TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėdos bastionus gaivins šokantys fontanai

2014 12 04 6:00
Klaipėda užsimojo Jono kalnelyje turėti įspūdingiausius šalyje ir kaimynėse valstybėse šokančius fontanus. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Uostamiestyje esantis gerai žinomas vadinamasis Jono kalnelis turėtų sulaukti milijoninių investicijų, teritoriją paverčiant unikaliu senamiesčio traukos centru.

Klaipėdos merija planuoja Jono kalnelio fosoje, vandenyje, įrengti itin modernius šokančius fontanus su vaizdo projekcijomis, o ant pylimų - kavines. Kitąmet bus skelbiamas šios teritorijos vystymo idėjų konkursas, būsimiems darbams jau numatyta skirti apie 4 mln. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų.

"Jei investuosime, tai tik į produktą, kuris garsintų Klaipėdą. Daryti dalinius sprendimus arba kartoti tai, ką turi kiti, neverta", - teigė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Nenušlifuotas perlas

Kaip Jono kalnelis geriausiai žinoma teritorija prie Dangės upės - valstybės saugomas XVII amžiaus bastionų kompleksas. Tai buvusi olandų fortifikacinė sistema.

Komplekse yra unikalus vandens griovio (fosos) apsuptas ravelinas - dirbtinė aitvaro formos sala, į kurią veda medinis tiltas.

Raveliną supa du bastionai ir kurtina. Per jį eina du požeminiai tuneliai, yra požeminės poternos, kol kas visuomenei neprieinamos arkinės patalpos po pylimais. Tai - prūsiškosios Klaipėdos reliktas, buvusios galingos, iš visų pusių senamiestį juosusios gynybinės sistemos fragmentas.

Anot Klaipėdos vicemero Artūro Šulco, nors Jono kalnelis yra pačioje senamiesčio širdyje, teritorijos ištisus dešimtmečius niekaip nepavyko paversti rimtu miestiečių, verslo ir turistų traukos centru.

„Jono kalnelio rekonstrukcija pastarąjį kartą vyko gal 1995-1996 metais. Nuo to laiko įvairios Klaipėdos valdžios mėgino rasti teritorijai vietą miesto gyvenime. Ko tik nebandyta... Išnuomoti, atiduoti panaudai, norėta teatrą ant vandens įrengti, organizuotos šventės, tačiau ši vieta taip ir netapo gyva. Vasarą joje vyksta Joninės, keletas kitų renginių, bet tai ir viskas“, - LŽ sakė jis.

Nauju idėjiniu stimulu tapo šiemet Jūros šventės metu Jono kalnelyje tūkstantinę minią sutraukęs šviečiančių, šokančių fontanų šou.

Verslininkai iš užsienio atsivežė savo techniką ir tiesiog vandenyje įrengė fontanų sistemą. Ant suformuotų iš čiurkšlių vandens sienų projektoriai perkėlė net filmuotų vaizdų. Fontanai buvo tapę spalvotomis projekcijomis, tarsi gyvais milžiniškais ekranais, kuriuose sukosi balerinos, kovėsi Herkus Mantas, dainavo Jūratė ir Kastytis bei kt.

„Tas praėjusios vasaros vaizdas mus ir pakerėjo. Pagalvojome, kodėl gi neįrengti pastovaus fontano ir taip ne tik garsinti Klaipėdą, bet ir pritraukti investicijų į teritoriją“, - pasakojo A. Šulcas.

Kainuotų milijonus

Klaipėdos merijos Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas tikino, kad neformaliai jau vyksta konsultacijos su ekspertais.

„Neseniai buvome susitikę su šokančių fontanų Ukrainos mieste Vinicoje projekto autoriumi. Tie fontanai yra moderniausi ir įspūdingiausi Europoje. Tiesa, jų įrengimas kainavo apie 8 mln. litų. Ukrainietis mums pateikė savo pastabų, o tada apsisprendėme aklai nesiekti vien įrengti fontanus. Sieksime, kad jie duotų ir ekonominės naudos“, - sakė R. Zulcas.

Valdininkai prieš tai buvo susitikę su Lietuvos verslininkais. Jie pateikė galimas tris vizijas, kaip galėtų atrodyti Jono kalnelyje įrengti šokantys fontanai.

Pigiausias fontanas (jo įrengimas atsieitų nuo 1,5 mln. litų) būtų panašus į esantį Druskininkuose, kai garso sistema veikia kartu su kintamomis vandens srovėmis. Jei būtų norima, kad vandens srovės keistų kryptį, toks įrengimas kainuotų milijonu daugiau.

Kur kas brangiau įrengti sinchronizuotą muzikinį projekcinį fontaną. Jo pirminė sąmatinė vertė - nuo 4,5 mln. litų.

Vienos bendrovės siūlymu Klaipėdai pakaktų ir 40 metrų ilgio linijinio fontano, kurio aukštis būtų iki 30 metrų.

Taip pat siūloma, kad muzikinių fontanų valdymas turėtų būti nuotolinis. Esą juos valdyti galėtų ir patys žiūrovai. Jie už tam tikrą mokestį SMS žinute galėtų užsisakyti pageidaujamą kūrinį, o verslo kompanijos - reklamuotis fontanų „pasirodymų“ metu.

„Šokančio fontano įrengimas turėtų vykti lygiagrečiai su verslo pritraukimu į Jono kalnelį, jo paties sutvarkymu. Tikrai nebus taip, kad įrengsime fontaną, ir viskas. Reikia apskaičiuoti išlaidų ir naudos santykį. Įrengus fontanus ta vieta turi vilioti žmones ir duoti grąžą miestui“, - teigė R. Zulcas.

Nori ir kavinių

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Alinos Velykienės, svarstomas net variantas uždengti raveliną stikliniu gaubtu ir po juo įrengti restoraną, kavinę.

„Viskas labai rimta. Į mūsų kitų metų veiklos planą yra įtrauktas projekto konkurso paskelbimas ir techninio projekto rengimas vėliau. Jono kalnelio teritorija patenka į tą senamiesčio zoną, kuriai jau suplanuoti ES pinigai. Kalneliui - 4 mln. litų, tačiau turės prisidėti ir merija“, - teigė ji.

R. Zulcas svarstė, kad šokantys fontanai, nusprendus neįrengti jų vandenyje, galėtų atsirasti kitoje vietoje.

„O ant ravelino pastatytume keletą apšviestų prūsiškų patrankų. Bastionų komplekse reikia ir daugiau apšvietimo, suoliukų, lauko tualetų. Dabar aplink Jono kalnelį statomi nauji gyvenamieji namai, atidarytas Kultūros fabrikas, tad bastionų kompleksas jau prašyte prašosi dėmesio“, - pabrėžė jis.

Vis dėlto vicemeras A. Šulcas neatmetė šokančių fontanų vandenyje įrengimo galimybės: esą pastatyti ir eksploatuoti juos fosoje gali būti pigiau negu sausumoje.

„Kiek kainuotų tokio fontano eksploatacija - dar neskaičiuojama. Tiekėjų žiniomis, Druskininkuose kas mėnesį fontano eksploatacija atsieina per 40 tūkst. litų, tačiau Jono kalnelyje, kur nereikia vandens specialiai atvesti, fontano išlaikymas būtų kur kas pigesnis, gal tik keli tūkstančiai per mėnesį“, - svarstė jis.

Politikai atkreipė dėmesį, kad planuoti reikia labai atsargiai, nes Jono kalnelis, kaip bastionų komplekso dalis, yra saugomas valstybės paveldo objektas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"