TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kol nešalta, tūnoti namuose neverta

2011 10 23 9:01

Vis dažnėjantys lietūs, vis anksčiau apgaubianti žemę sutema skatina galvoti apie mažuosius mūsų brolius: ar jiems nešalta? Tačiau galime būti ramūs - gyvūnai daug geriau prisitaikę gyventi gamtoje negu mes.

Žvėrys "mūvi" šiltus kailius, paukščiai - plunksnas. Nemažai paukščių, kaip žinoma, išskrenda žiemoti į šiltuosius kraštus. Kai kurie gyvūnai, tarkim, ropliai, varliagyviai, vabzdžiai, šaltąjį metų laiką pratūno šiltesnėse užuovėjose. Kai kurie (šikšnosparniai, mangutai, barsukai, miegapelės, ežiai) net užmiega. Apskritai gyvūnams baisiausia yra ne šaltis, o badas.

Kol kas maisto pakanka visiems, be to, ruduo neblogas. Žinoma, gamtoje viskas vyksta pagal seniai jos numatytą grafiką: vis sparčiau žalumą praranda medžiai, vis daugiau išplasnoja į šiltesnius kraštus paukščių.

Kaip praneša Viešvilės rezervato gamtininkas Algis Butleris, jame vienas po kito iš gamtovaizdžio dingsta šilumamėgiai gyvūnai. Pasak jo, dar ne taip seniai palei vandens telkinius skraidė žirgeliai - jų jau nebėra. Pastarųjų naktų šalnos sustingdė ir įkyrias kraujasiurbes briedmuses, jau nebematyti roplių, mažiau girdėti paukščių balsų, giedoti vis dar bando mūsų kraštą paliekanti dūminė raudonuodegė.

A.Butleris taikliai pastebi, kad kiekvienas gyvybės krustelėjimas dabar kur kas labiau krinta į akis nei visokeriopo bruzdesio prisotintoje pavasario ar vasaros gamtoje.

Gausu gilių

Žiemai ruošiasi bebrai: renčia naujas arba stiprina senąsias savo užtvankas, graužia upelių pakrantėse medžius. Įpusėjusio rudens ženklas - gausiai išskrendantys kikiliai, kiti sparnuočiai. Rujoja elniai, neršti traukia lašišos.

Giles jau išbarstė ąžuolai. Daug jų spėjo surinkti kėkštai, užteko paskanauti ir šernams, nes gilių derlius šiemet užderėjo toks gausus, kad nė medžiotojai savo gausiais pašarais negalėjo giles dievinančių šernų išvilioti į šiems žvėrims parengtas šėryklas-šaudyklas.

Pakako gilių ir miškininkams, kurie taip pat skubėjo jų prisirinkti, mat padaugėjus norinčiųjų įveisti miškus išaugo ąžuolo sodinukų paklausa. Antai Kėdainių miškų urėdijoje šiemet buvo planuota surinkti ir pasėti ne mažiau kaip 5 tonas gilių. Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programa šią urėdiją įpareigoja iki 2021-ųjų kasmet atkurti po 63 hektarus ąžuolynų. Per dešimtadalį šios urėdijos miškų sudaro ąžuolynai iš rinktinių ąžuolų. Sodintų kėdainiečiai ir daugiau, tačiau trūksta žemės, todėl ąžuoliukais aprūpina kitas urėdijas, privačių miškų savininkus.

Sodžiuose jau nuimtas derlius, baigti svarbiausi ūkio darbai. Tik gamtininkų veiklos ratas sukasi be perstojo. Šit neseniai į Karšuvos girią išleisti keletas kurtinių, kuriuos pavyko išauginti dirbtinai tarsi vištas Viešvilės rezervate. Priminsime, šiuos paukščius nelaisvėje veisti yra labai sunku, ne vieno gamtininko pastangos ligi tol nuėjo perniek.

Tad kai pavyko išperinti ir užauginti iš kurtinių vados 8 kurtiniukus, gamtininkai neslėpė džiaugsmo. Sugavę voljere paūgėjusius naujuosius gyventojus, paženklinę jų kojeles žiedais ir nuvežę į Karšuvos girios gūdumą, gamtininkai atidarė dėžučių dureles. Paukščiai nedrįso jų palikti... Tik paraginti pasileido pirmo nevaržomo skrydžio į pušų šakas.

Daugėjo kurtinių ir apuokų

Prieš keletą dienų į laisvę Lietuvos pietuose paleista ir keletas veislyne išaugintų didžiųjų apuokų jauniklių. Kurtiniai, didieji apuokai - jau reti paukščiai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Tarkim, didžiųjų apuokų, ornitologų duomenimis, mūsų krašte tėra apie 20 porų, todėl stengiamasi jų populiacijas gausinti.

Didysis dančiasnapis, kurį kartais žmonės vadina geltonąja antimi, dar nėra labai retas. Šis paukštis pamėgo Nerį Vilniuje. Lietuvos gamtos fondo specialistai sumanė iškelti jiems upės pakrantėje palei Žirmūnų mikrorajoną kelias dešimtis inkilų. Pirmoji talka jau įvyko, praėjusį sekmadienį ornitologai kartu su kai kuriais Žirmūnų gyventojais ir iniciatyvą rėmusios bendrovės darbuotojais iškėlė keletą inkilų. Šiandien paukščių globėjų talka vyks Vilniaus priemiestyje Dvarčionyse. Čia plyti didelė pieva, kurioje anksčiau augo daug retų augalų, tačiau nešienaujama pieva ilgainiui užžėlė krūmais. Baltijos aplinkos forumo gamtininkai nutarė atkurti retenybes. Keletą metų iš eilės jie šienauja ir kerta krūmus, tad pavyko atgaivinti beveik trečdalį pievos, ir ji jau pasipuošė rausvažiedžiais bei paprastaisiais kardeliais, pelkinėmis vingiorykštėmis, snapučiais. Nedažna valstybės sostinė turi savo pašonėje tokių retenybių.

Kol neprausia ilgi įkyrūs lietūs, kol nelabai žvarbu, kol yra ką pažiūrėti ir veikti miškuose bei laukuose, neverta tūnoti visas dienas namie ar darbe. Bent savaitgalį išvažiuokime, išeikime į gamtą. Ji mums dosniai atsilygins.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"