Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Knygnešių muziejaus gimtadienis

 
2017 10 01 9:00
Svirnas, kuriame įkurtas Knygnešių muziejus bei atvykusieji į šio muziejaus 30-metį. Daivos Baronienės nuotraukos

Sueina 30 metų kai Panevėžio rajone, Ustronėje esantis svirnas, kuriame spaudos draudimo metais buvo slepiamos  lietuviškos knygos, buvo išplėštas iš kolūkio vadų, kurdinusių jame pirtelę, ir paverstas Knygnešių muziejumi.

Panevėžio rajone, vaizdingojo Krekenavos regioninio parko teritorijoje jau 30 metų veikia Knygnešių muziejus. Šis muziejus įkurdintas iki šių dienų išlikusiame ūkininkų Vidugirių sodybos svirne, kuris XIX amžiaus antrojoje e pusėje – XX amžiaus pradžioje buvo nelyg štabas, į kurį knygnešiai rinkosi tartis, dalinosi platinamais lietuvių kalba prašytais leidiniais bei kuriame įrengtoje slėptuvėje slėpė tuos leidinius. Iš visų lankytojų knygnešių muziejus bene didžiausią įspūdį palieka kitataučių priespaudos neišgyvenusiems užsieniečiams, kuriems sunku suprasti, kaip kažkas galėjo drausti rašyti bei skaityti gimtąja kalba bei baudė už platintus ta kalba išleistus leidinius.

Pirties įrengti nespėjo, įkūrė muziejų

Netoli Krekenavos Knygnešių muziejus buvo įkurtas vadinamuoju „atšilimo“ metu, tuometėje sovietijoje papūtus persitvarkymo vėjams. Rugsėjo 29-ąją švenčiant šio muziejaus 30-metį buvo pabrėžta, kad pradžią muziejaus įkūrimui davė 1985-aisiais Panevėžyje minėtas čia, Ustronėje, spaudos draudimo metais veikusios Garšvių knygnešių draugijos 100-metis. Į Panevėžį minėti šio jubiliejaus susirinkusi literatūros šviesuomenė tuomet ir sužinojo, kad Krekenavos kolūkis, garsėjęs auginamomis kiaulėmis, Ustronės svirne, kuriame knygnešiai slėpė knygas, rengia pirtelę. Pagal kolūkio vadų sumanymą, turėjusi būti užtvenkta ir nemenku tvenkiu paversta netoli svirno tekanti Vadakties upė, kurioje būtų galima atsivėsinti pasikaitinus pirtele tapusiame knygnešių svirne.

Kaip dabar mena viena muziejaus kūrėjų Vida Liegytė-Butkienė, stengdamiesi iš kolūkio vadų išplėšti knygnešių svirną ir neleisti jo paversti pirtele, šalies kultūros žmonės išsikvietė gamtininką, geografą profesorių Česlovą Kudabą, kuris, ištyręs gruntą, įrodė, kad užtvenkti Vadakties Ustronėje nepavyks. Tai tapo argumentu, dėl kurio pirtelės įrengimo atsisakyta, pastatas netrukus tapo muziejumi, o į jį sugabenti kruopščiai rinkti eksponatai, pasakojantys apie knygnešius bei pačią knygnešystę. Antroji ekspozicijos dalis skirta dvasininkui bei rašytojui Juozui Tumui-Vaižgantui, kuris spaudos draudimo metais kunigavo netoli Ustronės esančiuose Vadaktėliuose bei pats buvo knygnešiu, platinusiu caro valdžios draudžiamą lietuvišką literatūrą. J. Tumo-Vaižganto gyvenimo bei literatūrinio palikimo tyrinėtojas muziejininkas Alfa Pakėnas pabrėžė, jog Vaižgantas į Vadaktėlius buvo atkeltas kunigauti būdamas 33 metų ir triūsė čia trejus metus. Svarbu ir tai, kad būtent šiame krašte rašytojas išleido pirmąją savo knygą, pavadinęs „Vaizdeliais“.

Valstybės jubiliejus skatina domėtis istorija

Knygnešių muziejui vadovaujantis Audrius Daukša teigė, jog žmones ypač traukia vaizdinga aplinka, kurioje stovi kultūros paveldo objektas – knygnešystei pasitarnavęs svirnas. Jis pabrėžė, jog šį muziejų visuomet lankydavo žmonės, o ypač jų pagausėjo dabar, Lietuvai pasitinkant savosios valstybės atkūrimo 100-metį. Šis jubiliejus skatina žmones labiau domėtis savąja istorija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"