slenkstį ir dėstė savo argumentus, tačiau procedūros nejudėjo iš mirties taško.

Seniausias jūrines tradicijas turintis uostamiestis pasiryžęs dėti visas pastangas, kad Jūrų kadetų mokykla veiktų būtent Klaipėdoje. /Deniso Nikitenkos nuotrauka

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis „Lietuvos žinioms“ vakar teigė, kad dabar, po Seimo rinkimų pasikeitus valdžiai, vėl dedamos viltys. Neseniai Šilutės rajono merija paskelbė viešą apklausą, kad išsiaiškintų Jūrų kadetų mokyklos steigimo Rusnėje poreikį. Teiraujamasi, ar tėvai sutiktų mokėti už vaikų maitinimą, uniformą ir kita.

„Mūsų ambicijos labai realios, tik trūksta politinės valios Vilniuje. Rusnės sala – labai tinkama vieta sukarintai mokyklai. Rajone turime 5 uostus, išvystyta laivyba, savivaldybė pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Karinėmis jūrų pajėgomis, Klaipėdos universiteto Jūrų technologijų ir gamtos mokslų fakultetu, tad dėl instruktorių problemų nekiltų. Numatytos ir 7 tūkst. kvadratinių metrų patalpos: mokykla galėtų veikti iškėlus iš esamų patalpų Rusnės specialiąja mokyklą“, – pasakojo meras.

Jis atrėmė skeptikų vertinimus, esą vaikams būti santykinai izoliuotoje saloje gali būti psichologiškai sudėtinga.

„Priešingai, tam ir yra sukarinta mokykla. Lenkijoje yra dvi jūrų kadetų mokyklos miškuose. Kitas dalykas, kad Rusnėje tokia įstaiga padėtų ir savotiškai propagandai, nes ji veiktų šalia sienos su Rusija. Joje mokytųsi apie 160 kadetų“, – teigė V. Laurinaitis.

Mero manymu, Rusnėje kadetų mokykla turėtų būti valstybinė, ją išlaikyti turėtų ŠMM ir Krašto apsaugos ministerija. Savivaldybė įsipareigotų rasti patalpas ir pedagogus, tačiau mokyklos išlaikymas gultų ant valstybės pečių.

Vėl derėsis

Atrodo, kad būtent finansiniai įsipareigojimai gali lemti ŠMM sprendimą jūrų kadetų kalvę įkurti ne Rusnėje, o Klaipėdoje. Tai pripažino ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas. Jis „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad kadetų mokyklos idėja nepamiršta ir bus plėtojama.

„Šilutė nori, kad tokios įstaigos steigėja būtų ŠMM, o ne rajono savivaldybė. Štai čia mūsų požiūriai išsiskiria. Reikia suvokti, kad įsteigti kadetų mokyklą – viena, bet ją išlaikyti su visu personalu – kas kita. Susiduriame su prioritetų valstybėje klausimu. Ar Jūrų kadetų mokyklai verta skirti milijonus eurų iš biudžeto? Juk reikėtų didžiulių investicijų ir į infrastruktūrą, ir į tokios specializuotos įstaigos išlaikymą. Jis dukart brangesnis“, – teigė ministerijos atstovas.

Jis tikino, kad klausimų kelia ir geografinė padėtis, nes Rusnės salą nėra patogu pasiekti, todėl kyla abejonių, ar šioje vietovėje įkurta Jūrų kadetų mokykla sutrauktų pakankamai auklėtinių.

„Manau, kad pirmiausia reikės vėl sėsti prie derybų stalo tiek su Šilutės rajono, tiek su Klaipėdos miesto politikais, valdininkais ir dėti pliusus bei minusus. Mano manymu, daugiau realių galimybių, įvertinus pragmatinius niuansus, Jūrų kadetų mokyklą įsteigti ir ją išlaikyti turi uostamiestis. Pagrindinis niuansas – kaip bus dalijamasi finansine našta“, – dėstė A. Aldakauskas.

Klaipėdos pasiūlymas

Seniausias jūrines tradicijas turintis uostamiestis pasiryžęs dėti visas pastangas, kad Jūrų kadetų mokykla veiktų būtent Klaipėdoje.

„Kalbame apie tai nebe pirmus metus, tačiau reikalai vis nejudėjo. Pasikeitus ŠMM vadovybei, vėl kelsime tą klausimą. Mūsų manymu, steigėjai galėtų būti ir ŠMM, ir uostamiesčio savivaldybė. Jei ja taps tik savivaldybė, kadetų mokyklą galės lankyti vien Klaipėdos vaikai, o tikslas – pritraukti moksleivių iš visos Lietuvos. Galima svarstyti įvairius variantus, kaip pasidalyti finansinę naštą“, – teigė N. Laužikienė.

Jos manymu, iš ministerijos lėšų galėtų būti skiriamas vadinamasis mokinio krepšelis, o aplinką išlaikytų savivaldybė. Arba Klaipėdos kadetus išlaikytų uostamiestis, o kadetus iš kitų miestų ir rajonų – valstybė.

„Tai derybų klausimas, bet vienareikšmiškai sutinkame finansiškai prisidėti prie tokios įstaigos išlaikymo. Vis dėlto viena Klaipėda jos neišlaikys, nes kalbame apie 500–700 vaikų. Reikės ne tik atnaujinti numatytas patalpas, pritaikyti jas tokiai mokyklai, bet ir bendrabutį parūpinti. Bet kuriuo atveju sieksime, kad Jūrų kadetų mokykla veiktų uostamiestyje“, – pažymėjo N. Laužikienė.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"