Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kuršių marių pakrantėje neliko statybinių atliekų

 
2016 12 09 17:59
Prieš ir po: išvežus statybines atliekas šios teritorijos vaizdas pasikeitė kardinaliai. Nuotrauka iš ve.lt

Vaizdingoje Kuršių marių pakrantės vietoje, kiek atokiau nuo Naujosios perkėlos, nebeliko ilgą laiką čia riogsojusios betoninių sąvartų krūvos.

Ilgus metus pragulėjusias betonines atliekas, kurios ribojo priėjimą prie vandens ir gadino pakrantės vaizdą, savo lėšomis sutvarkė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Iš pakrantės išgabenta kone 4 tūkst. tonų atliekų.

Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos papėdėje statybinės atliekos, betoniniai blokai, metalinė armatūra, tvirtinimo elementai bei kitos medžiagos, pragulėjo ne vienerius metus. Betoninių sąvartų krūva buvo gerai matoma plaukiantiems laivais Kuršių mariomis Kiaulės Nugaros link. Kas sąvartynu pavertė visai prie Kuršių marių esančią vietą, nėra tiksliai žinoma.

„Šioje vietoje buvo visa krūva priverstų betoninių atliekų, dėl kurių sulaukdavome skundų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į mūsų prašymą reagavo itin operatyviai ir iš teritorijos išvežė 3 996 tonas atliekų. Pakrantėje buvo palikti gamtinės kilmės rieduliai, kurie atlieka kranto tvirtinimo funkciją“, – sakė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys.

Anot Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, sąvartų krūva daugelį metų ne tik gadino pakrantės vaizdą, bet ir ribojo galimybę prieiti prie Kuršių marių.

„Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija džiaugiasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos iniciatyva sutvarkyti ilgus metus Kuršių marių pakrantę teršusį statybinį laužą. Betono nuolaužos ir metalo atliekos žalojo estetinį pakrantės vaizdą, kėlė grėsmę nacionalinio parko lankytojams, apribojo jų galimybę prieiti prie Kuršių marių kranto. Po atliktų teritorijos tvarkymo darbų pakrantė atgavo natūralų vaizdą. Tikimės, kad sutvarkytoje teritorijoje jau kitais metais sužaliuos ne tik būdinga pamario augmenija, bet galbūt įsikurs ir saugomos augalų rūšys, pavyzdžiui, trispalvis astras“, – teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė.

Laikinai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus pareigas einantis Vidmantas Paukštė pabrėžė, jog Uosto direkcija sutiko sutvarkyti Klaipėdos miestui, Kuršių nerijos nacionaliniam parkui ir iš dalies uostui priklausančią teritoriją, nes įmonei itin svarbi ir aplinkosauga.

„Uosto direkcijai svarbūs ne tik sėkmingi krovos rezultatai, bet ir aplinkosauginiai aspektai, nes mums tikrai ne vis vien, kas dedasi šalia uosto. Nacionalinio parko pašonėje, visai palei Kuršių marias buvo susidaręs statybinių atliekų sąvartynas, kurį likvidavus iš esmės pasikeitė pakrantės vaizdas“, – sakė V. Paukštė.

Sąvartų sutvarkymas Uosto direkcijai kainavo kiek daugiau kaip 45 tūkst. eurų. Darbus atliko UAB „Topada“. Beveik 4 tūkst. tonų statybinio laužo nugabentos susmulkinti tokio pobūdžio atliekas tvarkančiai įmonei „Bega“.

„Vakarų ekspresas“

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"