Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Konservatoriams parūpo skulptūrų likimas

 
2017 08 19 6:00
Keturios skulptūrinės kompozicijos, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant sostinės Žaliojo tilto buvo pastatytos 1952 metais.
Keturios skulptūrinės kompozicijos, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant sostinės Žaliojo tilto buvo pastatytos 1952 metais. Alinos Ožič nuotrauka

Vilniaus miesto savivaldybei nesugebant apsispręsti, ką toliau daryti su sostinės Žaliojo tilto skulptūromis, iniciatyvos ėmėsi politikai. Du konservatoriai paragino kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson dar šiemet užbaigti šių skulptūrų teisinės apsaugos naikinimo procedūrą.

Vilniaus savivaldybės įmonės „Grinda“ kieme porą metų dūlančias Žaliojo tilto skulptūras prisiminę Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos nariai Arvydas Anušauskas ir Vytautas Juozapaitis teigia apgailestaujantys, kad dabartinė Kultūros ministerija eina savo pirmtakės pėdomis ir nesiryžta skulptūrų klausimo spręsti iš esmės. Jie stebisi, jog ideologizuoti sovietinės epochos kūriniai vis dar yra valstybės saugomų objektų sąraše, nors tiek specialistai, tiek visuomenė mano, kad jų saugoti nėra jokio reikalo.

Pasigedo principinio požiūrio

Pasak Seimo narių, prieš 1,5 metų Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba priėmė sprendimą, kad Vilniaus Žaliajam tiltui su skulptūromis teisinė apsauga nereikalinga. „Paprasčiau tariant, valstybė neturi saugoti nuo Žaliojo tilto nukeltų „balvonų“ ir tam eikvoti lėšų. Juos rekomenduota perduoti kokiam nors muziejui“, – priminė konservatoriai. Jų nuomone, po šio sprendimo Kultūros ministerija turėjo pradėti procedūras dėl skulptūrų, kaip valstybės saugomo objekto, statuso panaikinimo.

„Štai čia prasideda įdomioji dalis. Tuometinis kultūros ministras Šarūnas Birutis, išbraukęs sovietinę simboliką iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomas kultūros vertybės reikšmingumas, atsisakė tęsti šią procedūrą“, – pažymėjo parlamentarai. Tada Kultūros ministerija, politikų žodžiais, pradėjo beprasmį atsirašinėjimą, argumentuodama esą „sovietmečio paveldas „turi būti išsaugotas ateities kartoms moksliniam pažinimui bei visuomeniniam naudojimui“. Konservatorių teigimu, toks savotiškas įstatymų interpretavimas ir visuomenės intereso ignoravimas rodo, kad nei ministerijos darbuotojai, nei politinė vadovybė nėra nusiteikusi principingai spręsti šį klausimą.

Paragino užbaigti procedūrą

Seimo Kultūros komiteto nario V. Juozapaičio teigimu, ekspertų išsakytas šių skulptūrų vertinimas buvo vienareikšmis, todėl Kultūros ministerija privalo užbaigti procedūrą ir išbraukti tuos kūrinius iš valstybės saugomų objektų sąrašo. „Buvęs ministras to nepadarė. Tikėjomės, kad ši valdžia bus solidesnė ir imsis šio darbo“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo narys. Pasak jo, iš susirašinėjimo su Kultūros ministerijos darbuotojais galima įtarti, kaip jie nežino, kaip šiuo atveju elgtis, „o patys nesugeba politiškai vertinti“.

V. Juozapaičiui „labai kontroversiškas“ atrodo ir sostinės mero Remigijaus Šimašiaus požiūris į skulptūrų likimą. Ypač turint galvoje mero požiūrį į Lukiškių aikštės sutvarkymą ir Vyčio skulptūros konkursą. „Jam svarbiausia buvo skulptūras nukelti, kad nekiltų triukšmo. O dabar, sako, patys spręskite, ką daryti. Kadangi valstybė formaliai privalo rūpintis tais paminklais, atsakomybė permetama jai. Matyt, sostinė savęs valstybe nelaiko“, – ironizavo V. Juozapaitis.

Konservatorius prisipažino neturįs daug vilčių, kad Kultūros ministerija įsiklausys ir į išsiųstą raginimą. „Ministerijos politinė vadovybė nelabai girdi sveiko proto patarimus, demonstruoja politinę aroganciją“, – teigė V. Juozapaitis. Jis užsiminė, kad Žaliojo tilto skulptūrų klausimas rudenį bus keliamas Seimo Kultūros komitete.

Keliautų į Grūtą

Kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas „Lietuvos žinioms“ yra sakęs, jog egzistuoja žodinis susitarimas su Vilniaus savivaldybe, kad skulptūros bus perduotos Lietuvos dailės muziejui. „O jau pats muziejus spręs, ar eksponuoti tas skulptūras, ar ne“, – teigė patarėjas. Jo žodžiais, išbraukti ant tilto stovėjusias skulptūras iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašo L. Ruokytė-Jonsson neketina, nes tokio reikalo nėra. „Principinis klausimas yra vienas – koks bus tų skulptūrų likimas? Mes teigiame, kad dėl to turėtų nuspręsti profesionalai – Lietuvos dailės muziejus. Tą ir pasiūlėme savivaldybei. Todėl išbraukimo klausimas tapo neaktualus“, – tikino ministrės atstovas. Anot jo, svarbiausia, kad skulptūros pasiektų patį muziejų. Tačiau Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad skulptūrų likimo klausimas artimiausiu metu nebus svarstomas.

Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas Vytautas Balčiūnas prieš porą savaičių tvirtino, kad muziejus pasirengęs priimti skulptūras. „Bet mes nežaisime katės ir pelės žaidimo. Iš anksto sakome, kad skulptūras ilgalaikės panaudos pagrindais perduosime Grūto parkui“, – pažymėjo jis.

Deja, ši idėja, muziejininko žodžiais, sostinės savivaldybei nepatinka. „Laiško, kuriuo miestas pasakytų, kad atsisako savo turto – keturių skulptūrų ir sutinka jas perduoti Lietuvos dailės muziejui, savivaldybė nerašo ir, atrodo, nerašys“, – spėjo V. Balčiūnas. Pasak jo, jei skulptūros vis dėlto atitektų muziejui, pirmiausia būtų atlikta vertinimo ekspertizė. Muziejininkas spėjo, kad skulptūrų būklė vis dėlto nėra tokia tragiška, kaip skelbiama. Perduodant skulptūras Grūto parkui būtų nustatytos griežtos jų priežiūros sąlygos.

Restauruotų ir saugotų

Viliumas Malinauskas „Lietuvos žinioms“ yra sakęs, kad mielai priimtų keturias sovietinių laikų sostinės „gyventojas“. Jis turi ir idėjų, kaip būtų galima skulptūras eksponuoti. V. Malinauskas mano, kad geriausiai herojų kompozicijos atrodytų panašioje vietoje, iš kurios jos ir atkeliavo. „Jei tas skulptūras gausime, esame numatę per upelį pastatyti Žaliojo tilto imitaciją“, – pasakojo verslininkas. Pasak jo, skulptūros praturtintų Grūto parko kolekciją, būtų sutvarkytos ir išsaugotos.

Jo negąsdino prasta skulptūrų būklė. Muziejus pats samdo restauratorius, tariasi su specialistais, turi ir savo meistrų. Anot jo, visi Grūto parko eksponatai, ypač tie, kurie demonstruojami po atviru dangumi, nuolat prižiūrimi ir restauruojami. „Stebime, kurių kokybė pablogėjo, iš karto kviečiame restauratorius. Nagus prikišti reikėjo beveik prie visų. Visa tai kainuoja, – tikino jis. – Bet jei jų netvarkytume, nevalytume, jos būtų tinkamos tik į sąvartyną.“ Aštuonioliktus metus skaičiuojančiame muziejuje po atviru dangumi eksponuojama per šimtas įvairių skulptūrų

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"