TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kuo tikėti? A. Zuokas prieš R. Šimašių

LŽ archyvo nuotrauka

„Air Lituanica“ apie stabdomą veiklą pranešė gegužės 22 dieną. Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja ieškinį dėl bankroto bylos „Air Lituanica“ iškėlimo. Areštuotas ir visas įmonės turtas. Vilniaus meras Remigijus Šimašius neslėpė, kad neturi vilčių ir noro išgelbėti nuostolingą oro bendrovę, kuri negali būti savivaldybės projektas.

Pasak mero, norinčių prisidėti prie bendrovės išgyvenimo taip pat neatsirado. Tačiau šią savaitę žurnalistas Edmundas Jakilaitis socialiniame tinkle „Facebook“ paviešino R. Šimašiaus ir jo aplinkos susirašinėjimą dėl „Air Lituanicos“. Estijos investicijų fondas „Infortar“ savo pasiūlymą pateikė likus maždaug dviem savaitėms iki „Air Lituanica“ veiklos sustabdymo. Tame pasiūlyme – noras prisidėti prie Lietuvos oro bendrovės veiklos 50 milijonų eurų, tik buvo keliama sąlyga, kad Lietuva taip pat ją dotuos, nesvarbu kas – valstybė ar savivaldybė – maždaug po 8 milijonus dvejus artimiausius metus.

Apie tai – pokalbis su R. Šimašiumi ir Artūru Zuoku LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ studijoje.

– Tapęs meru, Jūs sakėte, kad nebuvo tokių, kurie norėtų prisidėti gelbėti „Air Lituanica“, tai dabar aiškėja, kad buvo norinčių, kuo Jums neįtiko tas „Infortar`as“?

R. Šimašius: Aš, pirmiausia, patikslinsiu jūsų įžanginę dalį. Iš tikrųjų noro išgelbėti kompaniją, jeigu tik būtų tokios galimybės, tai aš turėjau. O dėl galimybių, sakiau, kad yra tokia nedidelė viltis, ir viską padarysiu, kad būtų išsiaiškinta, ar ta viltis reali ar ne. Ir tas gegužės 7-osios laiškas, kuris buvo paviešintas, tai toli gražu nėra tas laiškas, kuris tarsi iš giedro dangaus nukrito pas mane ant stalo, ir aš neva padėjau jį į apatinį stalčių. Atvirkščiai, tai buvo jau proceso pabaiga, po kurios paaiškėjo, kad yra dalykų, kurių neįmanoma išspręsti dėl to, kad nei vyriausybė, nei savivaldybė, nei kažkas kitas negali skirti atitinkamų pinigų sumų.

– Bet dabar susisiekimo ministras, aš girdžiu, sako, kad galima buvo išgelbėti tą „Air Lituanica“, jeigu būtų atsiradę tų investuotojų, susisiekimo viceministras sako, kad šiaip jau savivaldybė turėjo pateikti kažkokius savo pasiūlymus, verslo planą, bet ji nieko nepateikė, tai ką mes galime gelbėti tada?

R. Šimašius: Matote, su verslo planu bėda ta, kad prieš kelis metus pateiktas verslo planas buvo tikslinamas kelis kartus, dažnai referuojama, kad neva jo pagrindu savivaldybė turėjo pervedinėti pinigus toliau, bet iš tikrųjų tas verslo planas ir strategija nepatvirtinta taryboje, biudžete pinigai nenumatyti, biudžetas deficitinis, tų pinigų net nebuvo labai elementariai, kur pervesti. Tas posėdis, kur sakoma, kad nebuvo pateiktas planas, vyko praeitą vasarą. Tai po to dar buvo daugiau kaip pusė metų – laikas tą planą pateikti.

Tai, kur tas planas, kodėl jis nepateiktas? Kai aš išrinktas buvau, bet dar neprisiekiau, pamačiau tą situaciją, kad buvo iš „Air Lituanicos“ išsiųstas laiškas „Infortar“ kompanijai, nesulaukta atsakymo, ir tiek – sėdim, laukiam. Tai man ta situacija atrodė labai keista. Aš kaip tik ėmiausi labai aktyvių veiksmų: na, klausykit, darom kažką. Pats skambinau „Infortar“ valdybos pirmininkui, klausiau, gal galite priimti mūsų atstovus pasišnekėti. Kai kyla klausimas, ką A. Šikšta Estijoje veikė...

– Ir kyla klausimas, kodėl A. Šikšta, juk jis yra eilinis narys?

R. Šimašius: Todėl, kad šiuo atveju aš turėjau kažkuo pasiremti iš savivaldybės. Aš neturėjau savo komandos suformuotos, aš negalėjau pavedimų duoti darbuotojams, savivaldybės administracijai. Ir šiuo atveju, na, A. Šikšta, kaip turintis didelį autoritetą, ryšių...

– Bet jis turėjo Jūsų įgaliojimus?

R. Šimašius: Jis turėjo, be abejo, mano įgaliojimus. Jis mano prašymu važiavo. Ir jis važiavo su susisiekimo viceministru Arijandu Šliūpu.

– Pone mere, Jūs iš savivaldybės kokį nors konkretų atsakymą „Infortar`ui“, kad mes nedirbsime su jumis, ar dirbsim, ar svarstysim, ar dar kokį nors, išsiuntėte?

R. Šimašius: Ne, aš pats tokio atsakymo nepasirašiau. Ar pasirašė „Air Lituanicos“ valdybos pirmininkas, aš negaliu dabar pasakyti.

– „Air Lituanica“ siūlė, kad savivaldybė turi atsakyti.

R. Šimašius: Čia buvo indikacija – na, atsakykite bent iš mandagumo. Tai šiuo atveju tuos reikalus buvau perdavęs atsakingiems žmonėms. Pasižiūrėsiu, ar atsakyta, ar ne. Bet, sakyčiau, tai situacijos esmės visiškai nekeičia.

– Gerai, pone mere, tai dabar klausom Jūsų didžiausio oponento, Jūsų pirmtako ir šito projekto globėjo ir, galima sakyti, bendrovės įkūrėjo Artūro Zuoko.

Artūras Zuokas: Su „Infortar“ pradėjome derybas dar praėjusių metų pabaigoje. Atlikta daugybė veiksmų, kurie buvo derybų procesas. Tarp jų buvo kartu su „Luftansa Consulting“ parengta strategija, kaip butų galima apjungti „Estonian Air“ ir „Air Lituanica“. Ir netgi Vilnius buvo numatomas kaip pagrindinis oro uostas. Taigi, šiuo atveju tiesiog reikėjo derėtis ir pasiekti susitarimą. O susitarimas su „Infortar“, kuris yra vienas iš „Estonian Air“ akcininkų, taip pat jam priklauso visos keltų linijos Baltijos jūroje, būtų tikrai gera partnerystė. Tiktai gaila, kad niekam tos partnerystės nereikėjo ir, kaip aš matau, derybos tiesiog nebuvo vedamos. Mūsų siūlymas ir buvo vystyti šitą planą, atitinkami investuoti tą sumą, o mes taip pat prisidėtume tam tikra suma kasmet. Galiu pasakyti, taip veikia visos oro kompanijos Europoje.

– Ar Jūs tikėjotės užsitikrinti vyriausybės, galbūt Susisiekimo ministerijos paramą šiam projektui?

A. Zuokas: Vyriausybė, atstovaujama Susisiekimo ministerijos, visada dalyvavo šitose derybose, jie visi buvo šitų derybų proceso dalyviai. Ir jie taip pat buvo labai suinteresuoti šiuo procesu. Tačiau vėlgi, ką yra pareiškęs susisiekimo viceministras, kad savivaldybė, deja, iš viso nesikreipė oficialiai į vyriausybę, šiuo atveju Remigijus Šimašius ir naujoji miesto taryba arba jos dauguma. Tokio pasiūlymo iš viso vyriausybei nepateikė. Tai kaip vyriausybė gali padėti, kai į ją niekas nesikreipia?

– Ar buvo kitų pasiūlymų dėl „Air Lituanicos“?

A. Zuokas: Buvo. „air Baltic“ dar, berods, balandžio mėnesio pabaigoje pateikė gana įdomų pasiūlymą, tačiau, kiek žinau, į nė vieną investuotojų pasiūlymą dabartinis meras tiesiog nekreipė dėmesio.

– Pone Zuokai, ar išvakarėse, prieš tai, kai buvo paviešinti R. Šimašiaus susirašinėjimai, „Infortar`o“ pasiūlymas, Jūs buvote susitikęs su žurnalistu E. Jakilaičiu?

A. Zuokas: Aš su juo kalbėjau tą dieną. Taip.

– Apie ką?

A. Zuokas: Šiuo atveju mes kalbėjome ne šita tema, mes kalbėjome grynai apie buriavimo dalykus.

– Taigi, pone mere, toks buvo pokalbis su buvusiu meru. Ir dabar kuriuo iš Jūsų tikėti – vienas sako, kad vyko pokalbiai su vyriausybe, kitas – kad nevyko, kad pasiūlymų buvo ir juos buvo galima vystyti, Jūs sakote, kad nebuvo. O kiek šiame procese ir kokį vaidmenį „Air Lituanicos“ uždaryme suvaidino prezidentūra? Tai vis dėlto buvo kažkoks domėjimasis?

R. Šimašius: Be jokios abejonės. Aš tikrai kalbuosi su visomis institucijomis, kas yra įtrauktas, ir manau, kad tai yra geras stilius. Tik pradėjęs eiti pareigas, su prezidente aptarėme Vilniaus pagrindines problemas, įskaitant ir finansines, įskaitant ir tai, iš kur tos problemos atsiranda. Ir su ministru pirmininku šnekėjome.

– Pone mere, tai aš teisingai supratau, kad, bendraudamas ir su prezidente, ir su premjeru, gavote labai aiškų atsakymą, kad jie prieštarautų „Air Lituanicos“ gelbėjimui?

R. Šimašius: Tas atsakymas buvo aiškus ir man pasakytas, ir viešai pasakytas. Jis buvo visiškai, absoliučiai aiškus.

– O jeigu Jūs nebūtumėte meras, o „Air Lituanica“ būtų ne savivaldybės projektas, Jūs būtumėte už tai, kad Lietuva turėtų savo avialinijas, jas reikėtų gelbėti, puoselėti, išlaikyti?

R. Šimašius: Žinote, čia daug simbolikos šitoje vietoje yra, nes pavadinimas gražus, marketingas gražus ir netgi aptarnavimas „Air Lituanicoje“ tikrai puikus visą laiką buvo. Bet klausimas, ar tai yra gera investicija? Ne, tai nėra investicija. Galbūt tai „išvesticija“ kažkokia, nes tai nėra pinigai, ateinantys į Lietuvą, tai yra pinigai, išeinantys iš Lietuvos. Tai mano atsakymas labai paprastas – jau geriau mes pasinaudokime Latvijos, Vokietijos vyriausybės subsidija ir turėkime normalų susisiekimą.

– Tai, kitaip sakant, Jūs esate tos nuomonės, kad Lietuvai nereikia oro linijų?

R. Šimašius: Aš esu tos nuomonės, kad gražūs dalykai yra gražūs, bet skaičiuoti vis tiek reikia neužmiršti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"