Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kruizinį sezoną uždarė prasti orai

 
2017 10 14 6:00
Klaipėdos kruizinį sezoną turėjęs uždaryti vokiečių laivas „Aida Vita“ neužsuko į uostą dėl blogų oro sąlygų, tad beveik pusantro tūkstančio keleivių praleido progą aplankyti miestą. Vidos Bortelienės nuotrauka

Paskutinis šio kruizinio sezono laivas neužsuko į Klaipėdą dėl stipraus vėjo, tačiau tai nesutrukdė džiaugtis rekordiniais rezultatais ir puikiomis turizmo organizatorių prognozėmis. Klaipėda priskiriama prie didelių kruizinių uostų segmento, į kurį patenka sulaukiantieji 50–199 kruizinių laivų ir turi gerą perspektyvą.

Europos kruizų organizacija 2018 metų rudens pradžioje Klaipėdoje rengs konferenciją šiai turizmo šakai aptarti. Toks dėmesys mūsų uostui rodomas dėl Klaipėdoje didėjančio kruizinių keleivių skaičiaus. Šiemet, nors atplaukė 63 laivai, o ne 65, kaip buvo numatyta, keleivių gausėjimo vidurkis ūgtelėjo 14 proc., ir tai daugiau nei prognozuota.

Šiaurės Europos kruizinių uostų tinklas apima 70 lankytinų vietų, daugiausia – Jungtinės Karalystės (23) ir Norvegijos (16), o Baltijos šalys ir Slovėnija turi po vieną jūrinio turizmo uostą. Baltijos regiono kruizai rinkoje, ankstesniu skaičiavimu, šiemet turėtų plėstis 1,2 proc. ir pritraukti 4,9 mln. turistų. Maršrutai apima 10 šalių ir 29 lankytinus uostus.

Skaičiuojama, kad iš kruizinės laivybos Klaipėdos uostas šiais metais gaus 749 tūkst. eurų pajamų – 1,76 proc. visų uosto rinkliavų. Pastebima, kad jūriniai turistai, įskaitant atplaukiančius keltais iš Švedijos ir Vokietijos, sudaro daugiau kaip trečdalį visų uostamiesčio svečių.

Sumažėjo vokiečių susidomėjimas

Kruizinį sezoną spalio 12 dieną Klaipėdoje turėjęs uždaryti laivas „Aida Vita“ dėl prastų oro sąlygų ketvirtadienį pakeitė maršrutą ir į mūsų uostamiestį neužsuko. Tačiau ir be jo rezultatai – rekordiniai. „Kruizinis sezonas kasmet vis labiau džiugina. Pernai turėjome 53 laivus, o šiemet sulaukėme 63. Jais atplaukė beveik 75 tūkst. keleivių. Žvelgiant į kitų metų tendencijas atrodo, kad pasieksime dar geresnius rodiklius. Jau dabar į Klaipėdą atplaukti užsiregistravo 64 laivai“, – per spaudos konferenciją sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Tokios prielaidos turi gana tvirtą pagrindą – kitąmet Klaipėdos kruizinis sezonas bus praturtintas dviem naujomis kruizinėmis linijomis. Į uostamiestį pirmą kartą atplauks „Cunard Line“ ir „Azamara Cruises“ kompanijų laivai. 2018-aisiais kruizinės kompanijos turės progą pristatyti Klaipėdą dar plačiau – rugsėjį mieste vyks didelio masto tarptautinė asociacijos „Cruise Europe“ kruizinės laivybos konferencija.

Ateinančiais metais KVJUD iniciatyva kruizinių laivų keleiviams ketinama pasiūlyti modernią naujovę – nemokamą elektroninį gidą. Mobilioji programėlė padės turistams susipažinti su lankomiausiais uostamiesčio objektais. Apie juos audiogidas pasakos trimis kalbomis. Šiai priemonei KVJUD yra gavusi Europos Sąjungos finansavimą pagal projektą „Žaliasis kruizų uostas“.

Vertindamas ekonominę jūrinio turizmo naudą A. Vaitkus teigė, jog šiemet sukurta pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai siekia 1,6 mln. eurų, o vieno keleivio išlaidos mieste – iki 68 eurų.

Jūriniai turistai, įskaitant atplaukiančius į Klaipėdą keltais iš Švedijos ir Vokietijos, uostamiestyje sudaro daugiau kaip trečdalį visų jo svečių.

Tuo metu Klaipėdos savivaldybės Turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė, remdamasi Baltijos kruizų asociacijos ankstesnių metų duomenimis, turistų išlaidas mieste įvardijo kuklesniais skaičiais – 25–45 eurais. Tačiau, anot jos, net minimali suma turizmo sektoriui sudarytų 1,5 mln. eurų.

Kruizų pardavimo svetainėje vokiškasis paveldas atspindimas ir atkurtais uosto statiniais – Ryžių malūnu bei Keltininko namu.Vidos Bortelienės nuotrauka

R. Savickienė pabrėžė, kad gerą kruizinio turizmo perspektyvą Klaipėdai žada ir kruizinių linijų inspektoriai. Birželį jie aukštai įvertino miesto patrauklumą, nes ekskursijų pardavimas mažesniuose laivuose siekia 70–80 proc., didesniuose – iki 50 procentų. Tačiau vokiečių linijų atstovai priminė, kad laivais plaukia vis daugiau jaunų žmonių, kurie nebesidomi Memeliu ir prūsiška Klaipėdos praeitimi. Jiems reikia aktyvios veiklos. Todėl, pasak R. Savickienės, daugiau dėmesio reikia skirti vokiečių turistų pramogoms.

Klaipėdos patrauklumo simboliai

Klaipėda turistams pristatoma kaip klasikinis vokiškojo paveldo miestas. Kruizų pardavimo svetainėje šis ypatumas atspindimas nuo Pilies tilto atsiveriančiu Danės upės žiočių vaizdu ir atkurtais uosto statiniais – Ryžių malūnu, Keltininko namu. Organizacija „CruiseBaltic“ apibūdina Klaipėdą kaip Prūsijos imperijos miestą ir iškelia karališkus pėdsakus jame, pažymėdama dabartinio gyvenimo modernumą, kūrybinę išmonę ir žmonių draugiškumą, mažos savivaldybės organizuojamus didžiulius renginius – Jūros šventę ir Džiazo festivalį.

Vieni kruizų operatoriai vaizduoja Klaipėdą kaip rusų, švedų ir vokiečių formuotą miestą, išlaikiusį senąją gintaro kultūrą, o į pėsčiomis pasiekiamų objektų sąrašą yra įtraukę Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, Anikės skulptūrą, Laikrodžių ir Pilies muziejus bei Smiltynės paplūdimį. Kiti, išryškindami senuosius bruožus, iškelia neogotikinės architektūros apraiškas, rekomenduoja aplankyti 1893 metais pastatytą Klaipėdos pašto pastatą su 48 varpų karilionu ir senamiesčio aurą atspindinčią Teatro aikštę, įamžinusią poeto Simono Dacho atminimą.

Kaip įspūdinga miesto patrauklumo dalis nurodoma jį nuo jūros vėtrų užstojanti Kuršių nerija, saugoma UNESCO, ilgiausios smėlio kopos, minimas Palangos gintaro muziejus. Siūloma pasižvalgyti ir į šių dienų kultūros akcentus: Keturių vėjų skulptūrą prie Kruizinių laivų terminalo bei daugybę kitų, išbarstytų po senamiestį.

Tiems kruizinių laivų keleiviams, kurie domisi vietos virtuve, o jos meniu išbando nebent Neringoje ar pamaryje, aiškinama, kad čia vyrauja anglų, olandų, vokiečių, prancūzų ir rusų kulinarinio paveldo mišinys, taip pat siūloma paskanauti vietinio maisto „egzotikos“ – bulvinių cepelinų ir vėdarų.

Dar kiti kruizų operatoriai Klaipėdos apraše mini Pilies bastioną, Jūros muziejų ir delfinariumą bei kviečia aplankyti turistinius krašto objektus – Kretingos dvarą, Šaltojo karo muziejų sovietinėje raketų bazėje prie Plungės, Žemaitijos nacionalinį parką.

Tačiau svetainėje cruisecritic.com, nors ir išryškinamas Klaipėdos istorinis paveldas bei šiandienio uosto svarba, trumpas kruizų kritiko aprašymas iliustruojamas pastaraisiais metais pastatytų dviejų rusų cerkvių ir gyvenamųjų daugiaaukščių namų fotografijų koliažu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"