TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kurhauzo perėmimo garvežys pajudėjo

2013 03 06 5:38
Šią prieš dešimtmetį sudegusią buvusią medinę kurhauzo dalį teismo prašoma paimti valstybės nuosavybėn. /Deniso Nikitenkos nuotrauka

Jackų šeima, užuot per dešimtmetį nuo taikos sutarties su Palangos merija pasirašymo atstačiusi jai priskirtą medinę legendinio kurhauzo dalį, gali likti prie suskilusios geldos. 

Užvakar Kultūros paveldo departamentas (KPD) Palangos miesto apylinkės teismui išsiuntė ieškinį, kuriame prašoma Jackų kurhauzo dalį nacionalizuoti.

Teismui siūloma Jackams atlyginti turto praradimo nuostolius - sumokėti tiek, kiek teismo ekspertų bus įvertinti degėsiuose likę pamatai (akmenys ir plytos).

Jei teismas nuspręstų valstybės nuosavybėn perimti medinę kurhauzo dalį, tai būtų nebe pirmas per pastaruosius keletą metų iš verslininkų paimtas kultūros paveldo objektas Lietuvoje. Jau yra nacionalizuotas Viktoro Uspaskicho įmonės valdytas Kalnaberžės dvaras Kėdainių rajone.

Vertybės neprižiūrėjo

Nors Palangos verslininkas Gediminas Jacka mušasi į krūtinę ir viešai aiškina, kad nori restauruoti jo šeimai priklausančią sudegusią medinę kurhauzo dalį, istorija rodo ką kita.

Per daugiau nei 10 metų po kurhauzą sunaikinusio gaisro ir 2003-iaisiais įvykusių pastato dalybų tarp Palangos merijos ir Jackų būtent pastarųjų pastato dalis liko nepaliesta. Palangos merija mūrinę dalį baigia restauruoti, šiemet liko atlikti tik vidaus apdailos ir aplinkos tvarkymo darbus, o Jackų šeimai priklausantys pamatų likučiai toliau bado akis.

Neapsikentusi nuolat skambančių pažadų ir nepagrįstų bylų kėlimo, KPD vadovybė ir nusprendė kreiptis į teismą dėl Jackų šeimos kurhauzo dalies paėmimo valstybės nuosavybėn. Ieškinys šią savaitę turėtų pasiekti Palangos miesto apylinkės teismą.

Anot vieno iš ieškinio autorių, KPD Panevėžio teritorinio padalinio vedėjo Arūno Umbraso, teisinis pagrindas nacionalizuoti pastato dalį - kultūros paveldo objekto nepriežiūra.

"Per dešimtmetį Jackai tikrai turėjo galimybių atkurti savo medinę dalį, tačiau nesiėmė jokių realių veiksmų, tik nuolat kėlė bylas ir aiškinosi santykius su merija bei paveldosaugininkais teismuose. Per tą laiką ne tik nepašalinti gaisro padariniai, bet ir nesustabdytas tolesnis paveldosaugos objekto fragmentų nykimas. Už tai buvo galima skirti baudas objekto savininkams, tačiau beveik visą tą laikotarpį turtas buvo areštuotas, iškeltos bylos", - LŽ sakė A.Umbrasas.

Paveldosaugininkas atmetė G.Jackos viešai reiškiamas pretenzijas, esą jam pagalius į ratus nuolat kaišiojo patys paveldosaugininkai.

"Dar 2010 metais Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad medinėje pastato dalyje leidžiama atlikti visus restauravimo darbus, tačiau Jackai, užuot ką nors darę, kėlė vis naujas bylas. Tai, kad kurhauzo dalis buvo areštuota, nepateisina jos savininkų neveiklumo", - pažymėjo jis.

Mokės už akmenis?

Medinė kurhauzo dalis per dešimtmetį buvo padalyta net penkiems Jackų šeimos nariams: G.Jackai, jo žmonai ir trim dukterims. Paklaustas, kam to reikėjo, verslininkas viešai teigė, esą jis norintis savo artimuosius aprūpinti palikimu.

Tačiau tokie palangiškio argumentai skamba daugiau nei keistai, nes vargu ar galima palikimu vadinti Palangos centre stūksančius sudegusius pamatus ir plytas.

Palangos merijos Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojo Vytauto Korsako teigimu, žemė, ant kurios yra sudegusios medinės kurhauzo dalies pamatai, Jackams nepriklauso. "Ji - valstybinė. Kitas dalykas - Jackai nėra ir tos žemės nuomininkai, nes dėl sklypo padalijimo vyksta teisminiai procesai. Tad jiems priklauso tik tai, kas yra likę po gaisro: į pamatus sudėti ir betonu užpilti akmenys, apdegusios raudonos plytos ir likę kiti degėsiai. Negaliu pasakyti, kokia jų vertė", - LŽ sakė V.Korsakas.

A.Umbrasas taip pat tikino, kad teismo prašoma po atliktos ekspertizės Jackams sumokėti tik už pamatų likučius.

"Du kartus už tą patį nemokama. Teismas jau yra ir Jackams, ir Palangos merijai priteisęs iš pastato padegėjų 1,5 mln. litų žalos atlyginimą. Jackams priteista per 700 tūkst. litų, todėl nacionalizuojant sudegusią pastato dalį gali būti materialiai įvertinta tik likusių daiktų vertė. O tie daiktai - tai pamatai ir kas liko po gaisro. Ar nuteisti padegėjai pradėjo kompensuoti žalą, nežinau, nes vienas jų jau miręs, o kiti du, kiek man žinoma, yra apskundę žalos atlyginimo klausimą", - teigė paveldosaugininkas.

LŽ kalbinti profesionalūs pajūrio nekilnojamojo turto vertintojai sakė, kad vargu ar apskritai įmanoma įvertinti, kiek kainuotų Jackams likę pamatai, nes žemė - valstybinė, joje statyba nors ir galima, bet labai nepatraukli (įmanomas tik labai brangiai atsieinantis restauravimas, ribota pastato paskirtis, jo panaudojimas ir kt.).

Toliau trukdo

Kol KPD kreipėsi į teismą dėl Jackų kurhauzo dalies arešto (prašymas patenkintas) ir nacionalizavimo, nesnaudė ir palangiškiai Jackai.

Jie nedavė sutikimo atlikti restauruotos mūrinės dalies vidaus darbus. Motyvas - negalima pritarti esą neteisėtam restauratorių veiksmui. Aiškinama, kad vakarinėje pastato pusėje turėtų būti medinė veranda, o vietoj jos dabar atsirado apie 90 kvadratinių metrų ploto vieno aukšto priestatas. Tačiau tokio priestato statybai pritarė visos derinančios institucijos, be to, restauruojant kurhauzą atsižvelgta į pastato pritaikymą šiuolaikinėms reikmėms.

Pasak V.Korsako, kol nėra teismo sprendimo, statybininkai negali pastato viduje nieko daryti, nes Jackai yra viso kurhauzo bendrasavininkiai, todėl atsiklausti jų dėl patalpų vidaus remonto darbų buvo būtina.

"Jau kreipėmės į Palangos miesto apylinkės teismą ir paprašėme suteikti teisę merijai priklausančioje pastato dalyje vidaus restauravimo darbus atlikti be Jackų sutikimo, nes jų pretenzijos, mūsų manymu, visiškai nepagrįstos", - pažymėjo jis.

Jackai taip pat pareikalavo priskirti jiems patalpas antrame už valstybės pinigus atstatyto kurhauzo aukšte. Palangiškiai aiškina, kad po 2003 metais teismo patvirtintos taikos sutarties dėl pastato pasidalijimo jų medinės dalies nebėra, todėl iš naujo reikia dalyti tai, kas iš kurhauzo yra likę.

Palangos merija optimistiškai tikisi mūrinę kurhauzo dalį visuomenės poreikiams atverti jau šių metų pabaigoje, medinę - restauruoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"