TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kuršiai sudrebino Klaipėdą

2015 08 02 14:20
Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Šeštadienį, rugpjūčio 1-ąją seniausias Lietuvoje miestas Klaipėda pirmą kartą istorijoje savo gimtadienį šventė kuršiškai.

Piliavietėje visą dieną iki vakaro virė baltiška dvasia persmelktas gyvenimas, kuris nepaliko abejingų.

„Labai džiaugiuosi, kad pagaliau Klaipėda atsigręžė į kuršius, į mūsų protėvius, tikruosius šio krašto gyventojus. Tiesą pasakius, esu gerokai apstulbęs. Aš nė neįsivaizdavau, kad mūsų kuršiai buvo tokie turtingi, turėjo tokius gerus ginklus, prašmatnius papuošalus. Jaučiuosi, tarsi naujai gimęs, nes anksčiau beveik nieko nežinojau apie kuršius. Tokie renginiai turėtų būti kasmetiniai“, - portalui lzinios.lt sakė į šventę atėjęs jaunas klaipėdietis Rimas.

Piliavietėje buvo įsikūręs kuršių amatininkų kaimelis, kuriame žmonės žavėjosi peiliadirbio gaminiais, galėjo pasigrožėti, kaip audžiami lino siūlai, vijamos juostos, išvysti itin prabangius kuršiškus papuošalus, gintaro amuletus, kaustytus geriamuosius ragus ir kt.

Renginį organizavusio kuršių gyvosios istorijos klubo „Pilsots“ lyderis Benas Šimkus akcentavo, kad viskas, kas yra rodoma žmonėms, maksimaliai atkurta pagal archeologinius radinius, ankstyvųjų viduramžių kuršiškus kapus.

„Kuršiai buvo turtingiausia baltų gentis, su kuria skaitėsi skandinavų vikingai, kurios bijojo. Turime, kuo didžiuotis, ką rodyti, todėl ypač malonu, kad pirmą kartą oficialia Klaipėdos miesto gimtadienio tema buvo pasirinkti būtent kuršiai. Žmonėms pateikiame ne išmonę, fantazijas, o kruopščiai ir metų metais rekonstruotas kuršiškas detales“, - sakė jis.

Susirinkusieji galėjo išvysti beveik pilnai atkurtus kostiumus su pagamintomis originalių įkapių kopijomis iš Laivių, Genčų, Palangos kapinynų.

„Mane labiausiai ir žavi tai, kad klubas „Pilsots“ stengiasi maksimaliai priartėti prie autento. Įkapes jie rekonstruoja, todėl kiekvienas papuošalas, ginklas pas juos yra tikslios artefaktų kopijos. Rūbai – taip pat: naudota Lietuvoje auginamų avių vilna, linas, audžiama rankomis, net dažoma natūraliais dažikliais. Tai yra gyvosios archeologijos pavyzdys, kuris įgauna išliekamąją vertę“, - sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.

Renginyje apsilankęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas akcentavo, kad kuršiškoji Klaipėdos istorija yra verta ne tik pagarbos, bet ir didesnio dėmesio.

„Nors miestą 1252 m. įkūrė Livonijos ordinas, prieš tai čia gyveno kuršiai. Nesidomėti jais, nepažinti jų reikštų matyti tik vieną medalio pusę. Tad šiemet miesto gimtadienis – kitoks, kuršiškas, ir tai yra dar vienas, naujai atverstas puslapis mūsų viešajame gyvenime. Klaipėda yra tokia įvairialypė, marga, kad negalime nesidižiuoti savo miestu. Prisimindami jos baltiškąją proistorę tik dar labiau garsiname uostamiestį, atskleidžiame naujas ir primirštas jos spalvas“, - teigė politikas.

Į piliavietę gausiai rinkęsi miestelėnai labai nuoširdžiai domėjosi viskuom, ką matė. Susirinkusieji žaidė archajiškus žaidimus, svaidė į taikinį lengvas ietis, vadinamas akstimis, stebėjo įspūdingas ritualines kovas pagal vikingines holmgango taisykles, išvydo, kokie buvo kuršių ginklai ir kaip juos naudojo.

Šventinį renginį vainikavo baltiško folkloro grupės „Ugniavijas“, „Obelija“ ir „Gyvata“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"