TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Koplytstulpis R. Kazlauskui - prie jo pamėgto Saidės upelio

2015 09 18 13:12
Ričardas Kazlauskas mėgo Saidės upelį. Neries regioninio parko direkcijos archyvo nuotraukos

Minint profesoriaus, žinomo Lietuvos gamtininko Ričardo Kazlausko mirties metines, prie Saidės upeliuko ir jo atrastojo Stirnių piliakalnio šiandien, rugsėjo 18 dieną, netoli Vilniaus pastatytas jo atminimui skirtas koplytstulpis.

R. Kazlauskas, radijo ir televizijos laidose pasakodavęs apie nuostabųjį gamtos pasaulį, meile gamtai galėjo uždegti visus. Jo namuose prieglobstį rasdavo sužeisti paukšteliai, žvėreliai. Žmonės jam skambindavo iš visos Lietuvos, profesorius niekad neatsisakydavo jų priimti, noriai dalindavo patarimus.

Atrado piliakalnį

Profesoriaus atminimui skirtas, tautodailininko Sauliaus Lampicko sukurtas koplytstulpis su giedančiais paukšteliais prie Stirnių piliakalnio ir Saidės upelio (Stirnių kaime, Trakų rajone) iškilo neatsitiktinai. Kaip pasakojo Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė, šį pavėsingą Saidės upelio slėnį gamtininkas tyrinėjo gydydamasis tuomet šioje vietoje veikusiam reabilitacijos centru "Ašveita". Atsigavęs po 1994 metais patirto infarkto R. Kazlauskas patraukė pasidairyti po apylinkes. Tada jo žvilgsnį atkreipė krūmokšniais ir medžiais apaugęs kalnas. Profesoriaus įtarimai pasitvirtino - ten tikrai stovėjo iki tol archeologų nežinomas piliakalnis. Gamtininkas kreipėsi į archeologus, jie patikino, kad tai Mindaugo laikų piliakalnis. Jis buvo įtrauktas į saugomų paveldo objektų registrą, pavadintas Stirnių piliakalniu (pagal šalia esantį kaimą).

„2011 metais R. Kazlauskas man ranka parašė gražų laišką (iki šiol jį saugau), pasidalijo savo įspūdžiais, atradimais iš Saidės slėnio, paprašė saugoti šį nuostabų gamtos kampelį, - sakė A. Žičkutė. - Tas laiškas - kaip testamentas, prašantis branginti trapią Saidės slėnio gyvybę.“

Ričardui Kazlauskui skirtas koplytstulpis pastatytas prie jo mėgiamo Saidės upelio (koplytstulpio autorius - tautodailininkas Saulius Lampickas).

Baltų tikėjimo relikvijos

„Kiek atsigavęs, vaikščiojau po artimas apylinkes ir Saidės pakrantėje aptikau apie 1 m3 didelį akmenį viena lygia lyg aptašyta sienele. Akmens viršuje buvo įdubimas, kuriame augo apie 1 m aukščio eglutė. Šis akmuo iš esmės skyrėsi nuo upelio vagoje ar slėnyje esančių ledyno nugludintų akmenų. Išrovęs eglutę pamačiau, kad ji augo gilokame įdubime. Man tai priminė senovinį pagoniškų laikų aukurą. Jis visas buvo apaugęs samanom ir paparčiais – šertvėm. Pagalvojau, jeigu tai aukuras, tai greičiausiai jis buvo nuritintas nuo šalimais esančio kalno. Užlipęs ant kalno radau tipingus piliakalniams būdingus pylimus ir griovas", - laiške parko direktorei rašė R. Kazlauskas. Jo dėmesį atkreipė ir neatsitiktinai ratu augantys ąžuolai bei daugiau akmenų, liudijančių čia buvus ypatingos baltų tikėjimo vietos. Profesoriaus aprašytas aukuro akmuo yra einant pakrantės taku, perėjus tiltelį per Saidę ir dar paėjus maždaug 100 metrų upe aukštyn.

„Prie Saidės upelio žiočių taip pat yra didžiulis akmuo. Jis neabejotinai, piliakalnio laikais, turėjo didelę reikšmę, nes prie jo pamato degė ugnis. 10-15 cm gylyje yra daugybė smulkių anglies gabaliukų, - savo laiške rašė profesorius. - Šalia didžiojo akmens yra apie 20 nugludintų akmenų, patogių žmonėms sėdėti ir klausyti šalia didžiojo akmens kalbančiojo. Mano galva, tai senolių sueigos ir aptarimų vieta.“ Prie šių akmenų Neries regioninio parko rūpesčiu pastatyti informaciniai stendai.

Drugelių pievos

Laiške profesorius aprašė ir pro Stirnių piliakalnį į Nerį skubantį Saidės upelį. Pasak jo, upelis išteka ne iš Didžiulio ežero, bet iš Trakų Skaisčio ežero, esančio Žydikų kaimo ribose. Tada prakasta vaga vingiuoja į Balčio ežerą, paskui link Lentvario, o ten jau pasuka į šiaurę, į Didžiulio ežerą. Iš Didžiulio ežero akmenuotais slėniais šniokščia iki Neries. Pasak šią vietovę tyrinėjusio gamtininko, tarp Saidės upelio ir į Stirnius vedančio asfaltuoto kelio yra unikali pieva su retaisiais, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytais augalais. R. Kazlauskas ten pastebėjo lietuviškas orchidėjas - gegužraibes, gegūnes bei kupsteliais augančius rusvuosius vikšrenius.

„Čia skraido rečiausi Lietuvoje šiauriniai auksinukai (Lycaena helle), tai tik ketvirta šių drugelių radavietė“, - stebėjosi gamtininkas. Pasak jo, upelio pakrantėje, jaunuose alksniuose vikšrus deda kitas retas drugys - alksninis stiklasparnis. R. Kazlauskas Saidės dešiniosios pakrantės pievose yra aptikęs ir į Raudonąją knygą įrašytų drugių machaonų (Papilio machaon).

„Ašveitos“ sanatorijoje, kurios, deja, dabar tik griuvėsiai riogso, gamtininkas naktimis su galingomis lempomis gaudydavo drugius. „Radau šimtus rūšių, tarp jų - ir tikrų retenybių“, - sakė jis. Tų drugių sąrašas yra paskelbtas knygoje „Lietuvos drugiai“ (2008).

Stirnių piliakalnio papėdėje pastatytas koplytstulpis su giedančiais paukšteliais.

Žiemoja skandinavų strazdas

Gerai įsiklausęs gamtininkas iš balsų atskyrė upės slėnuje gyvenančius vištvanagius, kurapkėles-jerubes, pečialindas, karetaites, bukučius, žaliąsias meletas. Gamtininką nustebino į šį slėnį žiemoti iš Skandinavijos kalnų atskrendantis vandeninis strazdas. "Kanjono ribose stebėjau didžiąsias miegapeles, kurioms čia pakanka ir riešutų, ir gilių", - džiaugėsi gamtininkas. Jis stebėjosi, kad niekur kitur Lietuvoje nėra matęs, kad ant akmenų augtų šertvės (Polypodium vulgare). Prie Saidės tokių vaizdų netrūksta. "Tai Saidės kanjono unikalumas", - rašė jis.

R. Kazlauskas, nukeliavęs Saidės upe aukštyn, tyrinėjo upelio ištakas iš Didžiulio ežero. "Čia ant kalno telkšo didoka aukštapelkė, kurios pakraščiuose yra keturi ežeriukai. Neteko matyti Lietuvoje, kad ant kalno vienoje vietoje būtų tiek skirtingų ežerėlių, - rašė R. Kazlauskas. - Du jų - tipiški distrofiniai aukštapelkių ežeriukai. Vienas - eutrafinis su neutraliu vandeniu ir gyvenančiomis saulažuvėmis bei ešeriais. Ketvirtas, didžiausias ežeriukas, kuriame mėgsta maudytis vilniečiai, yra toks rūgštavendenis, kad jame nėra net žuvų. Tačiau skaidrus jo vanduo labai tinkamas maudynėms."

Neries regioninio parko direkcijos idėją Saidės upelio slėnį išaukštinusiam R. Kazlauskui pastatyti koplytstulpį parėmė ir finansavo Trakų miškų urėdija.

Saidės upelis ties Stirnių piliakalniu primena kalnų upokšnį. /Jūratės Mičiulienės nuotrauka
Prie Saidės upelio gamtininkas pastebėjo čia gyvenančius vienus rečiausių Lietuvoje drugių - šiaurinius auksinukus (Lycaena helle). /Užsienio spaudos nuotrauka
Saidės upelio pakrančių pievose R. Kazlauską džiugino ir į Raudonąją knygą įrašyti drugiai machaonai. /Užsienio spaudos nuotrauka
Ant Saidės pakrantės akmenų auga šertvės. R. Kazlauskui to niekur Lietuvoje neteko matyti. /Jūratės Mičiulienės nuotrauka
Akis džiuginanti įspūdinga Saidės upelio tėkmė ir civilizacijos nenuniokotos natūralios pakrantės. /Jūratės Mičiulienės nuotrauka

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"