TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kryžius nešamas iš Lurdo į Šiluvą

2008 07 09 0:00
Kryžius padirbdintas iš ąžuolo, augusio Klaipėdos Šv. Kazimiero bažnyčios šventoriuje.
Autoriaus nuotrauka

Trisdešimties žmonių grupė gegužės 11-ąją iš Lurdo pėsčiomis per Prancūziją, Belgiją, Olandiją, Vokietiją, Lenkiją, Rusiją neš daugiau nei 60 kg kryžių iki Šiluvos, kur šiemet rugsėjo 7-ąją Lietuva šioje vietoje minės 400-ąsias Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo metines. Kodėl iš Lurdo? Mat prieš 150 metų šiame Pietų Prancūzijos mieste vėl apsireiškė Mergelė Marija.

...vėlei skamba Gavės pakrantėje pro Šv. Mykolo Arkangelo koplyčios praviras duris: "Marija, Marija, skaisčiausia lelija..." Nejaugi čia atsirado lietuviška parapija? Anaiptol. Tik prieš iškeliaudami į 120 dienų žygį per aštuonias šalis kryžnešiai iš Lietuvos, tarsi norėdami ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai sustiprėti, semiasi jėgų per šv. Mišias. Kol iš koplyčios po šv. Mišių dar nenusirengę liturginių rūbų nespėja pro Šv. Mykolo Arkangelo koplyčios duris išeiti abu kunigai su zakristijonu, kurio pareigas dabar atlieka alantiškis Raimundas Zimka, kryžnešiai, tarsi nenorėdami atsisveikinti su Švč. Mergelės Marijos bazilika, jos paauksuota karūna, prie kurios jie visi kartu su rytoj besirengiančiu išvažiuoti kauniečių kunigu - Marijos radijo direktoriumi Oskaru Petru Volskiu nusifotografuoja ir dar pagieda vieną kitą šiai vietai tinkamą lietuvišką giesmę.

Kadangi kun. Oskaro išleistuves sumanėme šiandien, visi kartu su mūsų radijo direktoriumi nutarėme paėjėti pėsčiomis, paskui susiradę kalno atšlaitėje kėpsančią trumpo geležinkelio liniją - keltu užsikelti į šalia miesto stūksančio 960 metrų aukščio Pic du Jer viršukalnę. Nors mūsų jauniausiųjų trijulė - Jolanta, Nida ir Juozas - dar visiškoje tamsoje apie 4-5 val. atsikėlę repečkojosi į gretą kyšančią viršukalnę, tačiau mums, kurie meldėsi Bazilikoje, to padaryti nepavyko - juk negali visur suspėti.

Keičiasi reginys po reginio. Kuo aukštyn, tuo Lurdo panorama vis platėja, atsiskleidžia vis ryškiau. Kaip gera ramiai į tą vieną pasižvalgyti iš pasaulyje garsiausių šventovių - Lurdą ir jo apylinkes iš paukščio skrydžio. Iš čia tikrai daug kas atrodo visiškai kitaip: kinta atstumai, spalvos, žaluma, kalnų vaizdai, netgi jų aukštis.

Lankėme apylinkių šventoves

Pavalgę mūsų budinčių šeimininkių Aldutės ir Donatos virtų barštelių, skanios putros, nutarėme aplankyti šios apylinkės šventoves. Pirmoji - Karmelio kalno koplyčia. Mat paskutinis - aštuonioliktasis - Bernadetos susitikimas su Švč. Mergele Marija, sakoma, kaip tik įvykęs Karmelio kalno šventės dieną. Taigi ir mūsų, septintuko savanorių, kurie susitarė melstis už tai, kad Lietuvoje ir visame pasaulyje būtų kuo daugiau palaimintųjų ir šventųjų, kiekvienas prie minėtos minties, lankydamasis naujoje šventovėje - koplyčioje ar bažnyčioje, - susitarė paskelbti ir sukalbėti kartu su bendrąja ir savąja intencija atitinkamas maldas.

Karmelio kalno koplyčia tada buvo uždaryta. Apvali bažnyčia ant kalvos. Aplinkui žaliuoja pieva. Šone žydi akacijos. Apskritimas primena apvalią žemės formą. Saulę, obuolį, per kurį žmonija tapo nelaiminga. Karmelis primena Švč. Mergelę Mariją. Žiūrime pro stiklines duris į bažnyčios vidų ir meldžiamės. Prisimenu Karmelį, kuriame neseniai lankiausi, būdamas šv. Žemėje. Akacijų kvapas kutena nosį. Toliau - Taizės susirinkimų koplyčia. Tarsi burlaivio nupjauta burė į Lurdo pusę žiūri lauko estrada, kurios gilumoje - altorius. Čia renkasi jaunimas, gieda giesmes, meldžiasi, aukojamos šv. Mišios. Žemai, apačioje, kur Gavė plukdo savo vandenis, siūbuoja medžių viršūnės, pulkais ir pavieniui į Grotą plūsta žmonių minios. O čia, parke, ramu. Pats akacijų žydėjimo metas. Prisimenu brolio Rože kapą, apsodintą žydinčiomis gėlėmis. Taizės miestelyje. Ramus nedidelės bažnytėlės šventorius. Žmonės nusilenkia kapui, susimąsto, pasimeldžia, patyli.

Štai ir kryžius 1966, 1999 metų Prancūzijos aukoms atminti. Netoli šio medinio milžiniško kryžiaus - nuo Grotos atgabentas akmuo. Prancūzai, žuvę per mūšius, nelygias kovas, fronto linijose, bunkeriuose ir tardymo kamerose, sušaudyti kalėjimuose ir miškuose.

O Lurdo katedra - savotiškas katedros vardo naudojimo atvejis. Mat šis naujai šiaudais dengtas tvartelis, kur kadaise ganydama bandą Bernadeta suvarydavo aveles ir kitus globojamus gyvulėlius, po tiek metų, kai ji po mirties tapo šventąja, ši keturkojų kūtelė virto bažnyčia ir ne bet kokia, kaip liudija šio tvarkingai prižiūrimo parko užrašai - rodyklės, - Lurdo katedra.

Paskui jau buvo meldžiamasi priešais Baziliką aikštėje, per žvakių procesiją ir pačioje Grotoje. Apačioje, priešais Baziliką, juda žvakių jūra, kurių šviesoje mirga tūkstančiai maldininkų. Skamba himnai, giesmės, Lurdo giesmė, tapusi viso pasaulio tikinčiųjų ir netikinčiųjų Valdovės šaukiniu: "Ave, ave, ave Maria..."

Susitikimas su Lenkijos primu

Lurdo informacijos centre, kur buvo registruojama šv. Mišių ir įvairių pamaldų tvarka bažnyčiose, iš ryto niekaip nebuvo galima rasti tarpelio nei Grotoje, nei bazilikoje, nei kitose šventovėse - vien tik iš Italijos atvykusių maldininkų daugiau nei penki šimtai. Dar daugiau iš Lenkijos. Ir šiaip, ir taip mudu su vertėja Jolanta kalbiname dvi seseris, užrašančias datas ir šv. Mišių vietas, kunigus ir jų tvarką, tačiau šįsyk iš svetur tiek privažiavusių kunigų kartu su tikinčiaisiais, kad jokiu būdu prie didžiųjų altorių mūsų nedidelei 27 maldininkų grupei nei vietos, nei tinkamo laiko neatsirado. Todėl vienbalsiai nutarėme - pasimelsti kartu su kaimynais lenkais.

Įėjęs pro uolos angą į erdvoką patalpą, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodė esanti zakristija, iškart pamačiau, kad lenkų kunigų bus nemažai. Kad neatrodyčiau lyg koks nepageidaujamas įsibrovėlis, kol dar nedaug kunigų susirinkę, keliolika jų pasveikindamas garsiai lenkiškai prisistačiau: "Esu jėzuitas iš Lietuvos. Norėčiau kartu su jumis aukoti šv. Mišias..." Prie manęs atsirado pusamžis malonaus veido kunigas. "Esu iš Lenkijos, bet dabar iš Paryžiaus", - maloniai atsakė šis vieno Prancūzijos sostinės universiteto profesorius.

- O aš esu iš Lietuvos. Mūsų 30 žmonių grupė gegužės 11-ąją iš Lurdo pėsčiomis per Prancūziją, Belgiją, Olandiją, Vokietiją, Lenkiją, Rusiją neš daugiau nei 60 kg kryžių iki Šiluvos, kur šiemet rugsėjo 7-ąją Lietuva šioje vietoje minės 400-ąsias Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo metines.

- Ir tikrai jūs nešite kryžių per aštuonias šalis?

- Taip, kunige, 3 tūkst. 400 kilometrų.

- Tai reikėtų apie tai viešai paskelbti... - tarė šypsodamasis profesorius, tučtuojau mane supažindinęs ne tik su Krokuvos ir Varšuvos kunigais, bet su Varšuvos kardinolu ir Lenkijos primu. Nesitikėdamas jokių šio mūsų atsitiktinio pokalbio rezultatų, laukiu šv. Mišių ir būgštauju, kad tik man netektų stovėti lietuje, kur mano nesiliaujančiam kosuliui ir perbrinkusiems nuo nuolatinės drėgmės ir nenorintiems grįžti į normalią padėtį plaučiams ir ypač bronchams, jau būtų pernelyg didelis išmėginimas. Tik, ačiū Dievui ir šv. Bernadetai, atsidūriau ne tik per penkis kunigus nuo Lenkijos primo, bet ir gavau taburetę per pamaldas atsisėsti. Tai man buvo ne tik didelė paguoda, bet ir nemaža viltis, kad galbūt labiau šiandien nepersišaldysiu...

Skelbdamas šv. Mišių pradžią primas paminėjo, kad šiose pamaldose dalyvauja grupė lietuvių maldininkų, kurie iš Lurdo pėsčiomis keturis mėnesius neš 60 kg kryžių per 8 šalis į netoli Kauno esančią lietuvių šventovę Šiluvą, šiemet švenčiančią 400-ąsias Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo metines. Toks Lenkijos primo malonus priminimas buvo gražus bičiulystės gestas šioje pasaulinio garso šventovėje.

Nežinau, kaip bus toliau, bet kai kurie ženklai rodė, kad vienur kitur tikintieji mumis domisi.

Antrasis pokalbis buvo trumpas - Grotos zakristijoje su Krokuvos kardinolu, kuris padėkojo už įteiktą jam mūsų sukaktuvinio žygio proga išleistą lankstinuką ir sakė prieš savaitę lankęsis Kaune, kur kalbėjosi su vysk. Jonu Ivanausku, su kuriuo tarėsi dėl kažkokio bendro paminklo, kurį bendromis jėgomis lenkai ketina statyti Lietuvoje.

Trečiasis susitikimas buvo irgi su Lenkijos primu, kuris, vaikštinėjęs su kitu vyskupu, pasakė pamokslą per iškilmingąsias jubiliejines šv. Mišias Lurdo grotoje prie šaltinių, kur buvo susirinkusi rinktinė lenkų bajorų rūbais apsitaisiusi publika, baltais rūbais pasidabinę giedojo lenkų vaikai. Čia irgi mūsų kelių asmenų grupė susitiko su Lenkijos primu, kurio paprašiau mus, suklaupusius prie šaltinių, palaiminti ir šia proga padovanojau jam lankstinuką, apie jį dar trupučiuką paaiškinau.

Sukaktuvių malda

...jaunimo kaime, priešais langą, prie kurio sėdžiu, vaikai ant žalios vejos, pernakt po lietaus dar labiau visu žalumu atgijusios, spardo kamuolį. Mūsiškiai - kas kur išsivaikščiojo. Mat po šiandienos pamaldų Švč. Sakramento koplyčioje - laisva diena. Ten mūsų lietuvių grupė rytą turėjo susitikti su Danutės Totoraitytės, organizavusios kelionę po Italiją, o dabar su grupe atvykusios į Lurdą, žmonėmis. Nors jau laikas eiti prie altoriaus - turime jų laukti. Kažkuris iš anos grupės vėlavo. Rytoj jau iškeliaujame iš Lurdo į keturių mėnesių žygį per Prancūziją, o toliau - per Europą. Prieš tokią kelionę nėra paprasta man. Vis dar niekaip negaliu išsivaduoti iš mane smaugiančio kosulio. Žinoma, atvirai pasakius, tikrai norėjau ir svajojau bent mažumėlę pailsėti. Nuovargis jau kelinta diena atsiliepia: kai tik ramiau prie kompiuterio pasėdžiu, akys lipte limpa, tarsi būtų klijais pateptos. Tik nėra kada atsigulti. Vos tik išsitiesiau, pro duris jau žengia mūsų Čičeronė - taip praminiau Jolantą Stupelytę, kuri, šiaip taip išsiprašiusi iš kelių Vilniaus mokyklų, kuriose mokytojauja, dabar kartu su mumis keliauja ir labai mums padeda, nes ji geriausiai kalba prancūziškai. Jau šiandien turime kaip dera pasirengti rytojui, mat rytoj labai sunki diena.

Penki Lurdo simboliai

Mūsų grupės vertėja Jolanta atsivedė mus į muziejų, kur visas nemažas aukštas skirtas Bernadetos Subirū gyvenimui. Plačiame šio muziejaus prieangyje - nemažas maketas, kur aiškiai pavaizduota Gavė su dviem nedideliais kanalais, prie vieno jų stovėjo ir B.Subirū tėvo malūnas, kurio jis dėl skolų ir nepriteklių negalėjo išlaikyti. Nedidelėje apylinkėje visu dydžiu ir grožiu - ant pačios kalno viršūnės - stovėjo iki šių dienų išlikusi pilis. Gerai matyti Masabielio ola, kur keturiolikametė Bernadeta 18 kartų matė Dangaus ir Žemės karalienę. Gana aiškiai matyti miestelis, kuriame ji gimė ir augo, gyveno jos tėvai, o dabar iš visų penkių žemynų plaukia milijonai maldininkų.

Čia, šiame muziejuje, gali pamatyti vieną kitą šios šeimos namų apyvokos daiktą, bet daugiausia - dokumentų, tarkime, gabalai Bernadetos gimimo metrikų, laiškų, archyvų, išrašų, per stebuklą išsaugotų po senosios bažnyčios gaisro. Žinoma, netrūksta paveikslų ir nuotraukų. Vienas įdomiausių - penki Lurdo simboliai. Mat Bažnyčia buvo paskelbusi penkerių metų programą - įdomias temas. Tai - vanduo, ugnis, uola, minia ir ligoniai.

Prasidėjo pažintis su Bernadetos gyvenamosiomis vietomis. Kokia įdomi ir slėpininga toji vieta - katedra, - kur Bernadeta buvo pakrikštyta. Šiose keturiose vietose būtina pasiimti po nedidelį lipduką, kurį turi prisilipdyti kiekvienas, aplankęs šias įsimintinas vietas, kad galėtų gauti visuotinus atlaidus. Kaip tampa jauku, kai atsiduri prie gimtojo Bernadetos namo. Regis, girdi jos žingsnius, balsą.

Paskui malūnas su savo girnomis, lynais, miltuotais diržais. O štai - kalėjimo celė. Į čia Subirū šeima persikėlė tada, kai jiems į akis jau žvelgė badas, nes tėvas neteko paskutinio pragyvenimo šaltinio - malūno. Nebuvo nei duonos, nei padoraus kampo šeimai, nei darbo, nei jokios aplinkinių miestelio gyventojų pagarbos tokiai skurstančiai šeimai. Štai kodėl Bernadeta atsidūrė prieglaudoje, kur būdavo priimamos neturtingos mergaitės.

Tikrai mums nusišypsojo laimė, kad galėjome niekieno netrukdomi leistis į kryžiaus kelią be jokios spūsties, kamšaties, nereikalingų stabčiojimų ir gaišaties. Juk pats savo akimis kitą dieną mačiau - šia įkalne žingsniavo būrys po būrio, minia prie minios.

O mes - kiek norime, tiek galime mąstyti, skaityti, giedoti ir melstis. Tai leidžia kiek labiau įsigilinti į kiekvienos kryžiaus kelio stoties mintį.

Tūkstantis gitarų

Anuomet Jonas Paulius II buvo kviestas į Lurdą, kur tuo metu vyko tarptautinis 45-asis eucharistinis kongresas, į susitikimą su jaunimu. Tas susitikimas turėjo baigtis tūkstančio gitarų koncertu vienoje Jaunimo stovykloje, kur dažniausiai rinkdavosi iš viso pasaulio atvykęs jaunimas. Tais sovietmečio laikais išvažiuoti į tokį eucharistinį Lurde vykusį kongresą buvo itin sunku. Tačiau iš Lietuvos delegatų, itin kruopščiai atrinktų į šią kelionę, buvo išsirengęs Kauno arkivyskupas Liudvikas Povilonis ir keli kunigai: iš Šiluvos, Vilniaus Aušros Vartų ir Leipalingio klebonas, kuriuo tada buvo mano brolis kunigas Konstantinas Ambrasas. Jie laimingai išvažiavo iš Kauno geležinkelio stoties, iš kurios juos visus palydėjau į Maskvą.

Prieš pat eucharistinį kongresą popiežius Jonas Paulius II Romoje gegužės 13-ąją dieną buvo keliomis kulkomis peršautas, gulėjo Džameli ligoninėje. Todėl negalėjo skristi į Lurdą. Tačiau tiek kongresas, tiek lietuvių dvasiškių delegacija į Kongresą išvažiavo. Kadangi Popiežiui tada atstovavo paskirtasis delegatas, į Lurdą buvo atvažiavęs tuo metu Vatikane dirbęs ir aukštas pareigas ėjęs monsinjoras Audrys Bačkis.

Neseniai, 2008 metų gegužės 8 dieną, atvažiavęs į Lurdą kartu su kryžnešių maldininkų grupe kaip dvasios vadovas vaikštau po Jaunimo kaimelį, kuriame vos tik atvykę autobusu iš Lietuvos ir čia buvome susitikę su kitais lietuvių maldininkais, šiek tiek vėliau atvažiavusia ir apsigyvenusia mūsų kaimynystėje grupe... Išėjau vieną pavakarę pasivaikščioti po apylinkes, kur dabar žydi akacijos. Kaip tik ant vieno kalnelio matau užrašą: TŪKSTANTIS GITARŲ. Nejaugi ant šio kalnelio, kur vis dar stovi koncertams skirta dengta tribūna, šiek tiek panaši į mūsiškę Vilniuje - Vingio parko estrada, - tada kaip tik vyko tas lemtingasis viso pasaulio jaunimo susitikimas, kai jame dalyvavo jau prieš keliasdešimt metų miręs mano brolis Konstantinas. Kaip netikėtai atsidūriau tose vietose, kurios man anuomet buvo tokios tolimos ir kartu itin mielos.

Prabėgo keturios maldos, šviesių įspūdžių ir įvairių, įsimintinų susitikimų kupinos dienos. Nuo Gavės pakrantės tik žvilgterėk pakėlęs galvą aukštyn, matai į debesis įsisupusį Pic du Jer.

Pirmoji žygio diena

...nebuvo tą dieną aikštėje prie Lurdo bazilikos nei orkestro, nei televizijos kamerų, nei žurnalistų, nei įkyrių smalsuolių minios, kuri barstytų gėles po kojomis toms dešimčiai penkiolikai tautiniais lietuvių drabužiais apsitaisiusių moterų, dešimtukui barzdotų ar dar tik mėginusių barzdas želdintis vyrų, kurie lietuviškai giedodami giesmes apie kryžių, kančią, Jėzaus ir Marijos skausmą nešė be perstojo, nestabtelėdami, nepailsėdami sunkų 60 kg kryžių, rūpestingai padabintą žaliomis tujomis, gėlių žiedais. Tas ąžuolas, dar taip neseniai augęs Klaipėdoje, Šv. Kazimiero bažnyčios šventoriuje, surastas ir paduotas dievdirbiui, virto kančios ženklu, kuris ant pečių ir rankų nešamas, Švč. Lurdo Mergelės statulos ir Švč. Jėzaus Širdies statulos, Šiluvos Mergelės Marijos paveikslo, trijų vėliavų - Prancūzijos, Vatikano ir Lietuvos, dvidešimt penkių lietuvių būrelio lydimas pagaliau užkopė į aukščiausiąją Lurdo bazilikos bažnyčią, kur du kunigai - tos pačios šv. Kazimiero bažnyčios kunigas Ramūnas Gerdauskas su kryžnešius lydinčiu dvasios vadu aukojo šv. Mišių auką...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"