Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėdiečiai stojo ginti viešosios pirties

 
2016 12 30 6:00
Viešoji pirtis Klaipėdoje veikia nuo 1974 metų.
Viešoji pirtis Klaipėdoje veikia nuo 1974 metų. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Apie 32 tūkst. lankytojų per metus sulaukianti vienintelė uostamiesčio viešoji pirtis vėl kelia aistras. Klaipėdos tarybos Privatizavimo komisijai neseniai nusprendus siūlyti objektą privatizuoti, prieš tokius valdžios planus piestu stojo šimtai pirties mėgėjų.

Baiminamasi, kad pardavus pirtį verslininkams jie nebepuoselės dešimtmečius gyvuojančios tradicijos. Per kelias dienas jau surinkta maždaug tūkstantis privatizavimui nepritariančių klaipėdiečių parašų. Ar ši protesto akcija paveiks Klaipėdos politikus, neaišku. Galutinį sprendimą priims miesto taryba.

Uostamiestis vienintelis iš Lietuvos didmiesčių dar turi viešąją pirtį. Ji veikia nuo 1972 metų.

Reikia investicijų

Trilapio gatvėje, šalia Skulptūrų parko, įsikūrusi viešoji pirtis kai kuriems klaipėdiečiams yra itin svarbi. Į ją renkamasi ne tik sveikatintis, bet ir pabendrauti. Ši vieta – alternatyva žmonėms, kurie negali sau leisti lankytis brangiai kainuojančiuose uostamiesčio SPA centruose. Dvi valandos maudynių viešojoje pirtyje suaugusiajam kainuoja 6 eurus, pensininkui – 5 eurus, vaikui – 3 eurus.

Klaipėdos valdžia ne kartą bandė kelti į viešumą pirties privatizavimo klausimą. Naujausias pasiūlymas atsirado šį mėnesį.

„Privatizavimo komisijoje priimtas sprendimas siūlyti tarybai įtraukti objektą į privatizuojamųjų sąrašą. Pirtis jau 40 metų neremontuota, jai būtinos investicijos. Savivaldybė pinigų neskirs, o pirtį administruojanti bendrovė irgi negali investuoti reikiamos sumos. Pirminiais skaičiavimais, kapitalinis remontas kainuotų apie 400 tūkst. eurų. Ta pirtis ilgai „netemps“, tad kam laukti? Sugedus kokiam nors katilui ar dėl kitų priežasčių pirtis gali būti tiesiog uždaryta“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Privatizavimo komisijos vadovas Vygantas Vareikis.

Jis neslėpė, jog esama baimių, kad pardavus pirtį verslininkams bus nutrauktas sveikatinimo paslaugų teikimas, tačiau nuo to neva galima apsidrausti įtvirtinant tam tikrus saugiklius konkurso sąlygose. „Manau, pirtis atlieka ir socializacijos funkciją, todėl šią veiklą galėtų tęsti tie, kurie objektą privatizuotų. Tiesiog reikia geresnio organizavimo ir investicijų. Pirtį būtina modernizuoti, kapitaliai sutvarkyti tiek pastatą, tiek įrenginius. Geriau ją parduoti ir prikelti naujam gyvenimui, nei nieko nedaryti ir laukti, kol pati užsidarys“, – svarstė politikas.

Viešoji pirtis jokių dotacijų iš savivaldybės negauna, bet dirba pelningai. Pirtį administruojanti UAB „Vildmina“ pernai uždirbo 8,4 tūkst. eurų, iš jų 5 tūkst. eurų kaip dividendus pervedė savivaldybei.

Taryboje kils ginčų

Neabejojama, kad Klaipėdos taryboje dėl objekto privatizavimo užvirs ginčai, mat kai kurie valdančiajai daugumai priklausantys politikai jau stojo ginti pirties mėgėjų.

„Rengdami dokumentus dažnai įtvirtiname savisaugos mechanizmus, tačiau jie nesuveikia. Taip gali nutikti ir pirties atveju. Nėra garantijų, kad verslas išlaikys jos pirminę funkciją. Ten ne tik pastatas, bet ir didelis sklypas, todėl bet kuris investuotojas norės maksimaliai panaudoti teritoriją ir gauti pelno. O koks pelnas iš pirties? Klaipėdiečiams ji labai svarbi dėl tradicijų. Šią pirtį lanko ištisos kartos. Nepasitarus su žmonėmis įtraukti ją į privatizuojamų objektų sąrašą būtų neteisinga“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino prieš pirties privatizavimą pasisakantis tarybos narys Algirdas Grublys.

Lankytojai patenkinti

Viešąją pirtį valdančios UAB „Vildmina“ 100 proc. akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Bendrovės direktorius Vytautas Eitmanavičius „Lietuvos žinioms“ priminė, kad objekto pardavimo šmėkla pasirodo jau ne pirmą kartą.

„Privatizuoti pirtį buvo užsimota 2002 metais, paskui – 2008-aisiais. Dabar vėl inicijuojamas šis procesas. Žinoma, argumentai, kad objektui reikia kapitalinio remonto, logiški. Esame atlikę nemažai smulkių remonto darbų – pakeitėme langus, duris. 2003 metais, kai gavome pinigų pardavę kitą miesto pirtį, investavome apie 300 tūkst. litų. Tačiau dabar pirties renovacijai reikėtų didžiulės sumos – maždaug 400 tūkst. eurų“, – sakė „Vildminos“ vadovas. Jo teigimu, savivaldybė negali skirti tokių lėšų, o pačiai bendrovei niekas neduotų atitinkamos paskolos.

„Politikai turbūt nori, kad ši pirtis taptų tokia pat moderni kaip prabangiuose SPA centruose. Tačiau yra kitas niuansas: mūsų stilius – retro. Daugumai klaipėdiečių patinka tos sovietinės plytelės, ta kelių dešimtmečių senumo aplinka. Mus kasmet tikrinantis Visuomenės sveikatos centras higienos pažeidimų neranda. Per tiek metų nė karto nebuvome nutraukę veiklos, dirbame pelningai“, – pabrėžė V. Eitmanavičius.

Įmonės vadovas užsiminė, kad pirtyje yra 1,5 tūkst. kvadratinių metrų plytelių, tad vien pakeisti jas atsieitų apie 100 tūkst. eurų.

„Lankytojų sulaukiame nuolat. Žmonės nesiskundžia nei sąlygomis, nei paslaugų kokybe. Žiemą per mėnesį į pirtį ateina apie 3 tūkst. klaipėdiečių, vasarą – 2 tūkstančiai. Visi žino, kokia tai pirtis, ir miestiečiams ji tinka“, – kalbėjo direktorius.

Svarstoma, kad pirtį būtų galima perduoti valdyti kuriai nors didesnei savivaldybės įmonei, pavyzdžiui, AB „Klaipėdos vanduo“. Ji investuotų į objekto remontą ir tęstų veiklą. Dar viena variantas – „Klaipėdos paplūdimiai“, nes ši biudžetinė įstaiga jau šeimininkauja Smiltynėje, ant Baltijos jūros kranto, veikiančioje pirtyje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"