TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėdiečiams mieliausi savi

2015 02 25 6:00
klaipedainfo.lt nuotrauka

Tarp dvylikos kandidatų, pretenduojančių į Klaipėdos mero kėdę, - vietos politikai ir Seimo nariai, tautinių idėjų puoselėtojai ir į Rusijos pusę besižvalgantys veikėjai. Tačiau daugumą pretendentų, kitaip nei kituose didžiuosiuose šalies miestuose, sieja kilmės vieta: beveik visi jie gimę pačioje Klaipėdoje arba jos apylinkėse.

Artėjantį sekmadienį vyksiančiuose pirmuosiuose tiesioginiuose merų rinkimuose dėl Klaipėdos vadovo posto turėtų užvirti tikras mūšis. Išsaugoti savo postą siekia dabartinis meras - Liberalų sąjūdžio iškeltas Vytautas Grubliauskas, jam ant kulnų lipa praėjusią kadenciją tik per plauką miesto vadovo portfelio negavęs tuo metu su socialdemokratais, o dabar savarankiškai rinkimuose dalyvaujantis Rimantas Cibauskas, jau dvejus metus perimsianti uostamiesčio vairą tvirtina ir socialdemokratų atstovė Lilija Petraitienė.

Klaipėdos vadovo posto siekia net dvi Seimo narės - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė Agnė Bilotaitė bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir politinės partijos Rusų aljanso keliama Irina Rozova. Dėl uostamiesčio mero posto varžosi žymūs vietos verslininkai, medikai ir radikaliomis kalbomis apie šalį garsėjantys veikėjai.

Pasirengę kautis

Vytautas Grubliauskas/LŽ archyvo nuotraukos

58 metų klaipėdietis dabartinis uostamiesčio vadovas V. Grubliauskas praėjusių metų rudenį, jo atstovaujamo Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriui renkant kandidatą į varžytuves dėl mero posto, vos neatšaukė savo kandidatūros. Taip pasielgti politikas buvo nusprendęs, skyriaus susirinkime nuskambėjus netikėtam siūlymui kandidatu į merus kelti ilgametį uostamiesčio vadovą, dabartinį Seimo narį Eugenijų Gentvilą. Tik šiam suskubus atsisakyti, skyriaus nariai balsų dauguma nusprendė, kad partijos kandidatas bus dabartinis meras.

V. Grubliauskas ilgą laiką uostamiestyje buvo žinomas ne kaip politikas, o kaip džiazo muzikantas Kongas. 1996-aisiais jis įkūrė Klaipėdos džiazo klubą, buvo išrinktas šio klubo prezidentu, ne vienus metus buvo tarptautinių Klaipėdos džiazo festivalių režisierius, organizatorius, vėliau - rėmėjas. 1997 metais V. Grubliauskas buvo išrinktas populiariausiu Klaipėdos kultūros ir meno žmogumi, o prieš dešimtmetį jam suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas.

Į politiką Liberalų sąjūdžio atstovas pasinėrė 2000-aisiais, kai tapo Klaipėdos tarybos nariu. Nuo 2004 metų Klaipėdos Danės vienmandatėje apygardoje du kartus buvo išrinktas į Seimą, tačiau antrosios kadencijos pabaigos nesulaukė: sėkmingai dalyvavo 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose ir gavo Klaipėdos mero portfelį.

Praėjusių metų gruodį Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius, apsilankęs Klaipėdoje, merui V. Grubliauskui negailėjo komplimentų: pasak pareigūno, uostamiesčio savivaldybė yra tarp tų, kurios skiria ypač daug dėmesio korupcijos prevencijai. Šių metų pradžioje Lietuvos merai V. Grubliauską įvardijo kaip geriausiai savo pareigas atliekantį savivaldybės vadovą.

Rimantas Cibauskas

Į kovą su V. Grubliausku kyla „Klaipėdos“ visuomeninio rinkimų komiteto iškeltas verslininkas ir mecenatas R. Cibauskas, uostamiesčio taryboje dirbantis nuo 2007 metų. Prieš ketverius metus R. Cibauskas, tuo metu rinkimuose dalyvavęs su socialdemokratais, jau beveik matavosi mero kėdę, tačiau prieš pat miesto vadovo rinkimus jo rėmėjų sąjunga iširo.

R. Cibauskas, einantis bendrovės "Mūsų laikas" valdybos pirmininko bei planavimo ir strategijos direktoriaus pareigas, yra pasinėręs į visuomeninę veiklą. Jis - Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujojo pastato statybų iniciatyvinės grupės pirmininkas, Juliaus Liudviko Vynerio labdaros ir paramos fondo steigėjas, nuo 2009 metų - Klaipėdos senamiesčio burmistras, taip pat - Lietuvos jūrų muziejaus rėmėjas bei delfinių Gabijos ir Gilės globėjas.

Vis dėlto daugiausia dėmesio R. Cibauskas skiria krepšiniui: nuo 2006 metų eina Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidento pareigas, yra Lietuvos krepšinio federacijos viceprezidentas, išrinktas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto nariu.

Lilija Petraitienė

Jau dvejus metus apie pasirengimą vadovauti Klaipėdai kalba ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) keliama L. Petraitienė. Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje ji dirba antrą kadenciją, tačiau pastarąjį kartą buvo išrinkta po nemenkos pertraukos. Ilgą laiką - nuo pat 1996-ųjų iki 2011 metų - ji dirbo įtakingos socialdemokratės, dabartinės Seimo LSDP frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės padėjėja.

Du kartus išsiskyrusi moteris garsiai kalba esanti ištekėjusi už politikos. Tarsi tai akcentuojant, LSDP Klaipėdos skyriaus Baltijos grupės profilyje socialiniame tinkle „Facebook“ šįmet buvo paskelbtas 57 metų L. Petraitienės šaržas, kuriame politikė į Naujuosius metus joja ant ožio, maža to - jos veidas primontuotas prie pusnuogės merginos kūno, o virš krūtinės įkomponuotas socialdemokratų logotipas. Kandidatė į merus pati pasidalijo šiuo vaizdeliu, pavadinusi jį „labai šmaikščiu ir išradingu šaržu“.

Rinktinės pajėgos

Benas Renatas Baltusis

Sunkiąją artileriją į Klaipėdos mero rinkimus meta ir kitos partijos. Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) į merus kelia 43 metų verslininką Beną Renatą Baltusį, gimusį ir užaugusį uostamiestyje, bet pastaruoju metu dirbantį skandalingoje sostinės mero iniciatyva įkurtoje bendrovėje „Vilnius veža“. Kaip žinoma, Konkurencijos taryba yra nurodžiusi likviduoti šią bendrovę, o joje dirbantys B. R. Baltusio pavaldiniai viešai skundžiasi vėluojančiais atlyginimais, išnaudojimu, darbu už dyką, vežiojant savivaldybės tarnautojus ir t. t.

B. R. Baltusis - ne tik savivaldybės įmonės vadovas, bet ir A. Zuoko patarėjas bei artimas bičiulis, nuo 2000-ųjų aktyviai dalyvaujantis Lietuvos liberalų sąjungos veikloje. Prieš tai, Klaipėdos universitete įgijęs pedagogikos psichologijos specialybę, jis studijavo Italijoje - Romos popiežiškajame šv. Grigaliaus universitete bažnyčios meno istoriją bei Milano katalikiškajame universitete politologiją.

Agnė Bilotaitė

Kandidatas savo biografijoje aptakiai nurodo Italijoje „žengęs pirmuosius diplomatinės politikos žingsnius Lietuvos Respublikos ambasadoje Romoje ir Lietuvos Respublikos ambasadoje prie Šventojo Sosto“, bet daugiau duomenų apie to laikotarpio veiklą nepateikia.

TS-LKD sprendimu šiai partijai Klaipėdoje atstovaus parlamentarė, pagarsėjusi kovotoja su korupcija Agnė Bilotaitė. 33 metų kandidatė jau antra kadencija dirba Seime - tiesa, 2012 metais į parlamentą ji pateko pagal partijos sąrašą, nes vienmandatėje Klaipėdos rajono apygardoje pralaimėjo Petrui Gražuliui. A. Bilotaitė Seime aktyviai veikia Antikorupcijos komisijoje, yra parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė.

Nina Puteikienė

Tapti Klaipėdos mere bando ir žurnalistė, Seimo nario Naglio Puteikio žmona Nina Puteikienė. Iš Molėtų rajono kilusi ir daug metų Vilniuje įvairiose žiniasklaidos priemonėse, taip pat - Jungtinių Amerikos Valstijų farmacijos kompanijos „Bristol-Myers Squibb“ atstovybės Lietuvoje atstove ryšiams su visuomene dirbusi kandidatė ilgą laiką buvo geriau žinoma pseudonimu Nika Aukštaitytė.

Politike siekianti tapti moteris yra kalbėjusi, kad slapyvardį pasirinko studijuodama, drovėdamasi rusiško vardo ir pavardės.

Po vedybų N. Puteikienė persikraustė į Klaipėdą, nuo 2002 metų dirba Jūrų muziejaus Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vedėja. Iš uostamiesčio ji neišvyko net tada, kai Seimo nariu išrinktas jos sutuoktinis įsikūrė Vilniuje.

Artūras Razbadauskas

Partija „Tvarka ir teisingumas“ rungtis dėl uostamiesčio mero posto siunčia 50-metį biomedicinos mokslų daktarą Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vedėją ir Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekaną profesorių Artūrą Razbadauską.

Anksčiau du kartus medikas nesėkmingai bandė patekti į Seimą, bet pralaimėjo Baltijos vienmandatėje apygardoje. Nepalankiai jam susiklostė ir pernai vykę rinkimai į Europos Parlamentą. Kol kas A. Razbadauskas darbuojasi savivaldos lygmeniu - nuo 2011 metų yra Klaipėdos miesto tarybos narys.

Spalvingos biografijos

Stasys Paulauskas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į Klaipėdos merus siūlo 65 metų verslininką Stasį Paulauską, vieną iš nedaugelio, savo biografijoje tiesiai nurodančių, kad buvo komunistų partijos narys. Nuo nepriklausomybės atkūrimo jokiai partijai nepriklausantis kandidatas yra viešosios įstaigos Strateginės savivaldos instituto direktorius, o pagrindinė jo gyvenimo, kaip pats teigia, veikla - naujadara, t. y. naujovių kūrimas ir įgyvendinimas.

Kandidatas yra vienas darniosios ir atsakingosios energetikos pradininkų Lietuvoje. 2002 metais jis įkūrė Lietuvos vėjo energetikų asociaciją, yra jos prezidentas. Yra paskelbęs daugiau kaip 200 mokslo ir naujadaros publikacijų.

Marius Šileika

Tautininkų sąjungos kandidatas 40-metis Marius Šileika savo rinkėjams prisistato itin jautriai. „Gimė 1974 metais, šiltą rugpjūčio 1-osios rytą, Tigro metais. Vaikystę praleido ir pirmuosius draugus sutiko Klaipėdoje. Čia pradėjo lankyti darželį ir 6-ąją vidurinę mokyklą. Bėgiojo po daugiabučių kiemus ir aikšteles. Čia pirmieji kandidato įspūdžiai apsilankius atrakcionų parke ir Jūrų muziejuje“, - rašoma pretendento į merus biografijoje.

M. Šileika, šiuo metu vadovaujantos bendrovei „Nordisk Bygg Ltd“, nurodo anksčiau uždarbio ieškojęs Skandinavijos šalyse. Šis kandidatas teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos: 1996 metais Kretingos rajono apylinkės teismas nuteisė M. Šileiką už tyčinį lengvą kūno sužalojimą.

Ivanas Romanovas

Darbo partijos keliamas 57 metų Ivanas Romanovas, save vadinantis tikru lietuviu (toks įrašas - ir kandidato asmens dokumentuose), praeityje buvo garsus sportininkas, daugkartinis tarptautinių dviračių lenktynių nugalėtojas ir prizininkas: 1975 metų pasaulio jaunimo čempionas, 38 kartus Lietuvos čempionas, 7 kartus SSSR čempionas, 1982 ir 1983 metais - pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas, 1992-aisiais - pasaulio profesionalų sidabro medalio laimėtojas.

Anksčiau žiniasklaidai I. Romanovas yra pasakojęs apie sunkų gyvenimo periodą: dėl sporto laimėjimų graibstytas politikų ir visuomenės, baigęs karjerą liko niekam nereikalingas. Tuo metu jam esą padėjo tik šiuo metu iš aktyvios politikos pasitraukęs vienas Darbo partijos kūrėjų Antanas Bosas. Nuo 2004 metų I. Romanovas dirbo šio politiko padėjėju sekretoriumi, nuo praėjusių metų taip pat talkina Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei. Nuo 2007 metų I. Romanovas renkamas į Klaipėdos tarybą.

Buria rusakalbius

Irina Rozova

Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir politinė partija Rusų aljansas Klaipėdos mere siūlo 57 metų žurnalistę ir pedagogę I. Rozovą, 2006-2008 metais ir nuo 2012-ųjų dirbančią Seime, taip pat atstovavusią klaipėdiečiams uostamiesčio taryboje.

Tyliausia Seimo nare neretai vadinama politikė visai kitaip elgiasi rusakalbių renginiuose. Tiek praėjusiais metais, tiek šiemet ji aktyviai dalyvavo Klaipėdoje vykusiuose renginiuose, skirtuose miesto išvadavimui iš nacizmo paminėti, kuriuose dominavo atributika su Rusijos simbolika. Šiais metais renginyje Seimo narė nustebino įžvalgomis apie mūsų šalies poziciją dėl Kremliaus karinių veiksmų Ukrainoje.

„Karas baigėsi prieš 70 metų. Tačiau viešojoje erdvėje žodis "karas" skamba vis dažniau. Tai verčia nerimauti. Šį žodį vartoja neatsakingi politikai. Kodėl? Negi jie nepasimokė iš istorijos? O gal jie paprasčiausiai blogai mokėsi mokyklose? Gal taip siekiama žmones įbauginti, kad juos būtų galima lengviau valdyti?“ - retoriškai klausinėjo politikė.

2007-aisiais I. Rozova pagarsėjo, kai kartu su kitais Baltijos šalių rusakalbių atstovais laišku kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Europos Parlamentą, prašydama apginti rusakalbių teises Baltijos šalyse.

Viačeslavas Titovas

Dar radikalesnės pozicijos nei I. Rozova laikosi Lietuvos rusų sąjungos į merus keliamas 37 metų Viačeslavas Titovas. Gamybos vadybą Kaliningrado valstybiniame technikos universitete baigęs ir nuo 2006 metų bendrovei „Prūsijos centras“ vadovaujantis uostamiesčio politikas kartu su bendraminčiais pareikalavo Klaipėdoje įteisinti rusų kalbą, kad valstybinėse įstaigose rusakalbiams visi reikalingi dokumentai būtų pildomi bei konsultacijos teikiamos jų gimtąja kalba. V. Titovas pareiškė, kad jei šis reikalavimas nebus įgyvendintas, per kelerius metus šalyje kils pilietinis karas.

Ne mažesnio atgarsio sulaukė ir prieš ketverius metus V. Titovo su kolega išplatintas viešas laiškas prezidentei Daliai Grybauskaitei. Klaipėdos politikas jame teigė, kad Sovietų agresijos Lietuvos atžvilgiu nebuvo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"