TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėdos paplūdimiai Mėlynosios vėliavos negaus

2016 02 09 6:00
Klaipėdos planai jau šiemet Smiltynėje iškelti Mėlynąją vėliavą netikėtai subliūško. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Palangos ir Neringos paplūdimiai jau ne vienus metus gali didžiuotis Mėlynosios vėliavos kokybės ženklu, o Klaipėda toliau liks be jo.

Pernai uostamiesčio politikai iškėlė ambicingus planus 2016-aisiais Mėlynąją vėliavą susigrąžinti į Smiltynę ir Antrąją Melnragę, tačiau šiemet net negalės teikti paraiškų.

Paaiškėjo, kad pageidaujamuose Mėlynosios vėliavos paplūdimių ruožuose nebuvo atliekami reguliarūs vandens kokybės tyrimai. Reikia bent 20 tokių tyrimų per kelerius metus.

„Tokie yra reikalavimai. Šiemet Klaipėdos paplūdimiai tikrai neturės Mėlynosios vėliavos. Jau išsiuntėme į Daniją teigiamai įvertintas Neringos ir Palangos paraiškas, o uostamiestis jų nė neteikė. Nes negali. Nėra vandens kokybės tyrimų stebėsenos“, – LŽ sakė Mėlynosios vėliavos programos koordinatorius Lietuvoje Renaldas Rimavičius.

Ruošėsi metus

Praėjusią savaitę Kaune vykusiame Aplinkosauginio švietimo fondo Mėlynosios vėliavos programos nacionalinės tarybos posėdyje nuspręsta palankiai įvertinti Neringos ir Palangos savivaldybių paraiškas. Visi trys paplūdimiai (Nidos, Juodkrantės ir Palangos ties Birutės parku) atitiko aplinkosauginio švietimo ir informavimo, vandens kokybės, aplinkosauginio valdymo, saugumo ir paslaugų tarptautinius kriterijus.

Tad tikėtina, kad šie pliažai vėl bus paženklinti Mėlynosios vėliavos ženklais.

Jais prieš septynerius metus buvo papuošti ir Klaipėdai priklausantys Smiltynės bei Melnragės paplūdimiai. Tačiau kai tarptautiniai ekspertai, radę trūkumų, atėmė šį kokybės ženklą iš Smiltynės, uostamiestis nutarė apskritai nebedalyvauti Mėlynosios vėliavos programoje. Taip šio kokybės ženklo neteko ir Melnragė.

Pernai Klaipėdos politikai priėmė strateginį sprendimą bandyti susigrąžinti Mėlynąją vėliavą: iš pradžių – į Smiltynę, paskui – ir Antrąją Melnragę bei Girulius.

„Nežinau, ar paraiškos buvo parengtos, tačiau apie ketinimus jas teikti žinome nuo praėjusių metų pavasario. Ruošėmės, pagerinome paplūdimių infrastruktūrą, mums buvo duoti konkretūs nurodymai. Smiltynėje, paplūdimyje ties Senąja perkėla, pastatytas konteinerinis tualetas, įrengtas gėlo vandens čiaupas, dušas, smėlis nuolat valomas. Ko trūks, įrengsime kovo mėnesį, tad techniškai atitinkame visus reikalavimus Mėlynajai vėliavai gauti“, – LŽ sakė biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovas Virginijus Urbonas.

Jis paminėjo, kad ir Antrajame Melnragės paplūdimyje stovi du konteineriniai tualetai bei įrengta infrastruktūra, kuri būtina siekiant gauti Mėlynąją vėliavą.

Vis dėlto klaipėdiečiai Kaune vykusiame Aplinkosauginio švietimo fondo Mėlynosios vėliavos programos nacionalinės tarybos posėdyje net nedalyvavo.

„Pirmą kartą girdžiu apie tokį posėdį, mūsų niekas nekvietė. Esame priėmė sprendimą šiemet dalyvauti Mėlynosios vėliavos programoje, tam atsakingai ruošėmės ir ruošiamės, todėl paraišką dar pateiksime. Mūsų ambicijos pliažuose turėti šį kokybės ženklą išlieka. Nemanau, kad pavėlavome, nes laiko iki vasaros sezono dar daug. Pirmiausiai norėtume, kad Mėlynoji vėliava papuoštų Smiltynės pliažą, vėliau – Antrosios Melnragės“, – LŽ teigė uostamiesčio merijos Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda.

Trūksta tyrimų

Kad ir kokie geri būtų klaipėdiečių norai, į Mėlynosios vėliavos traukinį bent šiemet tikrai nepavyks įsėsti. Priežastis – techniniai niuansai.

„Palangos ir Neringos paraiškas jau išsiuntėme į Kopenhagą, kur reziduoja tarptautinė Mėlynosios vėliavos tarybos komisija. Ji, atsižvelgdama į nacionalinio programos koordinatoriaus išvadas, priims galutinį sprendimą. Šie kurortai jau daugiau nei dešimtmetį turi Mėlynąją vėliavą, tad nemanau, jog šiemet rasis kokių nors kliūčių ją gauti. O Klaipėdai dar teks palaukti“, – LŽ sakė R. Rimavičius.

Mat paplūdimiams, kuriuose norima iškelti Mėlynąją vėliavą, neužtenka vien švarios aplinkos, dušų, kitų patogumų poilsiautojams.

„Yra reikalavimas dėl vandens kokybės tyrimų. Turi būti atlikta ne mažiau nei 20 tokių tyrimų konkrečiame pliaže, konkrečiame taške. Per metus – po 5 tyrimus, o vertinami ketverių metų stebėsenos rezultatai. Pirmą kartą tuos 20 tyrimų galima atlikti ir per trumpesnį laiką: dvejus ar tejus metus. Tačiau tyrimų, kurie būtų atlikti Klaipėdoje, Smiltynėje ties Senąja perkėla, rezultatų apskritai negavome. Jie būdavo atliekami ties Naująja perkėla ir Antrojoje Melnragėje“, – teigė R. Rimavičius.

Čia prasideda niuansai: jei ir būtų galima atlikti papildomus vandens kokybės tyrimus (iki reikiamų 20) Smiltynėje ties Naująja perkėla, ten trūktų infrastruktūros, reikalingos siekiant gauti Mėlynąją vėliavą. Realesnis šansas kuo greičiau gauti Mėlynąją vėliavą – įvykdyti formalumus Antrojoje Melnragėje. Joje taip pat neatlikta tiek tyrimų, kiek reikalaujama.

„Bet kuriuo atveju turi būti 20 tyrimų rezultatai. Tad šiais metais uostamiesčio paplūdimiai tikrai negalės siekti Mėlynosios vėliavos statuso, geriausiu atveju – 2017-aisiais, bet ir tai, jei tie tyrimai bus, o rezultatai atitiks kriterijus“, – tikino R. Rimavičius.

Tūkstančiai už ženklą

Klaipėdos siekį susigrąžinti Mėlynąją vėliavą į paplūdimius visuomenė ir kai kurie politikai vertina dvejopai. Viena vertus, tai – tam tikra rinkodara, paplūdimių reklama tarptautiniu lygiu. Kita vertus, galimas bereikalingas išlaidavimas.

Palangai dalyvavimas Mėlynosios vėliavos programoje šiemet kainuos 5800 eurų. Neringai – 8 tūkst. eurų. Jeigu uostamiestis siektų iškelti Mėlynąją vėliavą dviejuose paplūdimiuose, ši suma būtų tokia pati.

„Kaip juokauju, tas žaliųjų administravimas būdavo toks: administruodavo į tą pusę, į kurią Mėlynoji vėliava plevėsuoja“, – yra sakęs buvęs Klaipėdos meras, dabar miesto tarybos narys Rimantas Taraškevičius.

Esą turistai plūsta į švarius, tvarkingus paplūdimius, nesvarbu, ar plevėsuoja virš jų Mėlynoji vėliava, ar ne. Todėl mokėti metinį mokestį vien už šį kokybės ženklą yra miesto pinigų švaistymas.

Kad jokios įtakos poilsiautojų srautams Mėlynoji vėliava neturi, LŽ yra sakiusi Klaipėdos turizmo ir informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

„Turistai tikrai nesidomi ir neklausia, ar yra Mėlynoji vėliava. Jiems svarbiausia, kad būtų švaru ir gražu. Manau, geriau tuos pinigus investuoti į paplūdimių infrastruktūrą, o ne už vardą mokėti žaliesiems, kurie apskritai dėl paplūdimių nieko nedaro“, – teigė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"