TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kurhauzo renesansas keis ir Palangą

2013 11 23 6:00
Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos

Kadaise Palangoje plakęs kaip kultūrinio gyvenimo širdis, prieš dešimtmetį sudegintas, o dabar restauruotas kurhauzas gruodžio 14 dieną pagaliau atvers duris. Kurorto valdžia užsimojo šalia jo atkurti ir senąją Tiškevičių alėją su senoviniais suoliukais, bronzinėmis skulptūromis ir net gyvais aktoriais, kurie persikūnys į XX amžiaus pradžios personažus.

Kurhauzas atgims skambant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikai, Lietuvos kultūros sostinės estafetę perduodant Panevėžiui ir neslepiant ambicijų vėl tapti elitinių kultūrinių renginių centru.

Tačiau gyvybė rusens tik mūrinėje kurhauzo dalyje. Medinė, priklausanti Jackų šeimai, dar žiojės kaip griuvėsiai ir degėsių krūva. Šią dalį siekiama nacionalizuoti teisine tvarka.

Ikikarinis vaizdas

Palangos simboliu ilgą laiką laikytas kurhauzas po gaisro, kurį lėmė tyčinis padegimas 2002-aisiais, metų metus buvo kurorto gėda. Tačiau pernai už Vyriausybės ir Palangos merijos lėšas objektas imtas kelti iš pelenų. Palangos kurhauzas nėra šiaip istorinis pastatas - tai paminklas, simbolizuojantis rekreacinio gyvenimo, kuris jau įprastas šiam kurortui, pradžią. Mat XIX amžiaus pabaigoje grafas Feliksas Tiškevičius ėmė Palangą kelti kaip kurortą - buvusiame kukliame žvejų kaimelyje sukūrė modernų vakarietišką rekreacinių paslaugų ir pramogų kampelį.

Kurhauzas (išvertus iš vok. k. „kurorto namai“), kaip pirmasis Palangos restoranas ir viešbutis, buvo pastatytas apie 1877-uosius, o po trejų metų gerokai išplėstas. Jis tapo ką tik pradėjusio kurtis kurorto ašimi: čia ilgą laiką veikė skaitykla, kavinė, kazino, žmonės rinkdavosi žaisti biliardo, vykdavo šokių vakarai, buvo rodomas kinas. Šalia kurhauzo buvo pastatyta ir vilų, pensionų, gydyklų. Pietinėje pastato dalyje įrengtas vasaros estradai pradžią davęs lauko paviljonas, kuriame kas vakarą grodavo pučiamųjų orkestras. Įrengta ir graži alėja su puošniais vartais (dabar jų nebėra), ja vakarais vaikštinėdavo kurortininkai.

Grafo F.Tiškevičiaus rūpesčiu kurhauzo teritorijoje buvo išgręžtas net 230 metrų gylio artezinis šulinys, kad kurorto gyventojus ir svečius pasiektų geresnės kokybės vanduo. Dabar gręžinio vieta yra Jackų šeimai priklausančioje pastato dalyje arčiau Jono Basanavičiaus gatvės.

Pastarąjį kartą pats kurhauzas buvo keistas 1971-1976 metais: iš dalies rekonstruotas, pakeistas vidaus planavimas, interjeras. Anksčiau, 1940 metais, vakarinėje dalyje panaikintos verandos, vietoj jų pastatytas vieno aukšto priestatas. Todėl kurhauzo restauracijos projekto autoriai ilgai diskutavo, kurį modelį pasirinkti ir ką atkurti, nes 2002 metais ir mūrinę, ir medinę pastato komplekso dalis sunaikinęs gaisras paliko tik griuvenas. Galiausiai nutarta vadovautis tuo modeliu, kuris buvo iki Pirmojo pasaulinio karo.

Kurhauzo rekonstrukcijos sąmata – per 4,4 mln. litų. Iš jų per 2,1 mln. skyrė Vyriausybė, 1,580 mln. – Palangos merija, dar 0,7 mln. litų trūksta visam projektui užbaigti.

Pirmas renginys - elitui

Šiuo metu baigiamoje restauruoti mūrinėje kurhauzo dalyje zuja statybininkai, jau pagaminti ir savo eilės laukia ąžuoliniai laiptai į antrą aukštą, iš JAV pagal specialų užsakymą atgabenti maksimaliai autentiškiems prilygstantys sienų apmušalai, kurie buvo išlikę tik senose nuotraukose ir atvirukuose.

Beje, neoficialiu kurhauzo restauratoriumi galima vadinti ir Palangos miesto merą Šarūną Vaitkų, kuris šiame objekte yra beveik toks pat šeimininkas, kaip ir restauratoriai. Todėl meras nė nemirktelėjęs sutiko aprodyti kurhauzą LŽ žurnalistui ir pasakojo apie jį taip, tarsi ten dirbtų.

Seniau šiame balkone grojo muzikantai, o apačioje ant parketo šokdamos sukosi poros.

„Čia bus dveji į viršutines, administracines, patalpas vedantys mediniai laiptai. Šiose patalpose įsikurs merijai pavaldus Palangos kultūros centras, galės repetuoti aktoriai, pasirodymams rengtis muzikantai. O čia – didžioji kurhauzo salė, kurioje tilps 250 žmonių. Joje vyks išskirtinės kokybės klasikinės muzikos koncertai, spektakliai, iškilmingi Palangos savivaldybės tarybos posėdžiai, bus priimami garbūs miesto svečiai, įteikiami apdovanojimai“, - valydamasis ant pečių byrančių kalkių dulkes pasakojo meras. Jis jau galėjo patvirtinti, kad kurhauzas duris atvers gruodžio 14 dieną. Tiesa, įėjimas į pastatą bus ne nuo Vytauto gatvės, kaip galima manyti, o iš pietinės pusės.

„Atidaryme dalyvaus apie 200 kviestinių svečių. Tai nebus renginys plačiajai visuomenei. Pakvietėme aukščiausius Lietuvos vadovus. Senu restauruotu fortepijonu M.K.Čiurlionį skambins prof. Vytautas Landsbergis. Nusipelniusiems miesto patriotams bus įteikti Palangos garbės piliečio pažymėjimai. Taip pat Lietuvos kultūros sostinės estafetę perduosime Panevėžiui ir simboliškai įteiksime 80 cm aukščio gintarinį medį, kuris mūsų pageidavimu turėtų būti pereinamasis simbolis, nes ankstesni likdavo tų metų kultūros sostinėse“, - planus LŽ atskleidė meras.

Pakeis adresą

Kurorto vadovo manymu, kurhauzas turėtų tapti atkurtu Palangos kultūros židiniu. Politikas svarsto, kad po ilgų teismų maratonų pavyks atstatyti ir medinę dalį. „Joje galėtų būti ir restoranas, kaip ir pridera kurhauzui, nes mūrinėje dalyje yra mažai vietos, todėl bus tik simbolinis kampas išgerti taurę vyno, puoduką kavos. Mūrinė dalis bus kultūrinių renginių vieta, jau dabar koncertus pas mus nori rengti M.K.Čiurlionio festivalio organizatoriai, o norinčiųjų pasirodyti kurhauze, tikiu, bus daugybė. Tai ypač aktualu sprendžiant kurorto sezoniškumo klausimą, todėl tie kurhauzo koncertai, festivaliai, spektakliai daugiausia vyks šaltuoju metų laiku“, - svarstė Š.Vaitkus.

Pikantiška detalė: Vytauto gatvėje esantis kurhauzas po atidarymo pakeis ir adresą. „Norime atkurti lygiagrečią su Vytauto gatve buvusią senąją pasivaikščiojimų alėją: ją išgrįsti akmenimis, pastatyti senovinius šviestuvus, suoliukus, ant jų „pasodinti“ bronzines Tiškevičių skulptūras. Vasarą alėja vaikščiotų ir smetoninės epochos veikėjai. Tai bus Grafų Tiškevičių alėja, o pirmu jos numeriu bus pažymėtas kurhauzas. Alėją darysime po 2015-ųjų žiemos“, - pasakojo Š.Vaitkus.

Beje, po oficialaus atidarymo ne renginių metu kurhauzo lankytojai nemokamai bus įleidžiami tik numatytomis valandomis, po 3-4 valandas per dieną.

Keistojo balkono mįslė

Kol kas sudegusią medinę kurhauzo dalį siekiama nacionalizuoti teisine tvarka ir atstatyti.

Ir kurhauzo išorės, ir vidaus apdailos darbus atliekančios bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas LŽ pasakojo, kad pernai pavasario pabaigoje, vos pradėjus darbus, gaisravietėje išryškėjo „tikra bjaurastis“. „Sudegusi mediena, anglimis virtusios grindys, perdegusios mūrinės sienos, vietoj stogo – didžiulė skylė... Tikrinome plytą po plytos, o tai, kas nepatvaru, griovėme. Tvirtesnius fasado elementus palikome ir restauravome. Mūrinės dalies autentiškos liko gal 70 proc., tačiau medines jos detales beveik visas reikėjo keisti naujomis“, - pasakojo restauratorius. Anot jo, įdomus darbas vyko žiemą. Restauratoriai pasinaudojo kito savo restauruojamo objekto – Klaipėdos dramos teatro – patalpomis ir kūrė lipdinius interjerui. „Kai kurios gipsinės ornamentikos detalės liko ir po gaisro, tad nukopijavome jų formas silikoninėse matricose ir atkūrėme. Kitas dekoro detales reikėjo atkurti pagal išlikusią ikonografinę medžiagą“, - teigė A.Kliukas. Iki gaisro, sovietmečiu, buvo perdarytos ir kurhauzo salės sienos: nebeliko senųjų XX amžiaus pradžios sienų apmušalų, tad restauratoriai specialiai JAV, vienoje pusšimtį metų apmušalus gaminančioje įmonėje, užsakė tokius, kokie matyti senosiose nuotraukose.

„Kabinsime ir sietynus prie lubų. Daug kam kils klausimas apsilankius pirmą kartą: kokia yra salėje esančio balto medinio balkono paskirtis? Jame seniau grodavo muzikantai, kai apačioje ant parketo šokdamos sukdavosi poros. Tačiau tas balkonas kol kas bus naudojamas nebent kaip vieta papildomam apšvietimui pastatyti, nes į jį patekti galima tik iš medinės pastato dalies. O jos nebėra...“ - atskleidė UAB „Pamario restauratorius“ vadovas.

Pagerbs ir Tiškevičius

Sudegęs ir iš pelenų prikeliamas Palangos simbolis turėtų tapti ne pavieniu objektu, o viso kultūrinio kampo tarp Vytauto, Jono Basanavičiaus ir Kęstučio gatvių flagmanu. Taip mano kurhauzo restauracijos ir pritaikymo visuomenės reikmėms projekto autorė architektė Laima Šliogerienė. „Greta bus ir senoji alėja, ir Vasaros estrada, tačiau kurhauzas – viso Palangos aukštojo kultūrinio gyvenimo centras. Žinoma, jam trūksta medinės dalies, todėl mums buvo labai sunku kurti restauracijos projektą be jos. Jei pavyktų atstatyti visą kompleksą, jo vertė būtų dar didesnė, nes nuo kurhauzo prasidėjo kurorto kūrimasis. Todėl būtina restauruoti jį visą, ne tik mūrinę dalį“, - LŽ pasakojo architektė.

L.Šliogerienė sakė, kad šalia kurhauzo iš Vytauto gatvės pusės norima pastatyti ir stelą grafų Tiškevičių atminimui. „Joje būtų pateikta informacija apie kurorto kurimąsi, kurhauzą ir kitus žymiausius Palangos objektus, kurie buvo pastatyti grafų valdymo laikais“, - teigė ji. Kalbėdama apie restauravimo subtilybes klaipėdietė pasidžiaugė, jog prieš du dešimtmečius buvo atlikti labai tikslūs ir išsamūs kurhauzo pastato matavimai. „Galiu patikinti, kad nebus nieko rekonstruota, kas pakeista sovietmečiu, mes rėmėmės XX amžiaus pradžios kurhauzo modeliu. Nebus ir dvarams būdingų klasicistinių baldų, nes tai buvę kurortininkų namai, pasilinksminimų ir kultūrinių renginių vieta. O antrame aukšte – administracinės patalpos. Neužmirškime, kad savo eilės kada nors sulauks ir medinė pastato komplekso dalis, o štai joje jau galime daugiau žmonėms atraktyvių patalpų atkurti. Ir skaityklą, ir restoraną, ir kita“, - svarstė L.Šliogerienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"