TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kompostas - perspektyvus verslas

2006 09 21 0:00
Miesto žaliosios atliekos per metus virsta sodininkams ir gėlių augintojams naudingu kompostu.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjusi veiklą individuali įmonė "Juknevičiaus kompostas" Vilniaus mieste sukūrė žaliųjų atliekų perdirbimo technologiją ir inicijavo tokių atliekų surinkimą. Šiuo metu įmonė beveik visiems šalies prekybos centrams per metus pateikia per 10 tonų kompostinio mišinio kambariniams augalams.

"Juknevičiaus komposto" direktorius Andrius Juknevičius prisimena, kad pirmiausia tai buvo ekologinis projektas, pagal kurį žaliosios atliekos, tokios kaip nupjauta žolė, nukritę lapai, šakos ir kitos atliekos turėtų būti nevežamos į buitinį sąvartyną. Vilniaus mieste buvo įkurta kompostavimo aikštelė, į kurią savivaldybė per metus atveža apie 10 tonų žaliųjų atliekų.

Pirmieji

Direktorius prisimena, kad pradžia buvo sunki: nebuvo patirties, pinigų ir technikos. Viską teko atlikti rankomis, be to, reikėjo ne tik sukurti gaminį, įsisavinti pramoninę gamybą, bet ir jos realizavimo rinką, nes iki tol niekas kompostinės žemės mišinių negamino ir jais neprekiavo.

Pradėjus rinkti žaliąsias atliekas ir jas perdirbti į kompostą, Vilnius tapo pirmuoju Rytų Europos miestu, įgyvendinusiu ES direktyvą, draudžiančią žaliųjų atliekų utilizavimą bendruose sąvartynuose.

Per metus Vilniaus miesto savivaldybė atliekas priduodama "Juknevičiaus komposto" įmonei sutaupo apie 300 tūkst. litų, nes surinkimo aikštelė yra Vilniaus mieste ir atliekų nereikia vežti už miesto, taip pat nereikia mokėti sąvartyno mokesčio.

Nupjauta žolė ir nukritę lapai iš savivaldybės priimami nemokamai, nugenėtos šakos ir išrauti kelmai - už nedidelį mokestį.

Žinios ir patirtis

Juknevičius prisimena, kad niekas nenorėjo investuoti į šią iniciatyvą, todėl jiems patiems reikėjo imtis verslo. Kuriant originalią žaliųjų atliekų perdirbimo technologiją, buvo panaudotos biologijos mokslų daktaro Leopoldo Juknevičiaus sukauptos žinios. Tiesa, patirties semiamasi ir užsienyje, tačiau, anot įmonės direktoriaus, susipažinus su komposto gamybos technologijomis Vakarų Europos šalyse, paaiškėjo, kad čia akcentuojamas pats žaliųjų atliekų perdirbimas.

"Mūsų įmonė siekia, kad pagaminamas kompostas būtų kuo kokybiškesnis ir tinkamesnis kambariniams augalams bei sodo ir daržo sodiniams.

Ciklas - metai

Anot Juknevičiaus, komposto gamybos ciklas trunka metus. Kompostą reikia vartyti, sijoti, nes su atliekomis patenka ir polietileno, ir statybinių atliekų. Surinkus atliekas, jos apdirbamos pagal tam tikras technologijas: sukurta originali žaliųjų atliekų pūdymo technologija, pagaminta originali žemės sijojimo ir jos mišinių fasavimo įranga.

Maišelis supakuoto komposto mišinio parduotuvėse kainuoja apie 3,5 lito. Kompostinės žemės mišiniais šiuo metu prekiaujama visuose didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose, specializuotuose sodininkų ir gėlininkų parduotuvėse. Nedidelė dalis įmonės gaminamų kompostinės žemės mišinių eksportuojama į Latviją.

Per įmonės gyvavimo laikotarpį technologija buvo nuolat tobulinama, įsigyta ir pagal užsakymą pasigaminta procesui tobulinti reikalinga įranga. Šiais metais į komposto gaminimo technologijas ketinama investuoti apie 400 tūkst. litų.

"Mes ne tik uždirbame pinigų, bet ir padedame visuomenei įgyvendinti aplinkosauginius tikslus. Manau, kad toks verslas ir turi būti - socialiai atsakingas ir siekiantis ne tik pelno, bet ir visuomenės gerovės", - sako Juknevičius.

Nereikia tręšti

Juknevičius pasakojo, kad kompostinėje žemėje esančios ne visai supuvusios šakelės ir žolių stiebeliai užtikrina žemės purumą ir ilgalaikį trąšumą. Joje vykstančių mikrobiologinių procesų metu nuolat išsiskiria augalo augimui reikalingos medžiagos ir vanduo. "Išvykus atostogauti ar į komandiruotę nereikia prašyti kaimynų, kad jie palaistytų augalus. Net ir išvykus augalai pasodinti kompostinėje žemėje žymiai ilgiau išlaikys drėgmę, nei tie, kurie augs durpių substrate ar daržo žemėje", - aiškina Juknevičius.

Atsiradus šiems žemės mišiniams, gėlių augintojams nereikia rūpintis, į ką sodinti kambarinius augalus. Šie gauna visas reikalingas biogenines medžiagas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"