TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kuriamas tremties trilerio rašytojos muziejus

2014 08 09 6:00
N. B. Dierkes (iš dešinės) su Šalalės rajono politike Terese Ūksiene ir Dalios Grinkevičiūtės knygos "Lietuviai prie Laptevų jūros" vertėja į vokiečių kalbą Vytene Muschik. Šilalės rajono savivaldybės nuotrauka

Šilalės rajono savivaldybei, sumaniusiai įkurti modernų okupacijos, tremties ir pasipriešinimo kovų muziejų, pagalbą pasiūlė demokratines tautų vertybes puoselėjantis Konrado Adenauerio fondas.

Šilalės rajone, Laukuvoje, netrukus duris turėtų atverti tremtinės rašytojos, gydytojos bei disidentės Dalios Grinkevičiūtės (1927-1987 m.) muziejus. Padėti įamžinti šios išskirtinai skaudaus likimo moters, kurią laisvasis pasaulis, matyt, daug geriau pažįsta nei gimtoji Lietuva, atminimą imasi Europos vienytoju tituluojamo Konrado Adenauerio fondas, 120 pasaulio šalių besirūpinantis visuomenės politiniu švietimu.

Išskirtinio likimo moteris

D. Grinkevičiūtė – gydytoja, gyvenusi Šilalės rajone, Laukuvoje ir, anot daugybės liudijimų, sugebėdavusi išgydyti kolegų „nurašytus“ ligonius. Tačiau dar iki tol, kol tapo gydytoja, šiai moteriai teko du kartus patirti tremtį. Pirmą sykį su tėvais iš gimtojo Kauno į Jakutijos šiaurę D. Grinkevičiūtė buvo ištremta vos keturiolikos. Sulaukusi pilnametystės, drauge su mama ji pabėgo iš tremties, slapstėsi. Tačiau netrukus buvo suimta, įkalinta ir vėl ištremta. Kaip išskirtinai gabiai merginai jai tremtyje leista studijuoti mediciną, mokslus aukščiausiais įvertinimais baigė ji Kaune. Po studijų įsidarbino Laukuvos ligoninėje. Gydytoja kiek beįmanydama rūpinosi iš visos Lietuvos pas ją gydytis atvažiuojančių tremtinių sveikata ir užrašinėjo jų atsiminimus.

D. Grinkevičiūtė buvo užmezgusi ryšius su Rusijos disidentu akademiku Andrejumi Sacharovu, o per jį – ir su įvairių šalių žmonėmis, kuriems rūpėjo pavergtų tautų laisvė. Jiems padedant, gūdžiu sovietmečiu, 1979-aisiais, Rusijoje slapta išėjo šios gydytojos parašyta knyga „Lietuviai tremtiniai Jakutijoje“, pasauliui atvėrusi akis tuomet mažai kam žinomais faktais apie mūsų tautos okupaciją, tremtį ir sovietinę priespaudą.

Lietuvių kalba ši knyga, pavadinta "Lietuviai prie Laptevų jūros", išėjo tik 1988-aisiais, netrukus ji buvo išleista ir vokiečių bei anglų kalbomis, pasaulyje sulaukė didžiulio pasisekimo. „Esu atkreipusi dėmesį, kad D. Grinkevičiūte daug labiau nei lietuviai domisi Vokietijos, JAV bei kitų šalių žmonės. Tad dar ir dėl to, kad daugiau papasakotume apie šią moterį, privalome deramai įamžinti jos atminimą“, - pabrėžė Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus direktorė Soneta Būdvytienė.

Dalia Grinkevičiūtė /llks.lt nuotrauka

Baisiau už trilerį

Pasak Šilalės muziejaus vadovės, šio rajono savivaldybė prieš pusantrų metų įsigijo namą Laukuvoje, kuriame glaudėsi saugumo persekiojama, iš darbo bei tarnybinio buto išmesta gydytoja D. Grinkevičiūtė. Tame name parašyta ir po pasaulį pasklidusi jos knyga, jame buvo likę nemažai jos asmeninių daiktų bei rašytinės medžiagos. Šiuo metu Šilalės rajono savivaldybės rūpesčiu parengtas rašytojos bei gydytojos gyvenamojo namo pertvarkymo planas paversti jį interaktyviu muziejumi. „Muziejus labai reikalingas jaunimui, jį būtina vaizdžiai supažindinti su tremties istorija. Ją pateiktume per garsios mūsų krašto gydytojos bei kovotojos už tautos laisvę likimą“, - LŽ sakė S. Budvytienė. Muziejaus vadovė pabrėžė, kad jaunimo mėgstami šių dienų trileriai vargu ar prilygtų D. Grinkevičiūtės gyvenimui.

Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas LŽ sakė per vadovavimo šiam rajonui laiką padėjęs nemažai pastangų D. Grinkevičiūtės atminimui įamžinti. Meras pasakojo, kad su šia ypatingų gabumų gydytoja bei neįtikėtinos valios ir drąsos moterimi susipažino vos septynerių. J. Gudauskas prisiminė, kaip tuomet jo, susirgusio plaučių uždegimu, niekaip negalėjo išgydyti Šilalės ligoninės gydytojai, tad tėvai slapčia nutarė nuvežti pas Laukuvos gydytoją D. Grinkevičiūtę. Beje, dėl to, kad sovietmečio veikėjams nepatiko moters pažiūros, jai tada buvo uždrausta gydyti. „Vos grįžus iš konsultacijos su gydytoja, į namus prisistatė saugumiečiai. Jie ir mane, septynmetį, ėmė kvosti, ką mums, lankantis Laukuvoje, kalbėjo ši moteris“, - prisiminė meras. J. Gudauskas pabrėžė, kad jei ne šis vizitas pas gydytoją, jis galbūt nebūtų pajutęs visų sovietinės tikrovės, kurioje žmogus buvo niekas ir kurioje visi turėjo net mąstyti kaip liepiama, baisumų.

Pažadas jau yra

Stengdamasis, kad sovietinės tikrovės siaubo neregėjusi Lietuvos gyventojų dalis per D. Grinkevičiūtės gyvenimą galėtų susipažinti su šiais baisumais, J. Gudauskas teigia sutelkęs Šilalės rajono tarybą, o ši skyrė 30 tūkst. litų iš privataus asmens išpirkti namą, kuriame gyveno moteris. Pagal projektą jį pritaikyti muziejui kainuotų 600 tūkst. litų.

Ankstesnė, Andriaus Kubiliaus vadovaujama, Vyriausybė, buvo skyrusi dalį muziejui įkurti reikalingų pinigų, tačiau jų nepakako ir nutarta jų nebeinvestuoti į statybas. Meras pasidžiaugė, kad neseniai namą, kuriame planuojama steigti D. Grinkevičiūtės muziejų, savo iniciatyva aplankė Europos vienytoju vadinamo Konrado Adenauerio fondo, besirūpinančio demokratinėmis vertybėmis, vadovas Lietuvai, Latvijai bei Skandinavijos šalims Norbertas Beckmannas Dierkes ir pažadėjo paramą muziejui įkurti. „Šio fondo atstovams D. Grinkevičiūtė žinoma. Būtina, kad ji taptų žinoma ir mums“, - teigė meras J. Gudauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"