TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėdiečiai rado baltiškąją Atlantidą

2016 10 11 6:00
Jūros dugne prie pietinio molo aptikti prieš beveik 10 tūkst. metų senovės žmonių sukalti kuolai. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Klaipėdos universiteto mokslininkai neseniai prie Kopgalio, pačiame jūros dugne, aptiko akmens amžiaus žmonių veiklos įrodymų.

Povandeninės archeologijos specialistams apie pusę jūrmylės nuo pietinio molo į vakarus, 11 metrų gylyje, pavyko rasti mezolito laikotarpio, kaip manoma, žvejybos įrenginio likučius.

„Dugne buvo akivaizdžiai priešistorės gyventojų pagaminti ir į žemę įkasti perpus skelti kuolai. Tai greičiausiai buvusios žvejybinės užtvaros fragmentai. Toks radinys – pirmas ir kol kas vienintelis visoje rytinėje Baltijos jūros priekrantėje. Šiuo metu tiksliai nustatyti datą sudėtinga, nes dar neatlikti radioaktyviosios anglies tyrimai. Tačiau spėjame, kad kuolai galėjo būti įkasti apie 8 tūkstantmetį prieš mūsų erą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Klaipėdos universiteto (KU) archeologas akademikas Vladas Žulkus.

Paveldosaugininkai nekantriai laukia išsamesnių tyrimų. Jie neatmeta tikimybės, jog po vandeniu rasta vietovė ateityje bus įtraukta į valstybės saugomų kultūros vertybių registrą.

Vladas Žulkus: "Toks radinys - pirmas ir kol kas vienintelis visoje rytinėje Baltijos jūros priekrantėje."Alinos Ožič nuotrauka

Archajiškas įrenginys

Kad Baltijos jūros dugne prie mūsų šalies krantų glūdi ne viena senovės pasaulio paslaptis, mokslininkams buvo žinoma ir anksčiau. KU povandeninės archeologijos specialistai jau yra aptikę reliktinio miško prie Juodkrantės fragmentus: 24–29 metrų gylyje glūdi 100 ar daugiau pušų liekanų, kurių amžius siekia 9 tūkstantmetį prieš mūsų erą.

„Dabartinė Baltijos jūra formavosi etapais. Nustatėme, kad prieš daugiau kaip 11 tūkstančių metų, kai tyvuliavo Joldijos jūra, krantai buvo nutolę net apie 50 kilometrų į vakarus nuo dabartinių. Paskui susiformavo Ansilijaus jūra, po jos – Litorinos ir tik tada – Baltijos. Reliktinių medžių likučių esame radę ir prie Melnragės, Smiltynės, tačiau dar nė karto nebuvome aptikę neginčijamų žmonių veiklos pėdsakų“, – pasakojo V. Žulkus.

Šią vasarą KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto komanda gavo užduotį: išžvalgyti jūros dugną prie uosto vartų. „Tyrimai susiję su būsima uosto plėtra, molų rekonstrukcija. Sėdome į guminę valtį ir sonaru žvalgėme jūros dugną. Apie pusę jūrmylės nuo pietinio molo į vakarus prietaisas parodė tam tikras povandenines struktūras. Jos mus labai sudomino. Nėrėme į 11 metrų gylį ir radome tai, ko taip ilgai ieškojome. Dugne aptikome įkastus perskeltus kuolus. Yra žinoma, kad netoli tos vietos tekėjo Dangė, kažkur ten galėjo būti jos žiotys“, – atskleidė profesorius V. Žulkus.

Mokslininkai spėja, kad jiems, ko gero, pavyko rasti prie reliktinių Dangės žiočių suręsto žvejybinio įrenginio likučius. Akmens amžiuje upių deltose būdavo statomos užtvaros žuvims gaudyti: įkasami kuolai ir jie perpinami dažniausiai liepų karnos virvutėmis.

„Dar reikia tikslių tyrimų. Nersime ir vėl. Galima svarstyti, kad šis radinys siekia apie 7,6 tūkstančio metų prieš mūsų erą, nes 5 kilometrus į pietus nuo kuolaviečių esame aptikę reliktinio medžio kelmą. Jis datuotas būtent tuo laikotarpiu, antrąją mezolito pusę. Galbūt ir mes aptikome to meto žmonių veiklos pėdsakų“, – svarstė V. Žulkus.

Mokslininkai iš jūros dugno paėmė įvairių mėginių, vieno iš kuolų medienos bandinį, todėl tikslų jų amžių bus įmanoma nustatyti tik atlikus išsamius laboratorinius tyrimus.

Jūros dugne atrasti kuolai. /Vlado Žulkaus nuotraukos

Ieškos gyvenvietės

Vienas geriausių akmens amžiaus žinovų Lietuvoje prof. Algirdas Girininkas „Lietuvos žinioms“ metaforiškai komentavo, kad klaipėdiečiai galbūt aptiko baltiškąją Atlantidą. „Santykinai galima taip pavadinti, nes šalia to žūklei skirto įrenginio neabejotinai turėjo būti ir archajiška žmonių gyvenvietė. Dabar reikės rasti jos vietą. Ten turi būti ir artefaktų: gal kirvukų, titnaginių ietigalių, strėlgalių. Laukia labai intriguojantys povandeniniai tyrimai“, – spėjo mokslininkas.

Jis patikslino, kad Baltijos jūros prieš 10 tūkst. metų dar nebuvo: klaipėdiečių radinys priskiriamas pereinamajam laikotarpiui tarp Ansilijaus ir besiformuojančios Litorinos jūrų. Baltiją galima vadinti jūra tik nuo 4–5 amžiaus prieš mūsų erą.

„V. Žulkaus ir komandos radinys – labai reikšmingas, nes tokio nėra buvę visoje Rytų Baltijoje. Pirmą kartą jūroje prie mūsų krantų aptinkama žmonių veiklos pėdsakų. Žinome, kad analogų esama prie Danijos, Vokietijos, bet ne mūsų regione. Aišku, dirbti bus nelengva, nes objektas – jūros dugne“, – tvirtino A. Girininkas.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad radinys Baltijos jūroje – tam tikra archeologinė sensacija. „Ne tik Lietuvos, bet ir viso Rytų Baltijos regiono mastu tai labai unikalus ir įdomus atvejis. Pajūryje iki šiol žinojome akmens amžiaus gyvenvietes Šventojoje ir Kuršių nerijoje, o dabar aptikta žmonių pėdsakų pačiame jūros dugne. Kiek žinau, po vandeniu Danijoje jų yra rasta, bet neolito laikotarpio, o pas mus – dar senesni gyventojų pėdsakai iš mezolito. Laukiame išsamesnių duomenų, tyrimų, nes reikia nustatyti konkrečią teritoriją“, – kalbėjo paveldosaugininkas.

Kai mokslininkai pateiks tikslią informaciją, ateityje povandeninis akmens amžiaus žmonių reliktas gali būti įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, jam suteikta valstybinė apsauga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"