TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėdos piliavietė stebina radiniais

2014 08 07 12:46
Viduramžių žiedas iškritusia akute. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Jau beveik mėnesį Klaipėdos (Memelburgo) piliavietėje vyksta savo mastu vieni didžiausių Lietuvoje archeologiniai tyrimai, kurie atskleidė naujų ir netikėtų žinių apie viduramžių uostamiesčio gyvenimą.

Mokslininkai, šiuo metu tiriantys apie 500 kvadratinių metrų plotą (planuojama ištirti 1000 kvadratinių metrų) jau aptiko per 250 unikalių XIV-XVI a. radinių. Visi jie rasti kasinėjant Memelburgo piliavietės rytinę kurtiną ties jachtų uosteliu, Pilies gatve.

Jau pirmosiomis kasinėjimų dienomis kadaise (1252 m.) Livonijos ordino riterių įkurta, o vėliau kryžiuočių apgyvendinta ir tobulinta pilies vieta pateikė netikėtų siurprizų.

Vienoje iš kurtinos dalių archeologai iškasė neolito, apie 6 tūkst. m. senumo akmeninio kovos kirvio dalį. Jis, spėjama, bus patekęs į pilį dar viduramžiais ir atneštas iš netoliese žinomos akmens amžiaus žmonių gyvenvietės prie marių, kuri jau seniai sunaikinta statant uostą.

Per beveik mėnesį archeologai jau pasiekė jūros lygį, iškasti 4 metrų gylio tyrimų plotai ir dar ketinama kastis per 2 metrus gilyn po žeme. Taip tikimasi pasiekti patį anksčiausią pilies kultūrinį sluoksnį, galbūt siekiantį net XIII-XIV a.

Įdomu tai, kad kasinėjimų metu kryžiuočių, pilies gyventojų radiniai yra aptinkami kartu su vietinių, ankstyvaisiais viduramžiais aplink Klaipėdą gausiai gyvenusių kuršių artefaktais.

Daugiausia randamos įvairių formų XIV-XV a. kuršiškos segės, kurios galėjo atkeliauti į piliavietę XVI a. Mat, spėjama, Livonijos ordinas pilį statė jau pavergęs baltų gentį. Kuršiai jau buvę naujakrikštai ir galbūt dirbo pačioje pilyje, patarnavo riteriams. Tad kuršiškos segės galėjo patekti tiesiog atsitiktinai jas pametus ar kitaip.

Anot archeologiniams tyrimams vadovaujančio dr. Gintauto Zabielos, neatmestina ir kita versija.

„Yra žinoma, kad Livonijos ordinas Dangės žiotyse pastatė ne tik pilį, bet ir bažnyčią bei įrengė kapinaites, kurios buvo šiaurinėje dabartinės piliavietės dalyje. Kuršiai, matyt, buvo laidojami tose pačiose kapinėse, tačiau, kad ir priėmę krikštą, kurį laiką vadovavosi savo pagoniškomis tradicijomis ir buvo laidojami su įkapėmis. Vėliau, XVI a. plečiant pliavietę, tvirtinant pilį buvo platinamas apsauginis griovys, vadinamas fosa. Štai tuomet, matyt, ir nukasė dalį kapinaičių, ir jų žemė dabar su įkapėmis aptinkama kasinėjimų metu“, - portalui lzinios.lt sakė mokslininkas.

Radinių įvairovė išties verčia plačiai šypsotis archeologus, kurių piliavietėje dirba penki. Rasta įvairiausių metalinių XIV-XVI a. monetų, kurių viena yra itin reta. Tai – 1457-1526 metų Kryžiuočių ordino brakteatas, iškaldintas dabartiniame Lenkijos mieste Elbinge. Tokių vienpusių sidabrinių monetų Lietuvoje rasta vos dvi (pirmoji – taip pat Memelburgo piliavietėje 2010 metais).

Viduramžių žemė atveria ir kitokius lobius mokslui: gyvulių ir žmonių kaulų (rastas žmogaus apatinis žandikaulis), peiliukų, kryžiuočių arbaletų strėlgalių, ietigalių, žiedų, įvairių papuošalų dalių, kniedžių, daugybę vinių, net vieno XVI a. populiaraus žaidimo kaulą (kiaulės), kuris buvo naudojamas (pripylus į kaulo apačią švino) kaip kėglis.

Prieš kelias dienas mokslininkus nudžiugino ir ypatingai vertingas radinys: spėjama, XV a. kryžiuočių riterio nekniedytos žiedmarškės dalis.

Piliavietėje kartu su archeologiniais tyrimais vyksta ir jos rytinės dalies tvarkymo ir pritaikymo visuomenės poreikiams darbai, kuriuos atlieka UAB „Pamario restauratorius“. Ši bendrovė iki kitų metų rudens turi sutvarkyti rytinės piliavietės kurtinos dalį, įrengti naujas patalpas Antrojo pasaulinio karo muziejaus ekspozicijoms (bus pastatytas papildomas požeminis tunelis greta jau esančio, suręsto Antrojo pasaulinio karo metais kaip laivų minininkų kuro saugykla).

Savo ruožtu Mažosios Lietuvos muziejus rytinės kurtinos vietoje planuoja įrengti ir muziejaus padalinį, ir konferencijų salę, kavinę.

Šio etapo darbų vertė - 14,7 mln. Lt, antrojo etapo darbai, kuomet bus atkuriama ir šiaurinė kurtina - 15,9 mln. Lt. Projekto užsakovas - Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Dešimtmečio perspektyvoje klaipėdiečiai planuoja atstatyti ir pačią Memelburgo pilį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"