Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kuršių nerija neatsikrato meškėnų

 
2016 11 12 6:00
Spėjama, kad meškėnus pusiasalyje galėjo paleisti neatsakingi žmonės, ir gyvūnai pradėjo daugintis. www.wikimedia.org nuotrauka

Atšalus orams Neringos kurortinių vietovių gyventojai gali sulaukti netikėtų svečių – vis drąsiau pusiasalyje jaučiasi paprastieji meškėnai.

Šios grėsmingos, visoje Europos Sąjungoje (ES) invazine laikomos rūšies gyvūnai, pritrūkę maisto, pradeda jo ieškoti gyvenvietėse, raustis po atliekų konteinerius, kraustyti šiukšlių dėžes ir lįsti į žmonių gyvenamuosius namus.

Nors rudenį aplinkosaugininkams pavyko sumedžioti vieną meškėną Juodkrantės pietinėje dalyje, šią savaitę pastebėtas dar vienas – jau šiaurinėje, visai netoli gyvenvietės. Situaciją komplikuoja aplinkybė, kad iš Šiaurės Amerikos kilę gyvūnai Kuršių nerijoje ėmė daugintis.

Pamėgo Juodkrantę

Dar vasaros pabaigoje Aplinkos ministerija buvo išsiuntusi pamario ir pajūrio saugomų teritorijų direkcijoms nurodymą fiksuoti visus meškėnų pasirodymo atvejus ir apie juos pranešti.

„Ministerija vis gauna duomenų, kad Kuršių nerijoje pastebėta invazinės rūšies gyvūnų – paprastųjų meškėnų. Jie dėl didelio savo plėšrumo ir vislumo, geros adaptacijos naujose teritorijose yra paskelbti nepageidaujama rūšimi visoje ES“, – pranešė ministerija.

Anot Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) ekologės Emilijos Razmienės, buvo kreiptasi į visuomenę, ir per keletą mėnesių gauti keli pranešimai apie meškėnus, tačiau iš esmės žmonės palyginti vangiai reagavo į pasiųstą signalą.

„Neretai meškėnai supainiojami su usūriniais šunimis. Tikimės, kad daugiau duomenų gausime atšalus orams, nes vasarą meškėnai randa ėdesio atokiau nuo gyvenviečių, į jas nelenda, o dabar jau gali pradėti eiti arčiau žmonių. Vieną meškėną rudenį mums pavyko sugauti didžiųjų kormoranų kolonijoje, tačiau kiek jų tiksliai apsigyveno Neringoje, nežinome. Faktas, kad daugiausia kartų šie gyvūnai buvo pastebėti ties Juodkrante“, – „Lietuvos žinioms“ sakė specialistė.

Pirmieji signalai apie meiliai atrodančius, tačiau gamtos chuliganais vadinamus gyvūnus gauti dar 2013 metais Nidoje. Po kurio laiko vienas įsibrovėlis buvo pagautas.

2014-aisiais jau Juodkrantėje, prie Gintaro įlankos, apsigyveno dar du meškėnai. Vietos žmonės pasakojo, kad patelė „išsipūtusi“, vaikinga. Netrukus prie Juodkrantės buvo rastas suvažinėtas jauniklis.

Aplinkosaugininkai neoficialiai yra iškėlę versiją, kokiomis aplinkybėmis į pusiasalį galėjo patekti meškėnai. Pasak jų, neatsakingi žmonės tiesiog atsikratė savo augintinių.

Svarstoma, kad minėti gyvūnai galėjo būti įvežti į Neringą iš Kaliningrado srities, mat Rusijoje yra specialios meškėnų veisyklos, kuriose jie auginami ir parduodami kaip naminiai gyvūnai. Gamtininkų teigimu, jauni meškėnai išties būna meilūs, žaismingi, tačiau subrendę pradeda krėsti eibes, demonstruoti agresyvų elgesį, ir šeimininkai jų auginti nebenori.

Įžūlūs užkariautojai

Neringos savivaldybės ekologas ir medžiotojas Viktoras Kolokšanskis teigė, kad šaudyti nepageidaujamus KNNP meškėnus – komplikuotas reikalas.

„Jų kailis menkavertis, nebent kam nors sportinis azartas būtų vaikytis meškėną, todėl patikimiausia yra naudoti spąstus. Be to, jie dabar gali pradėti eiti į gyvenvietes, o naudoti ginklą arčiau kaip 200 metrų nuo namų negalima. Mums situaciją palengvintų šalta žiema: gal tada jie nugaištų“, – svarstė jis.

Mat jei žiema bus drėgna, be didelių šalčių, meškėnai neabejotinai brausis į žmonių gyvenamąsias vietas, ieškos maisto. Jei atšals – įmigs žiemos miegu ir gali žūti.

Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius perspėjo, kad, leidę meškėnams toliau ramiai gyventi, nerijos miškuose nebegirdėsime paukščių giesmių, nebematysime rudųjų voverių.

„Meškėnai dėl simpatiškos savo išvaizdos žmonėms dažniausiai kelia teigiamų, o ne blogų emocijų. Tačiau ši rūšis turi labai neigiamų savybių. Tai nėra svečiai, o užkariautojai, svetimžemiai gyvūnai. Itin agresyvūs, nes jie ne įsilieja į ekosistemą, o ją nustelbia. Naikina vietines rūšis, už kurias mūsų kraštuose meškėnai yra pranašesni. Tai visaėdžiai universalūs medžiotojai, priekinėmis letenėlėmis iškrapštantys paukščių jauniklius iš uoksų, inkilų, išdraskantys voverių lizdus su palikuonimis ir juos suėdantys“, – pasakojo jis.

Paprastojo meškėno uodega dryžuota, apie 20–25 cm ilgio, svoris 5–16 kg, gerai laipioja medžiais. KNNP direkcija prašo vietos gyventojų, poilsiautojų atkreipti dėmesį į tokio dydžio laukinius gyvūnus. Tačiau žmonės turėtų būti atidūs ir nesupainioti jų su usūriniais šunimis. Pastebėjusieji meškėną gali rašyti ir nuotraukas siųsti (jei pavyksta nufotografuoti) e. paštu emilija.razmiene@nerija.lt.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"