TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kopų sargams nuotykių netrūksta

2015 07 25 6:00
Nuostabiais gamtovaizdžiais garsėjantis Naglių rezervatas traukia minias turistų. Deniso Nikitenkos nuotrauka

Nuo gegužės pabaigos Kuršių nerijoje pradėję dirbti kopų sargai LŽ atskleidė šio egzotiško darbo užkulisius, kurie pasirodė margesni, nei galima įsivaizduoti.

Po 10 valandų per dieną gamtoje budintiems Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) reindžeriams yra tekę ir tramdyti girtus smėliakalnių niokotojus, ir būti jaudinančių piršlybų Naglių gamtiniame rezervate liudytojais.

Psichologinis krūvis

Kuršių nerija garsėja didžiuoju kopagūbriu pamaryje, mirusiosiomis, baltosiomis kopomis, kurios akylai saugomos nuo nedrausmingų poilsiautojų. Todėl šiemet nuo gegužės pabaigos Naglių gamtiniame rezervate ir Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje pradėjo dirbti keturi kopų sargai.

Po atrankos egzotišką darbą gavo trys merginos ir vaikinas iš Vilniaus, Kelmės, Pakruojo bei Klaipėdos. Pasikeisdami jie budi poromis ir informuoja žmones apie lankymosi kopose taisykles. Kopų sargai iš Neringos merijos gauna apie 300 eurų atlyginimą per mėnesį, o nemokamu jų apgyvendinimu pasirūpino KNNP direkcija.

Vilnietė Eglė Morkūnaitė LŽ pasakojo, kad iš pirmo žvilgsnio kaip svajonių darbas atrodžiusi veikla yra gana alinanti. „Įsivaizduokite, ką reiškia kasdien 10 valandų būti po atviru dangumi. Ir saulė kepina, ir lietus lyja, ir vėjas siaučia, keldamas smėlio audras. Vienoje vietoje nebūname, daug vaikštome, tačiau labiausiai vargina ne tai. Daugiausia jėgų reikalauja psichologinis darbas, nes kasdien tenka bendrauti su įvairiais, kartais ir agresyviai nusiteikusiais žmonėmis", - tvirtino ji.

Kopas sauganti Eglė Morkūnaitė buvo ir piršlybų liudytoja. /KNNP direkcijos nuotrauka

Realiomis piniginėmis baudomis, siekiančiomis apie 150 eurų, bausti nedrausmingų lankytojų E. Morkūnaitei dar neteko, tačiau konfliktinių situacijų pasitaikė. „Birželį į Naglių rezervatą atvažiuodavo labai daug moksleivių. Kai kada juos lydintys mokytojai, gidai arba nepaaiškindavo, kad rezervate nevalia vaikščioti bet kur, laipioti kopomis, arba nesugebėdavo suvaldyti vaikų. Buvo ir piktybinių asmenų, kurie net mums švilpiant lipo į baltąsias kopas“, - prisiminė vilnietė.

Rita Kvietkauskytė iš Kelmės LŽ pasakojo apie vargus susidūrus su girtais kopų niokotojais. „Vienas vyras ir trys merginos Naglių rezervate laipiojo kopomis, nekreipė dėmesio į perspėjimus. Tik tada, kai pagrasinome nufotografuoti jų automobilio valstybinius numerius ir perduoti informaciją inspektoriams, ėmė atsiprašinėti, net siūlėsi nupirkti kavos, ledų. Beje, mūsų tikslas - ne bausti. Labiau siekiame palaikyti tvarką ir informuoti, įspėti žmones, juos šviesti“, - tikino mergina.

Gyrė vokiečius

Reindžeriai neslėpė simpatijų vokiečiams. „Jie - idealūs parko lankytojai: eina tik ten, kur leidžiama, visada skaito informaciją, paiso draudžiamųjų ženklų, labai įdėmiai klauso, kai kalbame apie tai, ką galima ir ko negalima daryti“, - teigė R. Kvietkauskytė. Kolegė jai pritarė. „Matyti, kad jų šalyje reindžeriai taip pat dirba. Vokiečiai - puikūs turistai. Klausinėja, fotografuojasi su mumis, šypsosi. Dėl jų nėra kilę jokių nesusipratimų“, - pripažino E. Morkūnaitė.

O štai mūsų tautiečiai mėgsta įsijausti į teritorijos "šeimininkų" vaidmenį ir dažnai elgiasi, pasak kopų sargų, tarsi laukiniai. „Kai perspėji, kad draudžiama lipti kopų šlaitais, vaikščioti ne pažintiniu taku, pažvelgia ir atkerta: „Viską pasakei? Dabar dink iš čia!“ Kartais nedrausmingai elgiasi ir rusai, o pietiečiai, ypač ispanai, visiškai į nieką nereaguoja. Gali bėgti, švilpti švilpuku, jiems tai nedaro jokio įspūdžio. Gal net nesupranta, kas yra kopos?“ – svarstė E. Morkūnaitė.

Piršlybos kopose

Kopų sargai LŽ papasakojo ir linksmų, net sentimentalių nuotykių. „Kartą viena mergaitė su tėčiu Naglių gamtiniame rezervate perėjo pro apsauginę tvorelę ir atsisėdo ant kopos viršaus. Priėjau, paaiškinau, kad už tvorelės nevalia būti, o mergaitė išpyškino: „Aš tik norėjau pažiūrėti, kur yra pasaulio pabaiga...“ - šypsodamasi kalbėjo E. Morkūnaitė.

Vilnietė taip pat prisiminė atvejį, kai vaikinas strimgalviais pripuolė prie jos ir maldavo leisti paėjėti 15 metrų nuo medinio pažintinio tako Naglių rezervate. Paklaustas, kokiu tikslu nori tai padaryti, jis droviai paaiškino ketinantis pasipiršti merginai būtent pilkosiose kopose. „Tuos 15 metrų į šoną leidau žengti. Kai vaikinas priklaupė prie merginos, pro šalį ėjusi užsienio turistų grupė ėmė šaukti: „Yes! Yes!“ (Liet. "Taip, taip!") Piršlybos praėjo sklandžiai“, - juokėsi reindžerė.

O R. Kvietkauskytei teko stebėti piršlybų sceną ant Parnidžio kopos. „Porelė turėjo didelį palaidą šunį, todėl įspėjau, kad jį reikia pririšti. Žmonės ėmė atsiprašinėti, teisintis, jog vyras ką tik pasipiršo savo mylimajai. Tai sujaudino, bet šunį vis tiek pareikalavau pririšti“, - prisiminė mergina.

Pasak reindžerių, pasitaiko ir geraširdžių žmonių, kuriems rūpi kopų sargų, visą dieną būnančių saulės atokaitoje ir vėjyje, sveikata. „Kai kurie poilsiautojai siūlosi atvežti maisto, gaiviųjų gėrimų. Darbas tikrai ne iš lengvųjų, tačiau gražiai įdegėme saulėje, laiką leidžiame gryname ore, nuostabioje gamtoje", - pasakojo reindžerės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"