Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėdos bastionų laukia atgimimas

 
2016 12 16 6:00
Planuojama suremontuoti tiltelį į Jono kalnelio salą ir joje įrengti amfiteatrinius laiptus. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Vadinamasis Jono kalnelis uostamiestyje pasikeis neatpažįstamai – visam kompleksui tvarkyti numatoma skirti daugiau kaip 1 mln. eurų. Jau pritarta projektiniams pasiūlymams, rengiamas techninis projektas.

Istorinė erdvė Klaipėdos senamiestyje, unikalioje vietoje, bus maksimaliai pritaikyta lankytojams: įrengtas apšvietimas, specialus keltuvas neįgaliesiems, amfiteatriniai laiptai, nutiesti nauji takai, pastatyti suoliukai ir kita.

„Visada, kai Klaipėdos svečiai lankosi prie Jono kalnelio, tą vietą vadina fantastine, bet gūžčioja pečiais, kodėl ji nepritaikyta lankytojams, renginiams. Todėl biurokratiniai procesai, norint tą kompleksą sutvarkyti, pagaliau juda į priekį. Mūsų tikslas – paversti Jono kalnelį įdomia, patrauklia ir saugia žmonėms erdve“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

Prognozuojama, kad realūs darbai galėtų būti pradėti anksčiausiai 2018 metais.

Neišnaudota vieta

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai buvusius gynybinius įtvirtinimus prie Dangės upės žino kaip Jono kalnelį. Išties tai – valstybės saugomas XVII amžiaus bastionų kompleksas, buvusi fortifikacinė sistema.

Komplekse yra unikalus vandens griovio (fosos) apsuptas ravelinas – dirbtinė aitvaro formos sala, į kurią veda medinis tiltas.

Raveliną supa du bastionai ir kurtina. Per jį eina du požeminiai tuneliai, yra požeminės poternos, kol kas visuomenei neprieinamos arkinės patalpos po pylimais. Tai – prūsiškosios Klaipėdos reliktas, buvusios galingos, iš visų pusių senamiestį juosusios gynybinės sistemos fragmentas.

„Klaipėda iki XIX amžiaus buvo miestas-tvirtovė, todėl Jono kalnelio gynybinis kompleksas buvo labai svarbus. Deja, daugybę metų ši teritorija buvo palikta tarsi likimo valiai, tad dabar norime ją prikelti, sutvarkyti“, – aiškino A. Šulcas.

Politiko teigimu, bandymai į Jono kalnelį privilioti renginių organizatorius neretai žlunga dėl to, kad tenykštė aplinka tam nepritaikyta.

„Nuo 1996 metų, kai Jono kalnelyje buvo atlikta tam tikrų objektų rekonstrukcija, mėginta ir išnuomoti teritoriją, ir leisti ją valdyti koncesijos pagrindu, bet konkursai žlugdavo. Ko tik nebandyta... Atiduoti panaudai, norėta įrengti teatrą ant vandens, organizuotos šventės, bet ši vieta taip ir netapo gyva. Vasarą ten švenčiamos Joninės, vyksta keletas kitų renginių, bet tai ir viskas. Nėra infrastruktūros, techninių galimybių išnaudoti Jono kalnelį. Jei renginiai ir vyksta, investicijos į juos neatsiperka“, – dėstė uostamiesčio vicemeras.

Nori saugumo

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neseniai pritarė projektiniams Jono kalnelio komplekso pasiūlymams, buvo atlikta paveldosaugos ekspertizė, o dabar laukiama konkretaus techninio projekto.

Anot merijos Projektų skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės, darbų rangos konkursas bus skelbiamas kitais metais.

„Dabar ta vieta tikrai nepatraukli žmonėms, todėl norime ją sutvarkyti taip, kad Jono kalnelis taptų nauju traukos centru senamiestyje. Bus atnaujinamos dangos, viršuje ir apačioje bus pastatyti suoliukai, pritaikyta erdvė renginiams vykti. Viena keliamų sąlygų – apšvietimas. Dabar jo labai trūksta. Detalės, kaip bus apšviesta teritorija, paaiškės po konkurso, tačiau visa teritorija turi tapti saugia, apšviesta sala, kad žmonėms būtų jauku vaikščioti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

Plytinčią pievą tarp Kultūros fabriko ir pietrytinio pylimo planuojama paversti aikšte.

„Ten numatyta įrengti vaikų žaidimo aikštelę, iš grindinio trykštantį fontaną bei amfiteatrinius laiptus. Taip būtų suformuota graži kultūrinių renginių erdvė“, – aiškino E. Jurkevičienė.

Svarbiausia – infrastruktūra

2014-aisiais uostamiesčio politikai kalbėjo, kad Jono kalnelio fosoje reikėtų įrengti stacionarius fontanus. Idėjiniu stimulu buvo tapęs anuometės Jūros šventės metu tūkstantinę minią sutraukęs šviečiančių ir šokančių fontanų šou. Verslininkai iš užsienio atsivežė savo techniką ir tiesiog vandenyje įrengė fontanų sistemą. Ant vandens sienų, suformuotų iš čiurkšlių, projektoriai perkėlė filmuotus vaizdus.

„Atsisakėme šios idėjos, nes vien dėl fontanų vietovė nebus patraukli, svarbiau – infrastruktūra. Tad investicijos skirtos jai vystyti. Apskaičiavime, kad komplekse atsiras 500 sėdimųjų vietų, bus nutiesti nauji pėsčiųjų, dviračių takai, amifiteatriniai laiptai įrengti ir pačioje saloje, suremontuoti tilteliai. O keltuvas bus įrengtas Turgaus gatvės pusėje. Tai nebus funikulierius, o keltuvas, pritaikytas patekti ant Jono kalnelio neįgaliesiems ir mamoms su vežimėliais. Jis bus nemokamas“, – teigė E. Jurkevičienė.

Pirmojo etapo metu bus nutiesti elektros ir vandentiekio tinklai. Šiais patogumais būtų galima naudotis per renginius. Antrojo etapo metu bus rekonstruota nemotorinių laivų bei irklenčių prieplauka.

Pasak E. Jurkevičienės, lėšos numatytos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto: apie 1,4 mln. eurų.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"