TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kurortiniai renovacijos iššūkiai

2015 03 25 6:00
Birštonui būdingi daugiabučiai vienodai sėkmingai gaudo ir saulę, ir šaltuką.  tenisoakademija.lt nuotrauka

Maža šilumos paslaugų kaina ne visada gali užtikrinti šiltą ir pigų gyvenimą, juolab kai gyventi tenka nedideliame kurortiniam miesteliui suprojektuotame daugiabutyje.

Birštone šilumos tarifas gyventojams yra vienas mažiausių Lietuvoje – 5,98 cento už kilovatvalandę, todėl ypač didelio motyvo šiltinti namus lyg ir nebūtų. Tačiau šiame miestelyje, kuriame dauguma daugiabučių pastatyti 1960–1985 metais, jų modernizavimo organizatoriai sėkmingai sprendžia tokius uždavinius, kokių mažiau pasitaiko kituose programoje dalyvaujančiuose miestuose.

VšĮ Birštono būsto energijos taupymo agentūros direktorius Rimvydas Čaplikas pasakojo, kad kurorte yra 77 daugiabučiai. Tai daugiausia nedideli 2–3 aukštų namai, turintys 10–30 butų. Penkiaaukščių - vos vienas kitas. Būtent šių namukų gyventojai labiausiai suinteresuoti dalyvauti modernizavimo projekte. Mat šie pastatai, tipiški Birštonui, yra suprojektuoti specialiai kurortiniam poilsiui. Bute - keli balkonai, vienas būstas neretai turi tris lauko sienas, todėl žiemą jie itin imlūs šilumos energijai, o vasarą daugybė namo kampų vilioja saulę įvairiu paros metu.

Pasak R. Čapliko, modernizuoti tokį daugiabutį gyventojams atsieina brangiau dėl objektyvių priežasčių. Kai pastatas nedidelis ir jame mažai butų, kiekvienam santykinai daugiau tenka keičiamo stogo dangos ploto, juolab kad ir išorinių sienų plotas kone trečdaliu didesnis nei įprastuose senos statybos daugiabučiuose. Todėl taupant dažniausiai tenka rinktis pigesnį namo tinkavimo variantą – ventiliuojamas fasadas būtų prabanga.

Be to, dėl mažesnės šilumos kainos investicija atsipirks vėliau nei renovavus didelį daugiabutį. Neįvertinus valstybės paramos, apskaičiuotos investicijos į paprasčiausią tokio namo modernizavimą sudarytų ne mažiau kaip 200 eurų (700 litų) už kvadratinį metrą, o pasirinkus ir papildomų ar brangesnių priemonių – apie 260 eurų (apie 900 litų) ar daugiau. Birštoniečiai dažniausiai renkasi pagrindinius renovavimo darbus ir papildomai – šildymo sistemos keitimą bei individualią šilumos apskaitą.

Anot R. Čapliko, būtent mažųjų daugiabučių gyventojai pirmi pritaria modernizavimo projektams. „Šiuose namuose gyvenantys žmonės geriau vieni kitus pažįsta, jiems lengviau ir prieštaraujančiuosius perkalbėti. Juk 80–100 butų šeimininkams daug sunkiau susitarti, – dalijosi patirtimi agentūros vadovas. – Be to, didesniuose daugiabučiuose nemažai butų išpirkę žmonės gyvena juose tik vasarą, dalis gyventojų nuomojasi būstus ne visada turėdami notaro patvirtintą savininko įgaliojimą, o kai kurių butų šeimininkai išvykę į užsienį. Taigi nelengva visus sukviesti. Juk norint patvirtinti renovacijos projektą, reikia ne mažiau kaip 60 proc. butų savininkų sutikimo.“

Per antrąjį modernizavimo programos etapą iš 24 Birštone planuotų atnaujinti daugiabučių projektams pritarė 11 namų gyventojai. Per pirmąjį etapą iš 16 planuotų modernizuoti daugiabučių du jau visiškai baigti tvarkyti, dar 9 renovuojami.

Pasak R. Čapliko, Birštono žmonės į daugiabučių atnaujinimą jau žvelgia entuziastingai. Matyt, ir dėl to, kad mažame miestelyje daugelis vieni kitus pažįsta, tad pasidalija gera patirtimi su kitais. Antai dviejų Kęstučio gatvės daugiabučių gyventojai anksčiau sausį už kvadratinio metro šildymą mokėjo vidutiniškai 5,42 lito (1,57 euro), o dabar viename renovuotame name šiluma kainuoja 2,02 lito (0,59 euro), kitame – 2,22 lito (0,64 euro) už kvadratinį metrą ploto. Vadinasi, sutaupoma apie 60 proc. šiluminės energijos.

Vis dėlto mokesčiai už šildymą – ne vienintelis motyvas, kodėl birštoniškiai pritaria modernizavimo projektams. Žmonėms rūpi pakeisti pasenusias namų šilumos ir vandentiekio bei kanalizacijos sistemas, kitų daugiabučių sutrūkinėjusios sienos, kiauri stogai. Birštone yra nemažai jau varvančių čerpinių stogų, bet keičiant dangą dažniausiai renkamasi skardinę.

Yra ir tokių namų, kurių gyventojai keičia net seną elektros instaliaciją. Už dalį darbų žmonėms tenka mokėti patiems, nes 40 proc. kompensacija skiriama investicijoms į šilumą taupančias priemones. Tačiau bankas kredituoja visą projektą, įskaitant ir papildomus darbus, jei tik jį patvirtina VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra.

Spartindamas daugiabučių modernizavimo tempą Birštonas kaupia patirtį, nes norėtų dalyvauti bandomajame projekte – renovuoti visą gyvenamųjų namų kvartalą. Šiuo metu planuojami veiksmai, braižomi planai, bendradarbiaujama su projekto partnere ir pagrindine finansuotoja Vokietija. Kvartalo modernizavimo rangos darbus planuojama pradėti 2016 metais.

Užs. V-324

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"