TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kūčioms reikia ir kanapių

2007 12 22 0:00
"Tai, kas šalia mūsų, užaugę tomis pačiomis gamtinėmis sąlygomis, mums ir yra sveikiausia", - sako B.Imbrasienė.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Pasak Lietuvos kulinarinio paveldo fondo direktorės ir etnologės Birutės Imbrasienės, ne tik Kūčių stalo, bet ir viso šio tamsiojo metų laikotarpio tradicinis lietuvių maistas gelbėjo žmones nuo saulės trūkumo, sklaidė niūrią nuotaiką, stiprino organizmą, saugojo nuo depresijos. Būtent tokiomis maistinėmis savybėmis pasižymi ir kanapės, kurios pastaruoju metu Lietuvoje beveik išnyko.

Tradicinėje lietuvių virtuvėje jau nuo lapkričio pabaigos iki Kalėdų (kaip, beje, ir visus metus) vyravo tik tam tikras, sezoninis, maistas. Kūčios labiausiai išlaikiusios šio laikotarpio valgių sezoniškumą.

"Paisyti maisto sezoniškumo labai svarbu. Nereikia ir negalima tų pačių produktų vartoti visus metus, tada jie bus veiksmingesni. Pavyzdžiui, medų šaukštais kasdien kabinam, cukrų juo pakeičiam, o paskui stebimės, kad susirgus negydo. Kaip gydys, jei organizmas jau būna per daug jo gavęs, pripratęs", - tvirtino B.Imbrasienė.

Latvijoje nedraudžia

Kaip tik šiuo tamsiuoju metų laiku lietuviai nuo seno gardino maistą kanapių sėklomis. Nieko bloga nepamanykite, sėklos neturi narkotinių medžiagų. Be to, marihuaninės kanapės - visai kita rūšis. B.Imbrasienės nuomone, mes visai be reikalo iš kanapių padarėme baubą. Latviai niekada nebuvo uždraudę jų auginti. "Kaimynai iš to baubo nedarė ir, kaip teko girdėti, pas juos jokių problemų nėra", - kalbėjo B.Imbrasienė. Lietuviai irgi dėl narkotinių medžiagų niekada jų nevartojo, niekas to net nežinojo ir neakcentavo.

Moksliškai pasižiūrėjus į kanapes tampa aišku, kodėl jos nuo seno buvo taip vertinamos. Tai vienos maistingiausių sėklų pasaulyje. Jos turi kur kas daugiau baltymų ir amino rūgščių nei grūdinės kultūros.

Vertingiau už žuvų taukus

"Mums, šiauriečiams, tai labai naudingas augalas. Gaila, kad visai esame užmiršę kanapių aliejų. Net žuvų taukai jo neatstoja. Kanapių aliejuje gausu žmogaus organizmui ypač reikalingų Omega-3 ir Omega-6 riebalų rūgščių (maždaug du kartus daugiau negu žuvų taukuose), - pasakojo B.Imbrasienė. - Pagal savo sudėtį panašus ir linų sėmenų aliejus. Gerai, kad nors jo dabar galima įsigyti."

Tik nereikia įsivaizduoti, jog kanapės būdavo vartojamos saujomis, o aliejus - buteliais. Jo reikia labai nedaug, nes ši medžiaga ypač maistinga. Pasak etnologės, niekas maišais, kaip bulvių, kanapių sėklų žiemai nelaikė. Juk gaminant valgį jų pakakdavo saujelės.

Paprasčiausias advento receptas: saujelę kanapių sėklų paspraginti aliejuje, sutrinti su druska ir užbarstyti ant bulvių ar silkių. Tos saujelės šeimai ir pakanka. "Šiandien mums klaidingai atrodo, jog viską reikia semti šaukštais, - sakė B.Imbrasienė. - Svarbiausia, kad kanapių aliejus būdavo vartojamas tik labai šviežias. Jo išsispausti moterys eidavo pas malūnininkus, nes šie turėjo specialias spaudykles. Išsispausdavo trims dienoms. Dar šiek tiek įberdavo druskos, kad neapkarstų. Kai baigdavosi, vėl eidavo iš naujo spausti. Toks aliejus turi būti laikomas šaltai ir tik ribotą laiką. Daug kas dar atsimena jo skonį. Sako, dabar ne tas. Taip, ne tas. Valgyti šaltai spaustą aliejų, nusipirktą iš parduotuvės, galima sakyti, jokios naudos."

Saugo nuo depresijos

Kanapių, linų sėklos turi ne tik vitamino E, D, kurių mūsų organizmui ypač reikia tamsiuoju metų laiku, bet ir saugo nuo tuberkuliozės. Tai puiki organizmą stiprinanti medžiaga. Pasak etnologės, anksčiau ir nelabai turtingi žmonės, kiekvieną rudenį pavartodavę kanapių, apsigindavo nuo tuberkuliozės.

"Be to, kanapių aliejus saugo nuo depresijos. Jis labai tiktų dabartiniam žmogui, kuris nuolat patiria stresą, įtampą, - pridūrė B.Imbrasienė. - Norime - tikėkime, norime - ne, tačiau gamta mus veikia. Galime šiuo tamsiuoju laikotarpiu uždegti visas lempas, bet vis tiek jausime saulės trūkumą. Ne kiekvienas organizmas ištveria tą slegiantį metą, o kanapės būtų kaip tik. Ne be reikalo nuo seno lietuviai jas ištraukdavo ant stalo būtent šiuo metų laikotarpiu.

Kanapių sėklų pabarstydavo ir pirtyse ant akmenų - irgi labai sveika."

Žemaičiai kanapių nepamiršta

Pastaruoju metu uždraudus plačiai auginti kanapes šis kadaise itin populiarus maisto priedas beveik išnyko. "Draudimas ypač paveikė žemaičių maisto kultūrą. Žemaitijoje kanapės buvo labai populiarios. Manau, ten ir dabar, nors nelegaliai, žmonės Kūčioms jų užsiaugina. Jie nekaip jaustųsi likę be kanapių. Kaip etnologė net darau išvadą - jei visi taip ilgai būtų išlaikę kanapes kaip žemaičiai, gal dabar irgi ramesni būtų, ne tokie karštakošiai, - svarstė etnologė. - Šiandien šiuos augalus gali auginti tik registruoti, licencijas turintys ūkiai."

Per mėsėdį netinka

Pasak B.Imbrasienės, kanapės visiškai netiko kitu metų laiku, pavyzdžiui, per mėsėdį. "Kanapės - irgi riebalai, tik augalinės kilmės, o skirtingų rūšių riebalų (gyvulinės ir augalinės kilmės) nevalia maišyti, - tvirtino pašnekovė. - Dabar blogai darome, kai aliejuje (augaliniai riebalai) kepame blynus, o valgome juos su grietine (gyvuliniai riebalai). Jokiuose tradiciniuose receptuose tokio maišymo nerasite."

Dar daug kas iš vyresnių žmonių prisimena, kaip vaikystėje advento laikotarpiu gaudavo karštų bulvių ir dažydavo jas į paskrudintas, grūstas ir pasūdytas kanapių sėklas.

Vietoj pieno

Anksčiau maisto sezoniškumas buvo ryškesnis. Juk ir pieno produktų du tris mėnesius niekas nevalgydavo, nes tuo metu karvės paprasčiausiai neduodavo pieno. Jį pakeisdavo kanapių pienas, aguonpienis. Tačiau dėl tokio sezoniškumo, tam tikrų produktų trūkumo žmonės problemų neturėdavo, nes ištisus metus vienas maistas keisdavo kitą. Tai, ko organizmui reikėdavo, jis gaudavo skirtingu laikotarpiu.

"Kanapių pienu šeimininkės ir sriubą balindavo - bulvienę, kunkulynę ar zacirką. Iš sutrintų kanapių sėklų, kaip ir aguonų, galima pasigaminti pasninko pieno. Yra net tokia mįslė: "Vasarą - eglelė, žiemą - karvelė". Iš kanapių moterys net varškę darydavo, o iš varškės virtinius virdavo. Kai kas dar pamena, kaip vaikystėje tokius virtinius valgydavo, - apie pamirštus receptus pasakojo etnologė. - Kanapių pienas labai greitai surūgdavo. Beje, kaip ir aguonpienis. Tai turėtume žinoti ruošdamiesi Kūčioms. Iš anksto jo nederėtų daryti, nes prarūgs, tik tam kartui. Dabar, kai pamatome prekybos centruose prekiaujant aguonpieniu, žinokime, jog ten visko pridėta, kad tik nesurūgtų."

Aguonos silpnesnės už kanapes, bet turi panašių savybių. Aguonos

labiau ramina, migdo. Iš tiesų, jei jų yra, Kūčios - ramios. Turbūt esame patyrę, kaip prisivalgę aguonpienio apsnūstame.

Kanapinis stipresnis už Lašininį

Dar nepamiršti Užgavėnių personažai - Kanapinis ir Lašininis, su persirengėliais pavasariop keliantys šurmulį. Juk po advento laikotarpio, po Kūčių šiek tiek kanapių dar likdavo ir gavėniai. Tačiau šiuo metu, kaip sakė pašnekovė, žmonės jų vartodavo nedaug, nes ne už kalnų - pavasaris, prasidės sula, kitokie vitaminai. Per Užgavėnes pasirodantis pasninko meto personažas Kanapinis - aukštas, lieknas, sveikas, judrus, stiprus. Jis kaunasi su nutukusiu, storu, ėdriu Lašininiu ir jį nugali. Tai dar vienas liaudiškas patvirtinimas, kad kanapės - sveika.

Virvės ir popierius

Kanapės - vienas seniausių kultūrinių augalų. Sėklų ir kanapinių virvelių liekanų aptikta net tarp neolito laikų Šventosios gyvenvietės radinių. Tvirtas kanapines virves labai vertino jūros krašto žmonės, nes jos nepermirksta vandenyje, ilgai laiko. Pasaulyje rasta iš kanapių vyta virvė datuojama net 2500 metais prieš Kristų.

Lietuvoje kanapės, kitaip nei linai, buvo laikomos vyrišku augalu, jas raudavo ir apdirbdavo vyrai.

Botanikos žinynai negaili pagiriamųjų žodžių šiam augalui. Kanapių stiebas turi daug celiuliozės, be to, jos užauga kur kas greičiau negu medžiai. Kadaise iš kanapių buvo gaminamas popierius. Beje, JAV Nepriklausomybės deklaracija surašyta būtent ant kanapinio popieriaus. Kinijoje išrastas popierius - taip pat iš kanapių.

Praradome saiką

Blogiausia, pasak B.Imbrasienės, kad dabar mes nesiorientuojame, kiek ir ko reikia vartoti, visai praradome nuojautą. "Viską valgome be saiko, ištisus metus, dideliu kiekiu, - kalbėjo ji. - Pažiūrėkime muziejuose į indus, iš kurių žmonės valgė anksčiau. Jie gerokai mažesni, nei turime dabar. Puodas - iki 10 litrų, ir jame būdavo verdamas maistas didelei šeimai dviem kartams (pusryčiams ir pietums, nes krosnies per pietus niekas nekurdavo). Mažiau valgydami žmonės neturėdavo tiek problemų, kiek mes šiandien. Daug kas dejuoja, kad dietos nepadeda. Man atrodo, nereikėtų jokių dietų, jei paisytume maisto sezoniškumo. Dabar net mokslas pripažįsta, kad organizmą labai gerai veikia laikinas tam tikros rūšies produkto atsisakymas. Anksčiau taip natūraliai išeidavo: vasarą nebūdavo mėsos, rudenį gyventojai daug vartodavo bulvių, kitokio nesunkaus maisto, lapkritį, kai keisdavosi orai, dvi tris savaites trukdavo mėsėdis (būdavo valgoma aviena, žąsiena), advento laikotarpiu, per Kūčias žmonės pastiprindavo organizmą labai sveiku kanapių aliejumi, pavasarį prisileisdavo kubilus sulos ir tris savaites labai daug jos pagerdavo, išvalydavo organizmą."

Kramsnojimas ramina

Etnologės nuomone, dabar be reikalo džiaugiamės ir sausio mėnesį mėgaudamiesi šviežiomis braškėmis. "Tokiu metu jų nereikia, - tvirtino ji. - Organizmas - tam tikra laboratorija, kuri po truputėlį atskirais sezonais susikaupia tai, ko jai reikia. Pavyzdžiui, anksčiau žemuogių žmonės pavalgydavo kelias savaites, sukaupdavo geležies, ir gana. Nebūdavo tada ir tiek alergijos atvejų. Na, saujelę kitą uogų dar padžiovindavo žiemai. Ir visokių obuolių, kriaušių prisidžiovindavo. Šiuo metų laiku jie labai tinkami pagraužti. Daug sveikesni už "šviežius" atvežtinius, kuriuose jau prasidėję irimo procesai. Džiovinti vaisiai yra švieži, tik netekę vandens. Anksčiau žmonės nedaug obuoliukų turėdavo pakabinti ant eglutės, paprastai žiemą valgydavo džiovintus. Kramtymas - vienas raminimo būdų. Pavakariams, prieš miegą, ypač vaikams, šeimininkės visada duodavo ką nors džiovinto pakramtyti."

Kas liko nuo šernų

Šiuo metų laiku pašnekovė pataria nepamiršti ir džiovintų šermukšnių, gerinančių virškinimą. "O mūsų spanguolės (taip pat Kūčių stalo valgis) kokios naudingos! Viena kita uogelė, ir kraujospūdis sumažės, migreninis skausmas nurims, - vardijo gamtos turtus etnologė. - Dar ir gilių kavos galime išsivirti. Be reikalo ją pamiršome. Laimė, dabar vienas konditerijos fabrikas jau gamina, tad galime įsigyti. Gilių kava labai sveika, be kofeino, tinka net vaikams. Kuo naudinga? Na, ji turi ąžuolo stiprybės. Juk šerniukai užauga nuo kelių gilių. Kai rudenį prisikramsnoja, šilumos ir riebalų užtenka visai žiemai. Gilės - ir vietoj lašinių, ir vietoj pieno. Šeimininkės, būdavo, su šernais lenktyniaudavo ir prisirinkdavo jų žiemai. Rudenį gilės krenta nuo ryto iki vakaro, o naktį jau šernai susirenka. Kas paskubėdavo, tas ir turėdavo, tad žiemą jau galėdavo "mandravot". Paskrudinai, pagrūdai ir verdi, pienu ar grietinėle užbalini."

Rūgštymas atgaivina jėgas

Anot B.Imbrasienės, nepelnytai pamirštas ir rūgštymas, vadinamasis rasalas. Jo daug pasigaminus nereikėtų jokių maisto papildų. Rūgštymas daromas paprastai: nuluptus burokus reikia užpilti šaltu virintu vandeniu, įmesti truputėlį druskos ir kelias pluteles duonos, paslėgti, kad visi burokai būtų apsemti, uždengti marle (retkarčiais ją derėtų išplauti, nes atsiranda pelėsių). Kaip žinome, burokai labai gerina kraują. Šis išrūgęs skystis, vėliau pastatytas šaltai, stovės iki pavasario. Labai tiks ir per Kūčias užpilti ant silkių.

"Rasalo šeimininkės pildavo visur, kur reikėdavo rūgšties, nes iki XX amžiaus jokio acto nežinojo. Turint tokio organizmą stiprinančio papildo nebaisus būdavo ir advento pasninkas. Be to, pasninkas Lietuvoje - labai įdomus reiškinys. Mes Europoje paskutiniai priėmėm krikščionybę. Tai, ką kunigai sakė apie pasninką, iš pradžių žmonėms buvo toli toli, niekas jo nesilaikė. Ant Kūčių stalo net kiaulės galva buvo privaloma. Pasninkas griežtai įvestas tik XIX amžiuje. Tačiau mums jis labai gerai sutapo su tuo ciklu, kai pagal tradicijas ir taip nevartojome mėsos", - aiškino B.Imbrasienė.

Tik savas maistas

Dabar visas pasaulis grįžta prie savo maisto. Mitybos specialistai tvirtina, kad žmogui labiausiai tinka tie produktai, kurie užaugo šalia jo, toje pačioje aplinkoje, tomis pačiomis gamtinėmis sąlygomis. "Pavyzdžiui, mums daug naudingesnis linų ar kanapių aliejus, o ne alyvuogių. Mūsų aliejus turi daug vitamino D, E, kurio ypač reikia, kai trūksta saulės, - teigė pašnekovė. - Alyvuogių aliejus mums gali būti net kenksmingas. Jeigu jis vartojamas tuose kraštuose, kuriuose saulės ir taip yra daug, galbūt šis aliejus kaip tik padeda apsisaugoti nuo jos pertekliaus. O mums nereikia nuo to saugotis."

Remdamiesi idėja apie savą maistą švedai net iškėlė tris sąlygas "tikriems švedams". "Prasidėjo savitas judėjimas: jei laikai save tikru švedu, privalai augintis tris vaikus, net labai moderniame bute turėti ką nors liaudiška, švediško stiliaus ir bent savaitgaliais valgyti tik švedišką maistą. Madingas tapo agroturizmas, žmonės vyksta į ūkelius, perka ten išaugintas daržoves, vaisius, pietauja vietinio maisto užeigėlėse. Taip švedai ieško savo tapatybės", - pasakojo etnologė.

Jos nuomone, dienos prieš Kalėdas - pats laikas visiems susimąstyti apie savo žemės maistą. Bent jau per Kūčias išimtinai turėtume dėti ant stalo tik tai, kas užaugo aplink mus. "Maistas, užaugęs toje pačioje žemėje, yra saugus, nuo jo nebus jokios alergijos, - sakė B.Imbrasienė. - Tempas didžiulis, visi griūvame, bėgame, bet ši diena - proga pamąstyti ir apie tai, ką mums protėviai paliko, kaip mes tai sugebame vertinti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"