TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kriminalistai kasdien vaikšto po pragarą

Neuniformuotųjų policijos darbuotojų kasdienybė – apgaubta paslapčių, nes jų darbas dažniausiai yra nereklamuojamas. Tą paslapties skraistę skaitytojams galbūt padės atskleisti Jonavos policijos komisariato Kriminalinės policijos (KP) skyriaus viršininkas Vytautas Valungevičius. Spalio 27-ąją minima Kriminalinės policijos diena.

Apsupti pavojų

Žiūrėdami rusų filmus apie kriminalinio skyriaus darbuotojus, paprastai vadinamus „operais“, stebimės jų ištverme ir sugebėjimu išaiškinti nusikaltimus. Reali tikrovė rodo, kad kriminalistui tenka patekti net į nusikaltėlių ratą, tapti jų bičiuliu, kitąsyk patirti tiek moralinį, tiek fizinį smurtą.

Anot V.Valungevičiaus, kiekvienas pareigūnas žino, su kokiais sunkumais gali susidurti dirbdamas šį darbą. Jonavos policijos komisariate dirba tie žmonės, kurie siekia, kad nusikaltimai būtų išaiškinti, o nusikaltusieji asmenys neliktų nenubausti. Analitinis mąstymas ir gebėjimas bendrauti – neatsiejamas charakterio bruožas. Operatyvininkas privalo mokėti pergudrauti nusikaltėlį ir jį prakalbinti. Daugelis žmonių mano, kad prisipažinimas išgaunamas fizine jėga ar rėkimu. To būti negali – kriminalinėje policijoje būtini pareigūno sugebėjimai moraliai palaužti nusikaltėlį ir įrodyti jo kaltę. Tai priklauso nuo kriminalisto sumanumo. Sakoma, „kad ir koks fiziškai bus stiprus „operas“, jis niekada nebus geras, jeigu galvoje švilpaus vėjai“. Pasak V.Valungevičiaus, Jonavos kriminalinėje policijoje tokių nebėra. Jei kada ir buvo, paprasčiausiai atsisijojo.

Kriminalinė policija – komisariato stuburas

Daugelis žmonių kriminalistą sutapatina su kitų padalinių kolegomis. Tačiau Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnams keliami uždaviniai yra išskirtiniai. Tai nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijų kontrolė, labai sunkių, sunkių, apysunkių nusikaltimų bei kitų nusikalstamų veikų atskleidimas ir tyrimas. šio skyriaus pareigūnai ieško besislapstančių nuo teisėsaugos institucijų ir teismo bei dingusių be žinios žmonių. Ne paslaptis, kad randama neatpažįstamų, pradėti irti lavonų – tapatybę privalo išaiškinti „operai“.

„Mūsų pareigūnai teisės nustatyta tvarka privalo registruoti ir nagrinėti pareiškimus, pranešimus apie rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas. Mes atliekame pasislėpusių įtariamųjų, kaltinamųjų, teisiamųjų, nuteistųjų, dingusių be žinios, dingusių bei pasišalinusių iš medicinos įstaigų asmenų, kuriems teismas taikė priverčiamas medicinos priemones, paiešką. Taip pat nustatome neatpažintų lavonų, nežinomų ligonių ir vaikų tapatybę. Be viso to, mūsų skyriaus pareigūnai atlieka įvykio vietos apžiūrą, ikiteisminį tyrimą bei operatyvinę veiklą. Tad kriminalinės policijos pareigūnai, aiškindami nusikaltimus, atlikdami tyrimą, vykdydami tiek operatyvinę, tiek procesinę veiklą, yra viso kolektyvo stuburas“, – sako V.Valungevičius.

Turtą privalu saugoti

„Policija yra universali ikiteisminių tyrimų įstaiga. čia tiriama viskas – pradedant nužudymais ir baigiant baudžiamaisiais nusižengimais“, – teigia pašnekovas.

Didžiausią nusikaltimų dalį sudaro vagystės. Per devynis šių metų mėnesius užregistruoti 434 tokie įvykiai, ištirtos 179 veikos, kas sudaro 41,24 proc. nuo viso užregistruotų vagysčių skaičiaus. „Eidami vogti, nusikaltėliai taip pat turi savo planus, tad ne taip lengva aptikti jų pėdsakus. šios kategorijos nusikalstamų veikų būtų kur kas mažiau, jeigu gyventojai saugotų savo turtą. Sakykime, kaimo vietovėse dažnas sodietis nerakina ūkinio pastato, kuriame yra vertingų daiktų, dviračius ar mopedus palieka atremtus prie sienos, kiti net savo transporto priemones palieka neužrakintas, dar daugiau – net raktelių iš spynelės neištraukia. Ne vienas pilietis mašinų salonuose „užmiršta“ brangius daiktus. Ypač neapdairūs yra statybinių organizacijų darbininkai, kurie nesaugo po kelis tūkstančius kainuojančių įrankių. Vagims to ir tereikia. Aš suprantu, kai žmogus užpuolamas gatvėje, iš jo atimami daiktai. Bet dėl turto vagysčių iš namų, kai pakanka tik nepastebėtam įeiti ir, nededant jokių pastangų, pasiimti grobį, dalį kaltės turėtų prisiimti ir pats šeimininkas“, – piktinasi KP skyriaus viršininkas.

Beprasmiškos mirtys

Per devynis šių metų mėnesius rajone įvykdyta 50 nesunkių sveikatos sutrikdymų, dėl kurių pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnį pradėti ikiteisminiai tyrimai. Ištirta 14 atvejų, 28 proc. visų nusikalstamų veikų.

„Kartais pasitaiko, kad pradėtą tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo vėliau tenka perkvalifikuoti į kitą straipsnį. štai rugsėjo mėnesį Rukloje įvykdytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vėliau nukentėjusysis operuotas Jonavos ligoninėje, tačiau medikai gyvybės nebeišgelbėjo – sužalotasis mirė. Todėl nusikalstama veika perkvalifikuota į nužudymą. Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnų dėka įtariamasis greit buvo nustatytas ir sulaikytas. Teismo sprendimu jis suimtas trims mėnesiams. Panašių atvejų turime ir daugiau“, – sako ilgametę patirtį turintis pareigūnas.

Be jau minėto atvejo, šiemet rajone įvykdyti keturi nužudymai – vienas Kulvos, vienas Žeimių ir du Ruklos seniūnijose, įtariamieji nustatyti, nusikalstamos veikos išaiškintos. “Visi nužudymai yra buitinio pobūdžio, padaryti kilus konfliktui išgertuvių metu. Tai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu. Kaip rodo statistika, daugiausia tragiškų įvykių padaryta Rukloje, kur gyvena daug asocialių šeimų. Pigiai nusipirkę butus ir įsikūrę šiame miestelyje, piliečiai niekur nedirba, gauna Vyriausybės nustatytas minimalias pašalpas, girtauja, o išgertuvių metu susikivirčija ir nebekontroliuoja savo elgesio. Pasekmės baisios“, – komentuoja pašnekovas.

Šios kategorijos nusikaltimus tiria specializuoti Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai – kitos nusikalstamos veikos jiems nepriklauso. Tačiau nužudymai reikalauja daug įvairių ekspertizių, kurios tęsiasi labai ilgai. Kitąsyk laukti medicinos ekspertų išvadų prireikia pusmečio ar ilgiau. Tačiau nužudymai išaiškinami visada, nes vadovaujamasi prioritetais – juk atimama žmogaus gyvybė. Tokie įvykiai visuomenėje sulaukia didelio dėmesio. Todėl metamos pačios gausiausios pajėgos tokiam nusikaltimui išaiškinti. Jonaviečiai turbūt girdėjo, kad buvo išaiškintas nusikaltimas net praėjus penkiolikai metų po jo įvykdymo. „Ieškodami nužudytojo palaikų išrausėme bene pusę miško, tačiau vis tiek suradome“, – pasakoja V.Valungevičius.

Būtina kreiptis į policiją

Sukčiavimus, kurių šiemet rajone užregistruota net 49, o ištirta 36,7 proc., Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas įvardija visų Lietuvos gyventojų neatsakingumo problema.

„Tikrai sunku paaiškinti tokius dalykus, kai telefonu paskambinęs asmuo išvilioja iš žmonių tūkstančius litų ar vertingus daiktus. Beveik visada skambinantysis prisistato policijos pareigūnu. Nežinau, kaip gyventojams paaiškinti, kad pareigūnai niekada neskambino ir neskambins, juolab nesiūlys atlyginti nukentėjusiajam žalą. Buvo atvejų, kai garbaus amžiaus moteriškė nuskuba į banką, prašydama duoti jai reikiamą sumą. Net paklausta bankininkės, ar tik ne sukčiams ruošianti lauknešėlį, ji teisinasi, kad pinigų pristigusi netikėtoms laidotuvėms. Ir tik tada, kai apgavikui įteikia sumą, pradeda domėtis „nukentėjusio“ giminaičio būsena. Matyt, išgirdę netikėtą žinią, žmonės pasimeta. Bet net ir tokiu atveju jie pirmiausia privalo kreiptis į policiją, o ne skubėti rinkti reikalaujamų pinigų. Mūsų pareigūnai tiria kiekvieną atvejį, jį registruoja ir ieško nusikaltėlių. Bet juk to nusikaltimo galėjo neįvykti, jeigu pilietis aklai nebūtų patikėjęs sukčiumi, bet pasielgęs priešingai – skubiai informavęs apie skambutį pareigūnus“, – samprotauja jis.

Valstybė išlaidauja

Per devynis mėnesius rajone užregistruoti 24 plėšimų atvejai, 41,6 proc. yra ištirta. Skyriaus viršininkas atkreipia dėmesį, kad šiuos nusikaltimus išaiškinti sunkiau, kai jie padaromi tamsiu paros metu – mat nukentėjusysis neįsidėmi įtariamojo net išorinių bruožų. Tyrimą apsunkina ir tai, kada nukenčia neblaivus pilietis. šios kategorijos nusikaltimai taip pat yra specializuotų tyrėjų žinioje. Anot V.Valungevičiaus, dažniausiai plėšikauja jauni žmonės.

„Nemažai žmonių policiją prašo surasti jų prarastus mobiliojo ryšio telefonus. Tačiau nukentėjusieji tiksliai nė nežino, ar aparatą pametė, ar jį kas nors pavogė. Bet policija – ne koks radinių biuras. žinoma, pareiškimas priimamas, aiškinamos aplinkybės, kuriomis telefoną žmogus prarado. Tačiau buvo ne vienas atvejis, kai pilietis savo daiktą paliko ant prekystalio, viešose įstaigose padėjęs ant palangės ar ant stalo, neužrakinęs durų, išėjo iš kabineto. Vagišiai tuo žaibiškai pasinaudojo. O kai pareigūnams nepavyksta aptikti vagies pėdsakų, priekaištaujama policijai. Bet būkime teisingi – visų nusikaltimų išaiškinti neįmanoma.

Teko domėtis užsienio valstybių įstatymais. Pavyzdžiui, JAV, jeigu nukentėjusysis kreipiasi į policiją nenurodydamas požymių, pagal kuriuos būtų galima surasti nusikaltėlius, tyrimas visai nepradedamas, nors įvykis ir užregistruojamas. Jų šalyje prioritetais laikoma prekyba ginklais, narkotikais, žmonėmis ir taip toliau. O mūsų valstybėje yra išlaidaujama. Sakykime, prarasto 131 lito vertės telefono paieškos pareikalauja didelių sąnaudų. Beje, ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių pradedami tada, kai nuostoliai siekia daugiau nei vieną MGL“, – aiškina pareigūnas.

Užsienis – menka slėptuvė

Ne kiekvienam nusikaltusiam asmeniui skiriama kardomoji priemonė – suėmimas. Areštinėje atsiduria tie įtariamieji, kurie įvykdo nužudymus, išžaginimus, sunkius sveikatos sutrikdymus, kai kurias kitas nusikalstamas veikas. Suėmimą dažnai atstoja rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ar periodinis registravimasis Policijos komisariate. Tačiau ne visi nusikaltėliai laikosi kardomųjų priemonių. Juolab kai atviros Europos Sąjungos valstybių sienos – važiuok, kur tik nori.

„Tada, kai įtariamasis pasislepia užsienyje, pradedamas baudžiamasis persekiojimas – užvedamos paieškos bylos. Galiu patikinti, kad kokioje valstybėje nusikaltęs asmuo mėgintų slėptis, vėliau ar anksčiau jis vis tiek bus surastas. Pakanka prisiminti Henriką Daktarą, mėginusį „užsimaskuoti“ Bulgarijoje, ar Gintarą Petriką, išvykusį net į Ameriką. Spalio pradžioje mes taip pat parsivežėme keturis Jonavos policijos komisariato ieškomus asmenis iš įvairių Europos Sąjungos valstybių. Du slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, kiti – vengė atlikti jiems paskirtą bausmę. Iš visų keturių vienas turėjo įsigijęs svetimus dokumentus ir gyveno Vokietijoje, taip mėgino išvengti ikiteisminio tyrimo. Dar vienas buvo ieškotas nuo 2009 metų. Taigi užsienis nėra jokia slėptuvė. Nes, gavus Europos arešto orderį, ieškomo asmens duomenys įvedami į bendrą šengeno sistemą. Sulaikius asmenį sprendžiamas gana brangiai atsieinančios ekstradicijos klausimas. Bet išlaidos privalo būti išieškomos iš tų pačių bėglių. Taigi dar kartą tvirtinu: slapstytis – beprasmiška“,– patikina kriminalistas.

Darbas teikia pasitenkinimą

V.Valungevičius Policijos komisariate dirba nuo 1982 metų, yra ėjęs įvairias pareigas daugelyje skyrių. Jis prisipažįsta, kad įdomiausiu laikotarpiu laiko tardytojo darbą. „Tardymas – pati didžiausia ir geriausia mokykla. Būtent čia praeini ir pragarą, ir po purvą pabraidai. Užtat ištyrus nusikaltimą, pajunti palengvėjimą ir didelį dvasinį pasitenkinimą. Didžiausią prisiminimą paliko mano tirta Lenino biusto vagystė. Viską pavyko išsiaiškinti. Menu, tada klausiau skulptoriaus Konstantino Bogdano, ar jis, kaip skulptūros autorius, kels civilinį ieškinį. O jis man atsakė, jog neteiks jokio ieškinio. „Atiduokite man tą Leniną, iš jo aš išliečiau Abraomą Kulvietį“, – sakė profesorius.

Dirbdamas Kriminalinės policijos skyriaus viršininku, matau kolegų pareigingumą. Kiekvienas deda daug pastangų, nes kriminalisto darbas tikrai nelengvas. Sėkmę lemia pareigūnų sumanumas, noras išaiškinti nusikaltimą, tinkamai, be klaidų surašyti procesinius dokumentus. Džiaugiamės geranorišku bendradarbiavimu su prokurorais, kontroliuojančiais mūsų veiklą. Tad nusikaltimų išaiškinimas yra ir jų darbo dalis“, – dalijasi patirtimi V.Valungevičius. – Profesinės dienos išvakarėse dėkoju Kriminalinės policijos pareigūnams už atliktą darbą, gerus šiandienos darbo rezultatus. Linkiu ir toliau išlaikyti tą patį tempą, kovojant su nusikalstamo pasaulio elementais. Gražios šventės, asmeninės laimės.“

Nuo 1931 metų minima Kriminalinės policijos diena. Vadovaudamasis tuo, kad 1918 m. spalio 27 d. atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje buvo pradėtas organizuoti kriminalinės policijos darbas, tuometinis vidaus reikalų ministras plk. Steponas Rusteika oficialiai įvardijo šią datą operatyvinių darbuotojų profesine diena.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"