Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėdos senamiestyje kurs prūsišką sodą

 
2017 05 03 12:00
Jonas Genys: “Žaliąją erdvę kursime po truputį. Žiūrėsime, ar prigis augalai, kaip reaguos visuomenė, kaip tai atrodys vizualiai." Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) sumanė atgaivinti senąsias Klaipėdos tradicijas ir savo kiemelyje pradėti auginti vaistažoles bei vynmedžius.

Pirmasis prūsiškos vynuogių veislės „Luizė“ keras bus pasodintas jau gegužės 20 dieną greta XVIII-XIX amžiaus pradžios autentiško šulinio.

„Projektu, pavadintu „Atminties sodas – Witte vynuogynas“, siekiama ne tik suteikti daugiau jaukumo senamiesčiui, bet ir šviesti žmones apie jo istoriją. Būtent mūsų muziejaus kieme XVIII amžiuje ir būta didžiulio sodo su egzotiškais augalais. Ateityje numatomos ir įvairi edukacinė veikla“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo MLIM direktorius dr. Jonas Genys.

Iki 100 metų galinčios gyvuoti ir apie 15 metrų aukštį pasiekti „Luizės“ sodinuką dovanosiantis Klaipėdos universiteto (KU) prof. Algimantas Mečislovas Olšauskas teigė, kad pirmąsias vynuoges bus galima raškyti jau po trejų metų.

Gaivins istoriją

Projekto idėja MLIM ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro bendruomenėms kilo įsitikinus, kad Klaipėdos senamiesčio gyventojai apie jį palyginti mažai žino, informacijos trūksta ir turistams. Be to, senojoje miesto dalyje, šiuo atveju – Frydricho priemiestyje, stinga žalumos ir mažų rekreacinių zonų, galinčių tapti traukos taškais. Istoriškai šioje senamiesčio dalyje būta palyginti didelių sklypų su želdynais.

„Namą, kuriame dabar įsikūręs muziejus, XVIII amžiuje pasistatė pašto viršininkas Johannas Christianas Witte (1722–1796). Sklype, besidriekiančiame iki pat Daržų gatvės, jis įkūrė sodą, kuris tapo to meto klaipėdiečių ir miesto svečių traukos vieta.

Apie puoselėjamą sodą ir šeimininko svetingumą sklandė daugybė legendų bei atsiminimų. 1777 metais žymus Šveicarijos matematikas ir fizikas Danielis Bernoullis, keliaudamas iš Sankt Peterburgo, apsilankė Klaipėdoje ir savo įspūdžius aprašė dienoraščiuose. Jo prisiminimuose ilgam išliko J. Ch. Witte sodas, kuriame augo vynmedžiai, figmedžiai ir kiti vaismedžiai“, – pasakojo J. Genys.

Jis tikino, kad projekto užmojai nėra vienadieniai. „Žaliąją erdvę kursime po truputį. Žiūrėsime, ar prigis augalai, kaip reaguos visuomenė, kaip tai atrodys vizualiai. Jau nusprendėme, kad vynuoges sodinsime prie tų pastatų, kurie neturi didelės istorinės vertės, statyti ar perstatyti sovietmečiu.

O istoriniai, fachverkiniai pastatai nebus užgožti augalijos. Pirmasis vynmedis bus pasodintas muziejaus kieme prie XVIII amžiaus šulinio. Manome, kad tas šulinys gali būti J. Ch. Witte amžininkas, todėl ir vynmedis šalia jo puikiai derės“, – atskleidė muziejaus vadovas.

Jonas Genys: „Žaliąją erdvę kursime po truputį. Žiūrėsime, ar prigis augalai, kaip reaguos visuomenė, kaip tai atrodys vizualiai.“

Kieme, kuris dabar daugiausia praverčia kaip automobilių statymo aikštelė, artimiausioje ateityje bus sukurtas ir žolinių augalų sodas.

„XVIII amžiuje labiau išsilavinę miestiečiai prie savo namų augindavo vaistažoles. Net iki 50 rūšių. Vėlesniais projekto etapais kieme turėtų atsirasti mobilios klombos su želdiniais. Planuojama pastatyti ir suoliukų, svarstoma galimybė įrengti pergoles – ažūrinius stogelius, suteiksiančius erdvei dar daugiau jaukumo“, – dėstė MLIM vadovas.

Atkeliavo iš Leipcigo

Pristatant muziejininkų idėjas apie prūsišką sodą bene daugiausia susidomėjimo sulaukė vynuogyno įkūrimas. Paaiškėjo, kad planuojama sodinti ne šiaip vynmedį, o senovinės prūsiškos veislės „Luizė“. Tai labai simboliška, nes Prūsijos karalienė Luizė XIX amžiaus pradžioje kurį laiką su šeima gyveno Klaipėdoje.

KU profesorius, vienas Klaipėdos botanikos sodo įkūrėjų A. M. Olšauskas prasitarė „Luizės“ sodinuką parsivežęs prieš keletą dešimtmečių iš Vokietijos, Leipcigo botanikos sodo. „Tai istoriškai patvirtintas porūšis, galėjęs čia augti ir J. Ch. Witte vynuogyno laikais.

„Luizės“ vynuogės vizualiai beveik nesiskiria nuo įprastų, tačiau jos prisitaikiusios augti mūsų klimato sąlygomis, ne taip bijo šalčio ir yra atsparesnės. Pirmosios uogos turėtų subręsti po trejų metų. Jos rūgštokos. Šią veislę labai mėgo auginti ne tik miestiečiai, bet ir vienuoliai, gaminantys vyną“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo jis.

Šiame kiemelyje šalia senovinio šulinio jau šį mėnesį bus pasodintas pirmas prūsiškos vynuogių veislės „Luizė” keras. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Profesorius pridūrė, kad norint sulaukti derliaus vynmedį reikės pedantiškai prižiūrėti. „Esu parengęs atmintinę muziejaus darbuotojams. Idėja atgaivinti prūsiškus sodus senamiestyje yra labai sveikintina, nes erdvėms tarp pastatų išties trūksta jaukumo, žalumos. Tačiau ne tik estetiškai tai bus naudinga, patrauklu. Vynuogės, vaistiniai augalai skleidžia fitoncidus, todėl galima kalbėti ir apie fitoterapiją“, – teigė jis.

Įgyvendinant projektą vyks atviri seminarai su kraštovaizdžio architektais, botanikais, įvairios meninės akcijos, edukaciniai užsiėmimai moksleiviams, skirti kiemo ir viso kvartalo istorijai pristatyti. Projektą, kurį remia uostamiesčio savivaldybė, planuojama palaipsniui įgyvendinti iki 2022 metų.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"