TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėda sulauks karališkosios relikvijos

2015 12 15 6:00
Vaizdas į skulptūrą ir rotušę. LŽ archyvo nuotraukos

Klaipėdoje gimęs žinomas šalies ekonomistas Gitanas Nausėda neseniai Berlyno aukcione įsigijo itin retą istorinę vertybę ir yra pasiryžęs ją paskolinti uostamiesčio muziejininkams.

Finansininkas parsivežė į Lietuvą paskutinio Prūsijos karaliaus Vilhelmo II ranka 1906 metais pieštą originalų eskizą. Jame vaizduojama kadaise priešais Klaipėdos rotušę stovėjusi skulptūra „Borusija“.

Eskizas, 1906 metais pieštas karaliaus Vilhelmo II./Gitano Nausėdos nuotrauka

„Jeigu būtų sudarytos tinkamos sąlygos, esu pasirengęs eksponuoti šį raritetą gimtajame mieste. Turbūt mažai muziejų gali pasigirti paties karaliaus pieštu piešiniu. Jo autentiškumas 100 proc. patvirtintas ekspertų, yra ir oficialus lydraštis“, – LŽ sakė G. Nausėda.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius dr. Jonas Genys tikino, kad karaliaus eskizas – unikalus ir įdomus Klaipėdos istorijai, todėl artimiausiu metu su G. Nausėda bus tariamasi dėl retenybės eksponavimo.

Rado Berlyne

Dabar priešais Klaipėdos rotušę Danės gatvėje stovi sovietmečiu čia iškilęs paminklas „Žvejys“. 1907-aisiais toje pačioje vietoje buvo iškilmingai atidengta skulptūra „Borusija“, skirta vokiečių pergalės prieš Napoleoną 100 metų jubiliejui paminėti. Tuometis Mėmelis pasirinktas todėl, kad Prūsijoje jis buvo vienintelis miestas, kurio neokupavo Napoleono kariuomenė.

Paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo paskutinis vokiečių imperatorius ir Prūsijos karalius Vilhelmas II (1859–1941). Keturių metrų aukščio bronzinė skulptūra atgabenta traukiniu iš Berlyno. Prūsiją simbolizavo moteris antikiniais drabužiais ir romėnišku šalmu ant galvos. Kairėje rankoje ji laikė skydą ir ietį, dešinėje – durklą.

Skulptūra priešais rotušę stovėjo iki 1924 metų, kai ją nuvertė Klaipėdos krašto sukilėliai lietuviai. 1939-aisiais miestą okupavus hitlerininkams paminklas vėl buvo atstatytas. Jis dingo po Antrojo pasaulinio karo, Klaipėdą užėmus sovietų okupantams.

Didelę laisvalaikio dalį senųjų knygų kolekcionavimui skiriantis G. Nausėda LŽ pasakojo „Borusijos“ eskizą radęs viename Berlyno aukcionų. „Parduodamas piešinys labai sudomino, todėl jį įsigijau. Unikalu, kad tai paties karaliaus, spalvingos asmenybės Vilhelmo II ranka pieštas „Borusijos“ eskizas, datuojamas 1906 metais. Vadinasi, Vilhelmas II buvo vienas paminklo kūrėjų. Piešinys į aukcioną atkeliavo iš „Borusijos“ skulptoriaus Peterio Breuerio asmeninių rinkinių. Eskizo lape yra šio menininko ranka rašyta pastaba, bylojanti, kad piešinio autorius – pats karalius“, – dėstė G. Nausėda.

Vilhelmas II (dešinėje) prie paminklo.

Plunksna ir juodu rašalu ant kartono lapo piešto eskizo matmenys – 25 x 36 centimetrai. „Įdomu ir tai, kad karaliaus piešinyje yra detalių, kurių nebuvo jau pastatytoje skulptūroje. Pavyzdžiui, po karžygės kojomis nuvirtusi kolona su raide „N“. Tai, matyt, reiškė pergalę prieš Prancūziją ir Napoleoną. Akivaizdu, kad piešti mėgęs karalius tiesiogiai dalyvavo kuriant monumentą. Ši aplinkybė paskatino mane pasidalyti savo atradimu ir pasiūlyti tinkamomis sąlygomis eksponuoti eskizą uostamiestyje“, – aiškino ekonomistas.

Ieškos konteksto

Karališku piešiniu netruko susidomėti Klaipėdos muziejininkai, istorikai. Jie pažymėjo, kad tai – unikali istorinė vertybė. Anot MLIM vadovo dr. J.Genio, dabar reikia sugalvoti progą, rasti teminį kontekstą ir tinkamai pristatyti piešinį visuomenei.

„Muziejų funkcija – pasakoti apie krašto istoriją, rodyti ją, kad ir kokia buvo. Tad šiuo atveju kalbame labiau ne apie vokiškos kultūros paveldą, o apie įdomybę, susijusią su mūsų miesto ir krašto istorija. Klaipėdos, kaip Prūsijos miesto, etapą, kuris siejasi su didžiąja to laikotarpio Europos politika. O vienas jos kūrėjų buvo Vilhelmas II“, – sakė J. Genys.

Būtent šis monarchas savo politinėmis manipuliacijomis priartino Europą prie Pirmojo pasaulinio karo. Tiesa, Vokietija jį pralaimėjo, o pats Vilhelmas II 1918 metais buvo priverstas atsisakyti sosto.

Skulptūra "Borusija" uostamiestyje buvo pastatyta 1907 metais.

„Eskizas mums įdomus būtent dėl to laikotarpio istorinių peripetijų ir didžiosios Europos politikos veikėjų. Kalbame apie Europos valdovų, karalių pėdsakus Klaipėdoje. Juk Mėmelis XIX amžiaus pradžioje buvo net Prūsijos sostinė, kurioje rezidavo karališkoji šeima, garsioji karalienė Luizė. Todėl akcentuojant platesnį, europinį kontekstą, didžiąją politiką, jos kūrėjus ir sąsajas su Klaipėda, tas eskizas tampa labai įdomiu eksponatu“, – tvirtino MLIM direktorius. J. Genys dar pridūrė, kad būta ir Lietuvos kilmingųjų, kurie pasižymėjo polinkiu į meną, dailę. Pavyzdžiui, Biržų didikai Radvilos piešė krosnių koklių eskizus.

„Susisieksime su ponu G. Nausėda, pasitarsime dėl eskizo eksponavimo konteksto ir pasistengsime jį parodyti muziejaus lankytojams“, – tikino J.Genys.

Praėjus kelioms dienoms po pokalbio su LŽ žurnalistu MLIM direktorius pranešė, kad muziejaus fonduose pavyko rasti ir dokumentus, susijusius su garsiąja skulptūra. „Jie buvo įbetonuoti po postamentu ir aptikti sovietmečiu statant „Žvejo“ paminklą“, – teigė J. Genys.

Ikonografinė retenybė

Klaipėdos universiteto Istorijos katedros vedėjas dr. Vygantas Vareikis LŽ priminė, kad autentiškos, su Klaipėda susijusios XIX-XX amžiaus pradžios ikonografijos yra labai mažai.

„Turime daug atvirukų, jų kopijų, tačiau tokių istorinių vertybių kaip to laikotarpio piešiniai, eskizai, graviūros – labai mažai. „Borusijos“ piešinys yra įdomus. O aplinkybė, kad autorius – pats Vilhelmas II, šį istorijos liudytoją daro unikalų. Manau, Klaipėda negali praleisti progos eksponuoti vertybę, ypač jei pats savininkas siūlosi ją paskolinti“, – LŽ sakė istorikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"