TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Klaipėdos valdžia susikibo dėl narkomanų

2013 12 20 11:42
Erlendo Bartulio (LŽ) nuotraukos

Uostamiesčio politikams svarstant nuo kitų metų nebefinansuoti vadinamojo „Žemo slenksčio“ kabineto, jo išlaikymo šalininkai perspėja, kad tai smogtų klaipėdiečių bendruomenės saugumui.

Narkomanų priežiūrai ir socializacijai skirtas kabinetas miesto biudžetui kainuoja apie 62 tūkst. litų per metus, dar per 100 tūkst. litų skiriama mobiliam narkomanų aptarnavimui. Tad manoma, kad vien narkomanijos prevencijai skirti arti 170 tūkst. litų iš 400 tūkst. litų per metus, tenkančių viso miesto bendruomenės sveikatinimo problemoms, yra neadekvatu. Pasak Klaipėdos miesto Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininko prof. Artūro Razbadausko, „Žemo slenksčio“ kabinetai - jau atgyvenusi narkomanijos prevencijos priemonė.

Tokie svarstymai ne juokais gerokai išgąsdino tiek medikus, tiek socialinius darbuotojus, tiek buvusius ir ant kojų atsistojusius narkomanus. Nevyriausybinė, infekuotus ŽIV ir sergančius AIDS žmones, jų artimuosius bei specialistus vienijanti organizacija „Pozityvus gyvenimas“ jau kreipėsi į Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską.

Susirūpino buvę narkomanai

„Žemo slenksčio“ kabinetų esama visuose didžiuosiuose šalies miestuose. Klaipėdoje toks kabinetas veikia Žardės mikrorajone. Asocialūs asmenys jame gali ne tik pasikeisti švirkštus, adatas, bet ir pasitikrinti, ar nėra užsikrėtę ŽIV, gauti socialinę, psichologinę ar medicininę pagalbą.

Tad naikinti jį, anot asociacijos „Pozityvus gyvenimas“ atstovų, būtų didžiulė klaida. „Daugiau kaip 10 metų dirbame ŽIV/AIDS ir žalos mažinimo nuo narkotikų srityje. Neabejojame, kad žalos mažinimo programos su švirkštų ir adatų keitimu ne tik mažina pavojingų infekcijų plitimą bendruomenėje, bet ir užtikrina nuolatinę šių asmenų sveikatos būklės, socialinės raidos ir priklausomybės ligų progresijos kontrolę“, - teigė asociacijos nariai. Pasak jų, narkomanijos prevencijos programos veikla apima ir pagalbą tokių žmonių šeimos nariams, artimiesiems bei visai visuomenei.

„Žemo slenksčio paslaugų efektyvumas įrodytas ir pagrįstas tiek šios srities ekspertų išvadomis Lietuvoje, tiek pasaulio autoritetų atliktais moksliniais tyrimais“, - tikina „Pozityvaus gyvenimo“ atstovai.

Abejoja programos efektyvumu

A.Razbadauskas

Tačiau uostamiesčio savivaldybės tarybos narys A.Razbadauskas LŽ teigė, kad „Žemo slenksčio“ kabineto efektyvumas yra nepakankamas, o pati švirkštų dalijimo ir adatų keitimo programa – atgyvenusi ir nebenaudojama civilizuotose Europos valstybėse.

„Mano manymu, neadekvačiai daug dėmesio skiriama narkomanams ir per mažai senjorams, vaikams, kitoms socialinėms grupėms, - sakė Klaipėdos universiteto profesorius, biomedicinos mokslų daktaras A.Razbadauskas. – Nesiūlau visai uždaryti kabineto, tik manau, kad reikia mažinti jo finansavimą. Reikia galvoti apie kitokias narkomanijos prevencijos priemones, nes tyrimai rodo liūdną statistiką - narkomanija plinta, daugėja ir sergančiųjų ŽIV. Tai reiškia, kad „Žemo slenksčio“ kabineto paslaugos ir priemonės – neefektyvios.“

Nemato alternatyvų

Tačiau Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė tikina, kad „Žemo slenksčio“ kabinetas Klaipėdoje labai reikalingas. „Tai – uostamiestis, todėl narkomanijos prevencija yra itin aktuali. Dabar „Žemo slenksčio“ kabinete išlaikomi du etatiniai darbuotojai. Jei sumažinsime finansavimą, to kabineto nebeliks, nes vienam žmogui dirbti ten pavojinga. Į tą kabinetą ateina žmonės, kurie nedrįsta kojos kelti į ligonines, kitas įstaigas“, - LŽ sakė ji. Jos tikinimu, kasmet minėtame kabinete apsilanko per 2,5 tūkst. žmonių. „Panaikinę šį kabinetą, jam alternatyvų nesukūrėme. Juk ne kartą rašėme raštus Vyriausybei, į ministerijas, tačiau visada atsakoma, kad valstybė iš savo biudžeto finansuoti tokių įstaigų nepajėgi. Ši funkcija palikta savivaldybėms“, - tvirtino A.Daujotienė.

Klaipėdos universitetinės ligoninės AIDS centro gydytoja Žavinta Kančauskienė sakė, kad Klaipėdoje pavyko suvaldyti ŽIV plitimą, ypač tarp intraveninių narkotikų vartotojų. „Akivaizdu, kad tam didelės įtakos turėjo Anoniminis konsultacinis kabinetas, kuris veikia jau 17 metų. Juk čia keičiami ne tik švirkštai, bet ir atliekami kraujo tyrimai dėl ŽIV. Taip pat nukreipiama, palydima tyrimams dėl tuberkuliozės. Su šios rizikos grupės asmenimis atliekamas ir labai reikalingas socialinis bei šviečiamasis darbas“, - sakė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"