TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kompensacijų prašytojai – po didinamuoju stiklu

2014 10 02 6:00
Vida Bružinskaitė Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotrauka

Kompensacijų už šildymą gavėjai jau šį rudenį bus atidžiau stebimi merijų valdininkų – nuo kitų metų, kai šias išmokas iš savo biudžeto pradės mokėti savivaldybės, jas gauti taps kur kas sudėtingiau nei iki šiol.

Šalies merijų valdininkai rengiasi jau kitą savaitę, anot jų, prasidėsiančiam kompensacijų už šildymą prašytojų antplūdžiui. Pretendentus į šias išmokas namie lankys socialiniai darbuotojai, bus tikrinamos jų sąskaitos bankuose. Todėl manoma, jog ne visi pageidaujantieji kompensacijų jas gaus. Juk savivaldybės suinteresuotos sutaupyti kiek galima daugiau lėšų, kad šios liktų jų biudžete.

Nauja tvarka skatins neišlaidauti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė ir Vyriausybei svarstyti pateikė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas. Jose numatoma, kad nuo kitų metų kompensacijų už šildymą, karštą ir šaltą vandenį mokėjimas savivaldybėms bus jau nebe valstybės joms deleguota, o savarankiška vietos valdžios funkcija. Merijos ją vykdys naudodamos savo biudžeto lėšas. Šiuo metu iš savivaldybių biudžeto mokamos tik socialinės pašalpos.

Įstatymų pataisų rengimą koordinavęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis aiškina, kad taip siekiama nuo kitų metų visoje šalyje, visose savivaldybėse, nustatyti vienodą piniginės socialinės paramos, apimančios ir socialines pašalpas, ir kompensacijas, teikimo modelį. Mat šiemet baigiasi bandomasis projektas, kai tai jau darė eksperimente dalyvavusios Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybės. Jų patirtis rodo, kad šiose vietovėse piniginė socialinė parama buvo teikiama veiksmingiau. Teigiama, jog dabar pašalpos skiriamos tiems, kam iš tiesų jų labiausiai reikia. Minėtuose rajonuose buvo taikomos efektyvios priemonės užkertant kelią piktnaudžiavimams ir sudarant sąlygas didinti nepasiturinčių gyventojų integraciją į darbo rinką.

Numatoma, kad perdavus kompensacijų mokėjimo funkciją merijoms, 2015–2017 metais iš valstybės biudžeto kasmet reikės skirti apie 782,9 mln. litų: iš jų 72,6 mln. litų - Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybėms, 710,3 mln. litų - kitoms 55 savivaldybėms, o nuo 2018-ųjų kasmet – apie 758,7 mln. litų.

Gaus toli gražu ne visi

Marijampolietė Birutė L. LŽ tvirtino, kad jai nesvarbu, kas ir iš kokio biudžeto mokės kompensacijas. Moteris teigė tenorinti, jog už būsto šildymą nereikėtų pakloti beveik visos pensijos. „Mano pensija vidutinė, bet jei reikėtų mokėti visą šildymo kainą, pragyvenimui beliktų vos 200-300 litų. O gali nelikti nė tiek, nes ir dabar vos galą su galu suduriu. Juk dar pinigų reikia vaistams“, - kalbėjo viena dviejų kambarių bute gyvenanti marijampolietė. Moteris neslėpė, jog dar pavasarį kreipėsi į meriją dėl kompensacijos už šildymą ir gavo ją visiems metams.

Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Piniginės paramos skyriaus vedėja Vida Bružinskaitė sakė, kad gegužę atsirado ir daugiau vienišų pensininkų, kuriems buvo nutarta šildymo kompensacijas skirti ne trims mėnesiams, bet visiems metams. „Tokiam ilgam laikotarpiui kompensacijas skyrėme tiems, kurių pajamos nekinta ir nėra jokios tikimybės, kad jos padidės“, - LŽ aiškino Piniginės paramos skyriaus vedėja. Tačiau ji pabrėžė, kad minėti pensininkai sudaro vos 10-15 proc. visų tokios paramos gavėjų.

V. Bružinskaitė užsiminė, jog ne visi vieniši senjorai, gyvenantys butuose, gaus šildymo kompensacijas. Mat šiemet, atsiradus galimybei socialiniams darbuotojams tikrinti prašytojų buities sąlygas ir jų turimus indėlius bankuose, paaiškėjo, kad kai kurie pageidaujantieji kompensacijų bankų sąskaitose yra sukaupę dešimtis tūkstančių litų. „Vienos kompensacijų prašytojos sąskaitoje aptikome net 75 tūkst. litų“, - pridūrė V. Bružinskaitė.

Saugiklis – valstybės biudžetas

Aptardami netrukus realybe tapsiančius SADM planus, kai kurių savivaldybių vadovai baiminosi, kad pablogėjus ekonominei situacijai merijoms gali nebeužtekti lėšų kompensacijų poreikiui patenkinti. „Kas gali žinoti, kaip kis gamtinių dujų kaina, turinti tiesioginę įtaką šildymo kainoms? Juk ją nustato ne savivaldybės. Todėl kompensacijoms gali prireikti kur kas daugiau lėšų“, - LŽ yra sakęs Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys. Nuogąstavo ir kitų savivaldybių atstovai. Tad rengiant įstatymų pataisas numatyta, kad savivaldybių biudžetuose pristigus lėšų piniginei socialinei paramai teikti, papildomai pinigų būtų skiriama iš valstybės biudžeto.

Pernai daugėjo, šįmet mažėja

Kiek šį rudenį į merijas kreipsis prašančiųjų kompensacijų, kol kas neaišku. Tikimasi, kad jie savivaldybių slenksčius ims minti jau kitą savaitę, o interesantų piko laukiama prasidėjus šildymo sezonui. Tam jau rengiasi daugelis merijų. Dėl ilgiausių eilių nuolat minima Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad sostinėje jau įdarbinta daugiau žmonių, priimančių norinčiuosius gauti valstybės lengvatas, o seniūnijose įdiegta išankstinio registravimo tvarka. Sostinės savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus vedėja Ieva Paberžienė LŽ teigė, jog žmonės jau registruojami gruodžio mėnesiui. Atvykti spalį užsiregistravo 4 tūkst. asmenų, lapkritį – 2 tūkstančiai. Kol kas tai beveik trečdaliu mažiau nei pernai.

SADM duomenimis, praėjusiais metais, palyginti su 2012-aisiais, šalyje kompensacijas gavusių asmenų padaugėjo vidutiniškai 2,8 proc., nors išlaidos joms mokėti sumažėjo 10,2 procento. Tuo metu eksperimentinėse savivaldybėse kompensacijų gavėjų sumažėjo 8,4 proc., o šių lengvatų išlaidos - net 19 procentų.

Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su 2013-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, kompensacijų gavėjų šalyje sumažėjo 3 proc., išlaidos joms mokėti - 34,3 procento. Eksperimentinėse savivaldybėse kompensacijas gaunančių asmenų buvo 12,1 proc. mažiau, o šių lengvatų išlaidos - 26,3 proc. mažesnės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"