TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kovai su mašalais pasitelkta net peticija

2015 06 11 6:00
Upinių mašalų lervos ties Druskininkais anksčiau būdavo naikinamos ne vienus metus. LŽ archyvo nuotrauka

Gintis nuo Druskininkus ir apylinkes užpuolusių upinių mašalų jau treti metai tenka patiems kurorto gyventojams ir svečiams - niekas nebeskiria lėšų įsigyti bakteriologiniam preparatui, kuriuo būdavo naikinamos Nemuno priekrančių žolėse besiveisiančių kraujasiurbių lervutės.

Nesutariama, kas turėtų pasirūpinti pinigais - Aplinkos ministerija ar pati Druskininkų savivaldybė. Kol problema mėtoma lyg karšta bulvė, kurorto svečiai, patyrę mašalų ataką, stengiasi kuo greičiau iš jo išvykti, o vietos žmonės, jau apsipratę su tokia „draugija“, mašalus bando baidyti įvairiais repelentais, gatvėmis vaikšto mojuodami medžio šakelėmis.

Mašalai išgąsdino

Vilnietė Virginija, sulaukusi svečių iš užsienio, su jais užsuko į Druskininkus. Nors planavo čia būti kelias dienas, teištvėrė keletą valandų. „Mašalai įdienojus įkyriai ne tik zyzė apie ausis, bet ir lindo į burną, nosį. Net buvo sunku kvėpuoti. Buvau girdėjusi apie tokią Druskininkų bėdą, tačiau nemaniau, kad ji yra tokio masto“, - kalbėjo moteris.

Kiek pasidairę po kurortą, svečiai sėdo į automobilius ir išskubėjo į Aukštaitiją, juolab kad vienam vokiečiui nuo mašalų įkandimų pradėjo niežtėti ir tinti rankos.

Alytaus visuomenės sveikatos centro Druskininkų skyriaus vedėjas Andrius Augustinavičius teigė, kad saugotis mašalų itin derėtų alergiškiems žmonėms. Patariama išsitrinti atviras kūno vietas įvairiais cheminiais repelentais ar natūraliais eteriniais aliejais, kurie atbaido mašalus.

„Duomenų apie žmones, susirgusius nuo mašalų sukandimų, neturime, nes tokios informacijos nerenkam. Žinome tik tiek, kad šie mašalai nėra kokių nors užkrečiamųjų ligų platintojai“, - sakė A. Augustinavičius.

Pinigų nėra

Nors mašalai išgena iš kurorto dalį poilsiautojų ir apsunkina druskininkiečių gyvenimą, vietos valdžia tikina niekuo negalinti padėti. Padėtis buvo kiek pagerėjusi, kai nuo 1999 metų kasmet Vyriausybė iš rezervo skirdavo apie 87 tūkst. eurų upinių mašalų naikinimo programai. Tačiau prieš trejus metus ši programa buvo nutraukta.

„Druskininkų savivaldybė ir šiemet kreipėsi į Vyriausybę, Aplinkos bei Finansų ministerijas dėl lėšų kovai su mašalais, tačiau jų nebuvo skirta. Kadangi savivaldybių biudžetai dar nepasiekė ikikrizinio lygio, tokių lėšų vien Druskininkų savivaldybė skirti nepajėgi“, - LŽ aiškino Druskininkų merijos Viešųjų ryšių specialistė Diana Sinkevičiūtė.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys tikino, kad ši institucija tokioms reikmėms skirti pinigų negali - neleidžia įstatymai. „Esame parengę mašalų naikinimo programą, ji buvo išbandyta praktikoje. Mašalų populiacija buvo sumažinta daugiau kaip 90 proc., belieka šią programą toliau įgyvendinti, tai turi daryti Druskininkų savivaldybė“, - sakė jis.

Lips ant nuospaudos

Druskininkų tarybos narys Vilius Semeška taip pat nesutiko su kurorto valdžios nuostata, kad mašalų naikinimas - ne jos rūpestis ir tam nėra pinigų. Esą net ir esant krizei - 2009-2010 metais - lėšos mašalų lervoms naikinti buvo skiriamos, todėl yra sunku suvokti, kodėl to negalima padaryti dabar.

Anot V. Semeškos, lėšų šaltiniu galėtų tapti padidinta rinkliava už kurorto viešąją infrastruktūrą nuo 0,58 euro iki 1 euro, dar galima pinigų rasti ir iš vietinių resursų. Druskininkiečiai yra parengę peticiją Druskininkų valdžiai, kurioje reikalauja skirti pinigų iš biudžeto ir atnaujinti kraujasiurbių naikinimo programą - įsigyti bakteriologinio preparato „VectoBac“.

„Peticiją per kelias dienas pasirašė apie 900 žmonių. Tikimės surinkti per tūkstantį parašų ir pateikti peticiją kitą savaitę vyksiančiame tarybos posėdyje", - tvirtino V. Semeška.

Negalima delsti

Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Rasa Bernotienė LŽ teigė, kad šiemet upinių mašalų populiacija pasiekė 2008 metų lygį. Jei nebus imtasi priemonių lervoms naikinti, jau kitąmet jų bus dar daugiau - per vienus metus jų išnaikinti nepavyks. „Po keletą metų trukusios mašalų naikinimo programos jų buvo beveik nelikę - pasitaikydavo tik pavieniai atvejai - gausumas buvo sumažėjęs daugiau kaip 100 kartų", - priminė mokslininkė.

Pasak R. Bernotienės, labai didelę įtaką upinių mašalų gausai turi orai. Pernai, kai birželis buvo vėsus ir lietingas, sąlygos mašalams veistis buvo blogos, o šiemet, kai nusistovėjo sausi ir šilti orai, jos yra itin palankios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"