TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėdiečiai ieškos prezidentinio laivo

2016 04 22 6:00
Tarpukario Lietuvos karo laivas “Prezidentas Smetona” pagrįstai laikomas vienu iš mūsų šalies, kaip jūrinės valstybės, simbolių. LŽ archyvo nuotrauka

Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkų svajonė rasti legendinį tarpukario laivą „Prezidentas Smetona“ pildosi – spalį rengiama ekspedicija į Baltijos jūrą.

Povandeninės archeologijos specialistai burlaiviu „Brabander“ plauks į Suomijos įlankos vandenis ir pirmą kartą istorijoje bandys prisiliesti prie 70 metrų gylyje glūdinčio skenduolio, jį nufilmuoti bei galbūt iškelti kokią detalę.

"Prezidentas Smetona" Šventosios uoste. 1939 m./LŽ archyvo nuotrauka

Odisėjai duris atvėrė Lietuvos valstybės jubiliejaus minėjimo klausimus kuruojanti vyriausybinė komisija, nutarusi šiam tikslui skirti 10 tūkst. eurų. „Šių pinigų mums užteks 10 dienų ekspedicijai. Istorinio minininko „Prezidentas Smetona“ žmonių akys nėra regėjusios nuo 1945 metų, kai jis buvo nuskandintas netoli Talino. Buvome susitikę su estų paveldosaugininkais, šie žadėjo suteikti galimybes patyrinėti“, – LŽ sakė KU akademikas, povandeninės archeologijos specialistas Vladas Žulkus. Jis pats ir vadovaus ekspedicijai.

Vaikėsi vaiduoklį

Lietuvių bandymai rasti „Prezidentą Smetoną“ iki šiol priminė laivo vaiduoklio paieškas. 2008 metais estų kolegos klaipėdiečiams pranešė, kad aptiko pirmąjį Lietuvos karo laivą už keliasdešimties jūrmylių nuo Talino. Vėliau paaiškėjo, jog tai ne tas laivas. Po metų lietuviai patys išsiruošė į ekspediciją. Jau manė suradę „Prezidentą Smetoną“ kitoje vietoje, bet išanalizavus sonaro rodmenis tapo aišku, kad ir vėl prašauta pro šalį. Dabar ketinama remtis naujausiais estų mokslininkų duomenimis. „Jų patikimumas – 90 procentų. Turime Estijos jūrų muziejaus tyrinėtojo Vello Masso atsiųstą laivo nuotrauką, darytą sonaru“, – tvirtino V. Žulkus.

Mokslininkai legendinio laivo leisis ieškoti Klaipėdos universiteto mokomuoju burlaiviu “Brabander”./Jūračio Liachovičiaus nuotrauka

„Prezidentas Smetona“ guli Baltijos jūros dugne 70–80 metrų gylyje, už 23 jūrmylių į šiaurę nuo Talino ir yra Estijos teritoriniuose vandenyse.

Padės estai

Mokslininkai plauks ieškoti legendinio laivo KU mokomuoju burlaiviu (vieninteliu plaukiojančiu burlaiviu Lietuvoje) „Brabander“ greičiausiai spalį, nes tik tada jis bus grįžęs iš vasaros ekspedicijų.

„Mums rūpimas laivas yra Estijos teritoriniuose vandenyse, todėl buvo labai svarbu, kad galėtume ten tyrinėti. Kalbėjomės su Estijos valstybės kultūros paveldo departamento, Nacionalinio muziejaus atstovais ir gavome tam leidimą. Viena mūsų misijų – fiziškai identifikavus minininką siūlyti įtraukti jį į Estijos saugomo kultūros paveldo registrą. Dabar laivas neįrašytas į jį, nes jau 71 metus „Prezidento Smetonos“ niekas nematė“, – pasakojo V. Žulkus.

Istorinės ekspedicijos komandą sudarys 5–6 burlaivio įgulos nariai ir apie 12 mokslininkų, narų. Tyrimuose dalyvaus ir estų paveldosaugininkai. „Kelionė iš Lietuvos iki laivo skendimo vietos ir atgal truks apie 10 dienų, iš jų maždaug penkios bus skirtos vien povandeniniams tyrimams. Kartu su mumis ekspedicijoje dalyvaus ir karinių jūrų pajėgų atstovai, turintys specialią povandeninę įrangą: filmuojančius, fotografuojančius, nuotoliniu būdu valdomus povandeninius aparatus. Bendradarbiauti sutiko ir Kauno narai. Į 70 metrų gylį nersime ir mes, nes siekiame į Lietuvą pargabenti bent simbolinę laivo detalę“, – tikino V. Žulkus.

Nuimamos raidės "Prezidentas Smetona". 1940 m./LŽ archyvo nuotrauka

Nori filmo

KU mokslininkų komanda kreipėsi į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisiją ir paprašė 26 tūkst. eurų, tačiau ji rekomendavo Vyriausybei skirti tik 10 tūkst. eurų. „Tų likusių pinigų reikėjo tam, kad galėtume parengti dokumentinį filmą apie laivą, jo paieškas. Kai grįšime iš ekspedicijos, įvertinsime surinktą medžiagą ir kitąmet vėl kreipsimės į Vyriausybę ar įvairius fondus dėl filmo finansavimo“, – teigė V. Žulkus.

Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus LŽ patvirtino, kad Lietuvos valstybės jubiliejaus minėjimo klausimus nagrinėjanti komisija priėmė sprendimą skirti 10 tūkst. eurų ekspedicijai finansuoti. „Bet dar reikia sulaukti Vyriausybės nutarimo. Mokslininkai prašė daugiau pinigų – finansuoti net laivo iškėlimą, tačiau kol kas manome, kad pirmiausia reikia ekspedicijos ir konkrečios medžiagos. Rasti laivą „Prezidentas Smetona“ labai svarbu Lietuvos istorinei atminčiai“, – pabrėžė Vyriausybės vicekancleris.

. . .

Tapo simboliu

Sonaro užfiksuotas Baltijos jūros dugnas Suomijos įlankoje (70 metrų gylyje) ir laivas „Prezidentas Smetona“./Estijos jūrų muziejaus nuotrauka.

Vienintelis tarpukario Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ pagrįstai laikomas vienu ryškiausių mūsų šalies, kaip jūrinės valstybės, simbolių. 1918 metais Lietuvai atkūrus valstybę ir 1923-iaisiais susigrąžinus Klaipėdos kraštą, teko pradėti kloti jūrinės šalies ateities pamatus. Šiuo istoriniu tarpsniu išskirtinį vaidmenį atliko už 289 tūkst. litų 1927 metais įsigytas vokiškas minininkas M 59, kuriam buvo suteiktas „Prezidento Smetonos“ vardas. Iš pradžių šiuo laivu kaip plaukiojančia tvirtove naudojosi pasieniečiai – trukdė kontrabanda gabenti prekes.

1933-iaisiais „Prezidentas Smetona“ buvo perduotas Krašto apsaugos ministerijai. Dvejus metus jame montuota papildoma ginkluotė, ir jau 1935-aisiais minininkas pirmą kartą išplaukė į jūrą su tais pačiais metais įkurtų karinių jūrų pajėgų vėliava.

Šis laivas buvo ir paties prezidento Antano Smetonos jachta – tuo tikslu laivagalyje įrengta speciali kajutė. Tikėtasi, jog karo laivu tuometis Lietuvos vadovas plauks vizitų į užsienio šalis, bet ar taip buvo, neaišku. Žinoma tik tiek, kad prezidentas ne kartą yra lankęsis jo vardu pavadintame minininke. „Tai buvo pirmas karo laivas atkurtoje Lietuvos valstybėje. Ir didžiausias. Jo uostas buvo Šventojoje. Būtent šį uostą 1940 metais blokavo sovietinių okupantų torpediniai karo laivai ir „Prezidentas Smetona“ perėjo sovietų žinion. Kelis kartus keistas jo pavadinimas: paskutinis – „Korall“. Per Antrąjį pasaulinį karą minininkas į Lietuvą nebebuvo grįžęs“, – pasakojo V. Žulkus. 1945 metų sausį laivą Suomijos įlankoje nuskandino sprogusi jūrinė mina arba vokiečių povandeninio laivo torpeda.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"