TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kultūriniai Palangos kontrastai:"Birutė" - pagarboj, "Amerika pirtyje" - niekam nerūpi

2013 07 01 18:19
Opera "Birutė" vėl skambės Palangoje. Organizatorių nuotrauka

Palangoje, Birutės parke, liepos 6 d. skambės pirmoji lietuviška opera "Birutė". Kurortas - ir pirmo lietuviško vaidinimo "Amerika pirtyje" vieta. Tačiau šių metų Lietuvos kultūros sostinė galėtų pagarbiau elgtis ir su pastarajam skirtu paminklu.

Ant marės kranto...

Lietuvos kultūros sostinė Palanga Valstybės dieną, Liepos 6-ąją, pasitiks įsimintinais kultūriniais renginiais, iš kurių svarbiausias – pirmoji lietuviška Miko Petrausko ir Gabrieliaus Landsbergio – Žemkalnio opera „Birutė“, skambėsianti po atviru dangumi.

„Labai didžiuojamės ir džiaugiamės, kad turime galimybę vėl atgaivinti, iš praeities prikelti „Birutę“. Laukiame renginio su didžiausiu džiaugsmu“, - sakė šio projekto koordinatorė Gitana Krikščiūnaitė.

Opera "Birutė" išaukštino legendinę kunigaikštienę Birutę.

"Ant marės krašto, Palangos miestelėj..." – šiais žodžiais prasideda plačiai lietuviuose dainuojama žinoma istorinė Silvestro Valiūno daina „ Birutė“, kuri tapo lyg ir Palangos, Birutės tėviškės, himnu. Prasminga, kad Palangai tapus Lietuvos kultūros sostine, pirmoji opera atkeliauja į istorinę siužeto vietą. „Norėjome, kad ir pati Birutė išgirstų istoriją apie save“, - šypsojosi G. Krikščiūnaitė.

Vienoje iš gražiausių Palangos erdvių – Birutės parke, Birutės kalno papėdėje skambėsiančiai M. Petrausko operai atliki suburtos įspūdingos atlikėjų pajėgos. Scenoje žiūrovai išvys šalyje žinomus profesionalus – Kauno valstybinį chorą (meno vadovas ir vyr. dirigentas prof. Petras Bingelis), Kauno miesto simfoninį orkestrą (vadovas Algimantas Treikauskas), solistus Astą Krikščiūnaitę (sopranas), Giedrių Prunskų (baritonas), aktorius Ferdinandą Jakšį, Vytautą Anužį, Aleksą Kazanavičių, aktores-šokėjas Editą Stundytę bei Giedrę Subotinaitę. Dirigentas – Modestas Pitrėnas, režisierė – aktorė Birutė Marcinkevičiūtė-Mar, choreografė – Birutė Banevičiūtė, dailininkė – Indrė Pačėsaitė.

Po atviru dangumi skambėsianti opera, anot G. Krikščiūnaitės, puikiai pritaikyta atlikti lauke. Žiūrovai neišvys itin daug dekoracijų – tai bus koncertinis operos atlikimas, kurį stebėti bus galima tiek scenoje, tiek didžiuliame LED ekrane. Aktoriams ir muzikantams bus parengta dengta scena, o žiūrovai galės įsitaisyti ant suolų arba tiesiog pievelėje, ant pačių atsineštų paklotų.

Operos „Birutė“ pagrindas - žinoma istorinė legenda apie Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės susitikimą Palangoje, jų meilę.

„Birutės“ muzika nesudėtinga, tačiau nuoširdi, melodinga. M. Petrauskas necituoja lietuvių liaudies dainų bei folklorui būdingų intonacijų, bet jos dvasia labai lietuviška. Vėliau kompozitorius rašė : „Kartais aš net pats stebiuosi, kaip jau tuomet aš galėjau rast tiek lietuviškų gijų“.

Paminklas J.Basanavičiaus gatvėje, netoli jūros tilto, primena, kad šioje vietoje buvusiame pastate 1899 m. įvyko pirmasis lietuviškas vaidinimas - "Amerika pirtyje". Kūrinio autoriai - Keturakio slapyvardžiu pasirašę broliai Antanas ir Juozas Vilkutaičiai./Vytenio Almonaičio nuotrauka

Ko nevertina palangiškiai

Tačiau vaikštant Jono Basanavičiaus gatve, daugelio dėl kičinių dekoracijų jau pramintoje Bananų alėja, į akis krenta kaip nepagarbiai už ledų vežimėlių užkištas paminklas kitam svarbiam ir pirmam lietuviškam vaidinimui - 1899 m. pastatytai "Amerikai pirtyje". Jis stovi jau netoli jūros tilto, netoli Jūratės ir Kąstyčio skulptūros.

Žinant, koks vaidinimas buvo svarbus to meto lietuviams, labai jau keistas atrodo dabartinių Palangos prekybininkų požiūris į atminimo lentą. Kai Vincas Kudirka 1893 m. „Varpe” paskelbė konkursą dramoms sukurti, pirmasis atsiliepė Aleksandras Fromas-Gužutis, o netrukus ir broliai Antanas bei Juozas Vilkutaičiai, prisistatę slapyvardžiu Keturakis (turintys keturias akis), atsiuntė savo komediją „Amerika pirtyje“. V.Kudirkai šis kūrinys labai patiko, jis jį nuvežė į Mintaują pas Joną Jablonskį. Kūrinio skaitymo klausėsi ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Mykolas Lozoraitis. Buvo nutarta jį paskleisti po Lietuvą ir lietuviškas kolonijas už Lietuvos ribų.

1899 m. rugpjūčio 20 d. Liudui Vaineikiui gavus gubernatoriaus leidimą, spektaklis viešai suvaidintas Palangoje, daržinėje (grafo Tiškevičiaus sandėlyje), stovėjusioje ant jūros kranto. Šis pastatas nėra išlikęs.

Spektaklis nuskambėjo kaip tautos savimonės akcija. Kūrėjai tarsi norėjo pranešti pasauliui, kad mes čia esame, turime savo kalbą ir savo žemę. Visa tauta, remdama Palangos spektaklio organizatorių lietuvybės idėją, ėmėsi statyti tą patį veikalą kiekviename kaime. Tai buvo visuotinis valios pareiškimas, o galima sakyti - pirmas referendumas už lietuvybę.

Nors buvo gautas oficialus leidimas, bet komedijoje buvo įžvelgta caro režimo pajuoka. Caro žandarai beveik visus spektaklio dalyvius areštavo ir ištrėmė. Tai sukėlė visuotinį lietuviškai ir ne tik lietuviškai kalbančių žmonių susidomėjimą spektakliu - ne tiek menine, kiek politine prasme.

Tačiau paminklas pirmam lietuviškam vaidinimui dabar stovi ne itin pagarbioje aplinkoje - už ledų vežimėlių vos matosi./Vytenio Almonaičio nuotrauka

Netrukus palangiškių aktorių trupė „Ameriką pirtyje" suvaidino Kuliuose. Jis buvo statomas Liepojoje, Mintaujoje, pasklido po visas lietuvių parapijas. 1903 m. ar, kaip teigia Mykolas Biržiška, 1902 m. „Amerika pirtyje“ slapta suvaidinta Ziniūnuose, Joniškio raj.

Šiuo metu atrodo kad "Bananų alėjos" lankytojams svarbiau ledai, o ne pagarba pirmam lietuviškam vaidinimui. Galima ir pašmaikštauti, kad palangiškiai nusiminė, sužinoję, kad vis dėlto ne "Amerika pirtyje" buvo pirmas lietuviškas vaidinimas, o Tilžėje 1895 m. A. Fromo-Gužučio pastatytas vaidinimas "Išgriovimas Kauno pilies 1362 m."

"Amerika pirtyje" 1899 m. buvo pirmas lietuviškas vaidinimas dabartinės Lietuvos teritorijoje, tačiau apskritai pirmasis lietuviškas vakaras įvyko Tilžėje ketveriais metais anksčiau. Gal dėl to atminimo lentą palangiškiai dabar ir dangsto, kad užrašas nėra tikslus?

Ne tik palangiškiams, bet ir visai Lietuvai tai buvo įvykis
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"