TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kultūros paveldo komisija šaukiasi prokurorų

2015 10 16 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Intensyvėjant beatodairiškoms statyboms Vilniaus senamiestyje, Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK) parengė sprendimą kreiptis į prokurorus, kad būtų apgintas viešasis interesas. Daugiausia pažeidimų, kaip teigiama, aptikta Užupyje, kur vykdant statybas esą naikinamas savitas Vilniaus reljefas, masiškai kertami medžiai, nesilaikoma patvirtintų planų ir senamiesčio apsaugos reglamentų.

Sprendimą kreiptis į prokuratūrą, o su rekomendacijomis ir į Vyriausybę, VKPK nariai parašais ketina patvirtinti šiandien. Jame pabrėžiama, kad vykdant statybas Užupyje pažeidinėjamos Pasaulio paveldo konvencijos gairės, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas. Komisijos nariams nerimą kelia, kad gausu statybų Užupyje: ne viename pastate įrenginėjami požeminiai garažai, gilinami pastatų cokoliniai aukštai. VKPK narių nuomone, taip niokojamas istorinis sostinės senamiestis. VKPK taip pat nurodo, kad jau tapo įprasta statybų metu nesilaikyti patvirtintų planų: jie keičiami, koreguojami atgaline data. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valdininkų išduodamuose dokumentuose esą vyrauja „rekonstrukcijos“ terminas, nors istoriniame miesto centre galimas tik „konservavimas“, restauravimas ir atkūrimas.

Tačiau Kultūros paveldo departamentas (KPD) didelės bėdos dėl intensyvių statybų Užupyje nemato ir VKPK sprendimu keliamas problemas vadina emocijomis.

Statiniui prie Bernardinų kapinių išduotas dviaukštės statybos leidimas, tačiau pastatyti net šeši aukštai.

Naikinamas Užupis

VKPK pirmininkė LŽ teigė, kad problemos nėra naujos, bėdų dėl statybų Vilniaus senamiestyje būta ir anksčiau, bet dabar jos ypač paašrėjusios. „Jei šiandien apvažiuotumėte Užupį, jums nereikėtų jokių komentarų. Pamatytumėte, kaip per visą Užupį einama buldozeriu. O juk tai į nekilnojamojo pasaulio paveldo sąrašą įrašyta Vilniaus dalis, kurią esame įsipareigoję saugoti. Tad kam tie patvirtinti reglamentai? Kaip sakė vienas politikas, viską galima padaryti už pinigus, o ko nepadarai už didelius pinigus, galima padaryti už labai didelius pinigus“, – sprendimą kreiptis į prokurorus komentavo G. Drėmaitė.

Dalis VKPK kritikos tenka sostinės merijai. Jos valdininkų prašoma peržiūrėti ir atšaukti su paveldo apsaugos reikalavimais nesuderinamus statybos leidimus. „Štai statiniui prie Bernardinų kapinių išduotas dviaukštės statybos leidimas. Tačiau pastatė net šešis! O kai paklausėme, kodėl šeši, išgirdome atsakymą, esą... detalusis planas bus pertvarkytas atgaline data. Ar bereikia komentarų?“ – piktinosi VKPK vadovė. Komisija, jos teigimu, priėmusi sprendimą kreiptis į prokurorus, siekia „visus supurtyti“: „Be to, dėl namo Polocko g. 17 į prokuratūrą jau kreipėsi Užupio bendruomenė „, – pridūrė G. Drėmaitė.

Gražina Drėmaitė

Regi emocijas

KPD vadovybė VKPK sprendimą kreiptis į prokurorus vadina paprasčiausiu šou. „Dėl Polocko g. 17 statybų į prokuratūrą kreipėsi pati Užupio bendruomenė. O dėl kitų objektų komisijos sprendime tėra deklaratyvios frazės. Nėra pasakyta, kas konkrečiai pažeista“, – sakė KPD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis.

VKPK sprendime Užupyje išvardijama net 11 objektų, kurių statybos yra abejotinos, tačiau KPD laikosi nuomonės, kad tokių argumentų nepakanka. „Minimi požeminiai garažai ir pažeistas reljefas. Tačiau reljefas juk nėra vertingoji savybė. Kai sprendimas paklius į prokurorų rankas, jie nagrinės ne bendrąsias frazes, o teisės aktus“, – teigė A. Degutis. Pasak paveldosaugininko, komisija, užuot abstrakčiai vardijusi blogybes, savo sprendime turėtų aiškiai pasakyti, kokios vertingosios savybės pažeistos vykdant statybas. „Ką reiškia pasakyti, kad Užupis „išverstas“? Akivaizdu, kad vyksta veiksmas, tačiau jis reikalingas, nes teritorija buvo apleista. Bet koks paveldo objektas turi būti tvarkomas, o tai neįsivaizduojama be statybų proceso“, – pridūrė KPD atstovas. A. Degutis atkreipė dėmesį, kad spragų esama ir teisės aktuose. Pavyzdžiui, senamiesčio apsaugos reglamentas patvirtintas prieš 10 metų, bet per tą laiką keitėsi teisės aktų sąvokos, ministerijų reguliavimo sritys ir pan.

Statybos Užupyje pateko ir į Kultūros ministerijos akiratį. Ministras Šarūnas Birutis prieš kurį laiką įsakymu sudarė komisiją, kuri, pasak jo, dėl statybų Vilniaus senamiestyje turėtų pateikti teisinius vertinimus. „Atliekame išsamų tyrimą, tad kol kas negaliu pasakyti, kas teisus, o kas – ne. Komisija aiškinasi teisės aktų pirmenybę, institucijų nesusikalbėjimo ir viršenybės klausimus. Matyt, ir įstatymuose ne viskas gerai“, – dėstė Š. Birutis. Jis pasidžiaugė, kad Užupio gyventojų bendruomenė tokia aktyvi. „Jei taip nebūtų, nebūtų ir komisijos balso. Gyventojai patys ėmėsi žygių, turi savo teisininkus ir profesionaliai diskutuoja“, – teigė ministras.

Viskas pagal įstatymą

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas Darius Daunoras LŽ pabrėžė, kad savivaldybė „visus projektus tikrina ir jiems pritaria arba nepritaria, vadovaudamasi teisės aktais“. „Statybą leidžiantys dokumentai išduodami tik tokiu atveju, jei jiems pritaria ne tik savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai, bet ir už kultūros paveldo apsaugą atsakinga valstybės institucija – KPD. O jei problemų kyla dėl teisinio reglamentavimo, VKPK tam ir sukurta, kad analizuotų teisinę bazę ir teiktų siūlymus ją tobulinti“, – teigė merijos valdininkas. Jis taip pat pabrėžė, kad išduodant leidimus vartojami terminai „paprastasis remontas“, „kapitalinis remontas“, „rekonstrukcija“ ir pan., nustatyti Statybos įstatyme ir įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.

Sostinės savivaldybės įsteigtos VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius Gediminas Rutkauskas LŽ vakar patikino, kad statybomis Zarasų g. 15 jau domisi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Dėl dar vieno objekto, esančio Polocko g. 17, „bus gerinamas dialogas tarp bendruomenės ir investuotojų“. Taip pat, anot G. Rutkausko, šiuo metu tariamasi su UNESCO Nacionalinės komisijos sekretoriatu dėl tarpžinybinės diskusijos, kurioje dalyvautų Kultūros ministerijos, KPD ir savivaldybės atstovai, ICOMOS paveldosaugos ekspertai.

VKPK aptikti pažeidimai

Naikinamas Vilniaus reljefas, jis keičiamas įrengiant požeminius garažus, gilinant pastatų cokolinius aukštus:

Zarasų g. 15, Polocko g. 17, Polocko g. 7a, Polocko g. 40, M.K.Paco g. 9 ir 11, Bokšto g. 6, Krivių g. 1, Mindaugo g. 14, Baltojo skersgatvio 8.

Masiškai kertami senieji medžiai bei krūmai:

Zarasų g. 15, M.K.Paco g. 9, M.K.Paco g. 11, Polocko g. 7a.

Nesilaikoma ir įstatymu nustatytos bei Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamente nurodytos tvarkos. Statybų metu nesilaikoma patvirtinto plano, jis keičiamas, koreguojamas atgaline data (Zarasų g. 15).

Šaltinis: 2015–10–16 VKPK sprendimas dėl pasaulinio paveldo vietovės – Vilniaus istorinio centro (Senamiesčio) ir jo aplinkos pokyčių /projektas/.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"