Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Kurklių sinagoga įtraukta į Kultūros vertybių registrą

 
2014 02 13 11:23
lt.wikipedia.org nuotrauka

Medinė Kurklių sinagoga įtraukta į Kultūros vertybių registrą, jai suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo.

Kultūros paveldo departamentas informavo, kad Anykščių rajone, Kurklių miestelyje, esančiai sinagogai teisinė apsauga suteikta dėl jos architektūrinės vertės.

Teigiama, jog tai viena originaliausių medinių sinagogų Lietuvoje. Statybos techniko Povilo Jurėno suprojektuota ir 1936 metais pastatyta sinagoga suręsta iš sujungtų į sąsparas rąstų. Šių maldos namų patalpos išdėstytos per du aukštus, o virš pietinės pastato dalies matomas iškilęs laiptinės bokštelis. Nors šiandien užkaltos lentomis, tačiau gerai matomos išlikusios buvusių didelių stačiakampių langų angos su trikampio formos viršutine dalimi.

„Pokariu sinagoga naudota ūkio reikmėms (buvo paversta sandėliu), todėl jos interjeras neišlikęs. Deja, ir atgavus Lietuvos nepriklausomybę sinagoga nesusilaukė geresnio likimo – daugiau nei dvidešimtį metų stovi nenaudojama, jos būklė kritinė“, - nurodo departamentas.

Ši sinagoga liudija apie gausią XX amžiaus pradžios žydų bendruomenę Kurkliuose, teigia departamentas. Kaip ir įprasta, maldos namai buvo pastatyti atokiau nuo miestelio centro ir arčiau vandens – prie Dubelės upelio.

2013-aisiais metais Europos žydų kultūros ir paveldo apsaugos ir populiarinimo asociacija į programos "Žydų paveldo keliai" maršrutą "Medinės sinagogos centrinėje ir rytų Europoje" įtraukė 14 Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų pastatų, vienas jų – Kurklių sinagoga.

"Tai liudija apie tokio kultūros paveldo išsaugojimo svarbą ne tik šalies, bet ir europiniu mastu", - sako paveldosaugininkai.

Daugumos Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų būklė šiandien yra kritinė, o aktyvumas siekiant išsaugoti medines sinagogas, departamento aiškinimu, nėra pakankamas. 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ krypčiai „Medinio nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tvarkyba“ paraiška tvarkybos darbams pateikta tik dėl Pakruojo sinagogos.

„Šiandien medinių sinagogų išsaugojimas neįmanomas be paveldosaugininkų, miestų ir rajonų savivaldybių bei Lietuvos žydų bendruomenių bendradarbiavimo“ – teigia Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Per holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais žuvo apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"