TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kretinga gaudys turizmo paukštę

2013 09 23 6:00
Kretingos rajono merijos nuotrauka

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika tikina, kad turtingas įvairialypio paveldo kraštas tik dabar ėmė rimtai gręžtis į turizmą, todėl artimiausiu metu bus dedamos pastangos jį atgaivinti.

- Šiemet Kretinga mini 760 metų Kretingos (Cretyn) pilies paminėjimo sukaktį, tačiau pati piliavietė yra net ne Kretingoje, o šalia jos ir ilgą laiką buvo apleista. Kodėl?

- Situacija išties unikali: miestas įkurtas ne ten, kur stovėjo pilis. Prisipažinsiu, kad piliavietė buvo kiek apleista, tačiau šiemet ją sutvarkėme, Žalgirio seniūnijai pavesta ją prižiūrėti. Naudoti piliavietę viešiems renginiams kiek trukdo tai, kad greta jos yra privatiems savininkams grąžinta žemė. Tačiau bandome su jais susitarti. Ateityje tikrai svarstysime kai kurių švenčių perkėlimą į senąją Kretingos vietą arba naujų tradicijų joje kūrimą.

- Žvelgdami į rajono žemėlapį matome daug unikalaus kuršių ir žemaičių paveldo, tačiau turizmas jūsų krašte kone miręs. Kas daroma keičiant situaciją?

- Na, daug pastangų deda Salantų regioninis parkas, kuriame šiemet sutvarkyti ir visuomenės reikmėms pritaikyti Imbarės, Kartenos piliakalniai. Merijos ir seniūnijos pastangomis sutvarkytas Senosios Įpilties piliakalnis ir jo prieigos. Tačiau to neužtenka, tad turizmas mūsų krašte išties tik dabar žengia pirmuosius žingsnelius.

Problema ta, kad labai ilgai neturėjome už turizmą rajone atsakingos institucijos. Kretingos muziejus su Žiemos sodu rūpinasi daugiausia žmonių pritraukimu ir renginiais savo teritorijoje. Prieš keletą metų buvome įkūrę Verslo ir turizmo informacijos centrą. Deja, nepavyko įdarbinti žmonių, kuriems mūsų kraštas išties rūpi. Šis centras buvo panaikintas, nes nepasiteisino. Dabar įkūrėme Turizmo informacijos centrą, jame kol kas dirba du žmonės. Tačiau jau judama reikiama linkme, kuriamas pažintinis maršrutas dviračiais po Kretingos miestą. Ateityje šis centras, planuojama, plėsis, taps viešąja įstaiga, turinčia daug platesnes galimybes kurti ir įgyvendinti turistinius projektus.

Plėtoti pažintinį turizmą būtina, nes rajone itin gausu senojo paveldo, naujų įdomių objektų. Istorinės vertybės yra ne tik neišnaudojamos, dalis jų tik atrandama. Tai įrodo kad ir šiemet Kašučių ežero pelkėje rasta akmeninė kūlgrinda. Tačiau merija negali daryti įtakos archeologiniams, istoriniams tyrimams, o plėtoti turizmą - gali. Tokį tikslą ir išsikėlėme.

- Kretingoje merdi net sezoninis turizmas, nes veikia vos keli viešbučiai, nors miestelis yra arti vasarą sausakimšos Palangos ir Klaipėdos. Kodėl tuo nesinaudojama?

- Esame vadinamajame auksiniame trikampyje. Poilsiautojai, kurie vyksta į Palangą ar Klaipėdą, daugeliu atvejų turi pravažiuoti Kretingą. Bet, kaip ir minėjote, joje galima suskaičiuoti vos kelis viešbučius. Žinome tą problemą, todėl neseniai susitikome su verslininkais ir paraginome juos investuoti, bandyti pritraukti turistų ir siūlyti jiems pigesnę nakvynę nei Palangoje ar Klaipėdoje. Juk galima apsistoti ramioje Kretingoje, iki jūros - vos 12 kilometrų, iki Klaipėdos – 20. Naujas investicijas siūlančiam verslui esame pasiryžę pirmus metus taikyti mokesčių lengvatų, esame numatę ir keletą sklypų naujiems viešbučiams ar kitokiems visuomeninės paskirties objektams statyti.

- Miesto teritorijoje veikia net penki vienuolynai, iš kurių brolių pranciškonų yra didžiausias visoje Žemaitijoje. Ar tai nevaržo miestelio gyvenimo, o gal padeda?

- Žinoma, gali susidaryti įspūdis, kad bijome improvizuoti ar elgtis laisvai, nes gatvėmis kasdien vaikšto vienuoliai... Tačiau tai – mitas. Vienuolynų buvimas ir pačių vienuolių atėjimas kaip tik atgaivino miestelį, sutelkė jo žmones, susiformavo labai stipri ir vieninga bendruomenė. Galime pasidžiaugti, kad krikščioniškas gyvenimas vienuolių kaimynystėje mums padeda nenuklysti į šunkelius, suteikia dvasingumo ir tikėjimo, noro atjausti ir padėti artimui.

- Į Kretingą atvyksta ne tik religinių piligrimų, bet ir palūžusių žmonių, visuomenės paribio atstovų, kurie ieško prieglobsčio vienuolynuose. Ar neturite dėl to problemų?

- Žinoma, kai kuriais atvejais visuomenės atstumti žmonės nesugeba atsitiesti ir vėl grįžta į narkomanijos, nusikaltimų, alkoholizmo kelią. Yra ir tokių, kurie pasinaudoja vienuolių gerumu, tačiau taip ir nepasitaiso. Bet tai – išimtys. Pats švenčių progomis lankausi teresiečių vienuolyne, kuriame prieglobstį randa visuomenės atstumtieji. Tačiau jie gyvena savo ramų atsivertimo gyvenimą.

Nėra taip, kad Kretinga tampa benamių ir nusikaltėlių traukos centru dėl galimybės rasti užuovėją pas vienuolius. Priešingai - daugelis puolusiųjų čia atsigauna dvasiškai. Gyvenimo nuskriaustieji jau seniai Kretingoje randa paguodą. Pavyzdžiui, karštą maistą jau trečią dešimtmetį veikiančioje labdaros valgykloje.

- Vyriausybė Kretingos valdžią yra įpareigojusi viešai pagerbti žymų Kretingos žydą, kovotoją už tautų laisvę Bereką Joselevičių. Žydų atstovai prašė leidimo statyti paminklą Rotušės aikštėje, tačiau jo negavo. Kodėl?

- Rotušės aikštė, kaip ir visas Kretingos centras, yra paveldosauginė zona, todėl bet kokios statybos turi būti ilgai derinamos, atliekami archeologiniai kasinėjimai. Be to, Rotušės aikštėje jau yra paminklų, jos negalima perkrauti. Tad po diskusijų su žydų atstovais radome kompromisą: paminklas bus pastatytas kitąmet sutvarkytame skvere tarp Pranciškonų gimnazijos ir buvusio mokinių bendrabučio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"