Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kuršių nerija nori savo įstatymo

 
2016 11 08 6:00
Parengus Kuršių nerijos įstatymą būtų aiškiau reglamentuojama veikla šioje išskirtinėje teritorijoje. Antano Razmos nuotrauka

Naujai išrinktame Seime ketinama inicijuoti specialios darbo grupės sudarymą, kad būtų parengtas atskiras Kuršių nerijos įstatymas.

Neringos mero Dariaus Jasaičio teigimu, tam jau seniai atėjo laikas, todėl planuojama kreiptis į parlamentą bei Vyriausybę. „Dabartiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įvairiausias sritis, frazė „išskyrus Neringą“ tiesiog mirga. Įvairūs ribojimai, draudimai neleidžia vykdyti mūsų savivaldybės teritorijoje elementarios plėtros, todėl manome, kad būtina parengti atskirą Kuršių nerijos įstatymą. Į vieną dokumentų paketą turėtų būti sudėta viskas, kas susiję išskirtinai su Neringa“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis. Anot D. Jasaičio, susiklostė paradoksali situacija, kai unikaliu pripažįstamas kurortas teisiškai apibrėžtas kaip bet kuris kitas.

Politikai pripažįsta, kad Kuršių nerijos įstatymo kūrimas gali trukti visą naujojo Seimo kadenciją, nes reikėtų keisti ir esamus teisės aktus, visas išimtis perkeliant į naują įstatymą.

Kopos mieste

Analogų Lietuvoje neturinčioje gamtinėje ir geografinėje vietoje esanti Neringos savivaldybė jau ne vieną dešimtmetį susiduria su daugybe problemų dėl jos vystymo.

„Esame vienintelė savivaldybė, kuri visa įsikūrusi UNESCO pasaulio paveldu pripažintoje teritorijoje – Kuršių nerijoje. Todėl įstatymuose įtvirtinti įvairūs ribojimai, draudimai mums. Jei jau esame tokie išskirtiniai, mums reikia atskiro, tai teritorijai taikomo įstatymo. Nekalbu apie pridėtinės vertės mokesčio, akcizų taikymą, tai labiau susiję su teritorijų planavimu, aplinkosauga, paveldu ir daugeliu kitų sričių“, – aiškino D. Jasaitis.

Esą pasaulyje nėra tokio atvejo, kad sutaptų miesto, savivaldybės ir saugomos teritorijos ribos. „Visi vadovauja, ir niekas nežino, kas yra šeimininkas. Ydinga vien tai, jog teisės aktuose visa Neringos savivaldybė apibrėžiama kaip miestas, neišskiriant Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės. Tų gyvenviečių įstatymuose net nėra. Įsivaizduokite, net Grobšto gamtos rezervatas su kopomis, Parnidžio smėlynai formaliai yra mieste. Manome, kad tai absurdiška, todėl reikėtų išskirti gyvenvietes, kuriose galiotų vienokie reikalavimai, o gamtos oazėse – kitokie. Dabar viskas suplakta į viena“, – pažymėjo meras.

Jis pateikė ir kitą pavyzdį: teisiškai už skęstančiųjų gelbėjimą pajūryje atsakinga savivaldybė, tačiau vos įbridus į jūrą patenkama į Lietuvos teritorinius vandenis.

„Negauname nė euro už skęstančiųjų gelbėjimo paslaugos teikimą iš valstybės, nors formaliai yra prižiūrima valstybės teritorija. Kasmet skiriame apie 100 tūkst. eurų. Paradoksas toks: jei jūroje kas nors atsitinka, atsakomybė verčiama gelbėtojams, tačiau vandenys – valstybės teritorija. Kas turėtų iš jų traukti nukritusį lėktuvą? Savivaldybė, pasieniečiai? Esama daugybės neaiškumų. Juos būtų galima išspręsti parengiant vieną teisės aktą – Kuršių nerijos įstatymą“, – tikino D. Jasaitis.

Kliūtis vystytis

Dar vienas pavyzdys – Neringa negauna jokių privilegijų, nuolaidų dėl neišvengiamo naudojimosi keltais.

„Tiems patiems darbams esame priversti išleisti gerokai daugiau lėšų negu kitos šalies savivaldybės. Rekonstruojant krašto kelio Smiltynė-Nida ruožą (apie 10 km) apie 900 tūkst. eurų buvo skirta bendrovės Smiltynės perkėlos paslaugoms apmokėti. Tarkime, Birštonas su tokia problema nesusiduria, o mes už tą milijoną būtume ilgesnį kelio ruožą nutiesę. Taigi skirstant lėšas išimtys netaikomos, nors Neringa visur įvardijama kaip išskirtinė“, – dėstė meras.

Jo manymu, Seime pirmiausia turėtų būti labai aiškiai nuspręsta, ar palaikoma iniciatyva dėl Kuršių nerijos įstatymo kūrimo, o tada kuriama speciali darbo grupė.

„Ją sudarytų ir parlamentarai, ir Aplinkos, Žemės ūkio, Kultūros ministerijų, kitų institucijų atstovai. Lauktų ilgas ir sunkus darbas, tačiau parengus atskirą įstatymą mums būtų lengviau kvėpuoti. Būtų sudėlioti visi taškai, nes dabar skirtinguose teisės aktuose pilna viena kitai prieštaraujančių nuostatų. Visa tai stabdo Neringos kurorto vystymąsi“, – pabrėžė D. Jasaitis.

Vyksta konsultacijos

Anot Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorės Aušros Feser, atskiras įstatymas pirmiausia būtų naudingas dėl atsirasiančio aiškumo.

„Dabar visur yra tų frazių „išskyrus Neringą“. Visas išimtis reikėtų sudėti į vieną bloką. Keičiant įvairius dabar galiojančius teisės aktus. Ir Miškų įstatymą, ir Teritorijų planavimo, kitus. Idėja dėl Kuršių nerijai taikytino bendro dokumento brendo seniai, klausimą atvirai iškėliau šį pavasarį pristatant UNESCO paveldo teritorijos valdymo planą. Apie idėją kalbėjome Aplinkos ministerijoje, su UNESCO atstovais. Pasaulyje yra ne vienas atvejis, kai UNESCO teritorija turi savo atskirą įstatymą, kuris reglamentuoja veiklą būtent joje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė A. Feser.

KNNP vadovė tikino, kad šiuo metu labai intensyviai konsultuojamasi su mokslininkais, įvairių sričių specialistais.

„Perspektyva turėti savo įstatymą – didelė, nes mūsų teritorija, pusiasalis, yra išskirtinė ir joje taikomi visai kitokie apribojimai, reikalavimai nei žemyne. Viską sudėję į vieną dokumentą išvengtume dabar pasitaikančios painiavos. Net nebereikia priminti, kiek įvairiausių skandalų Neringoje buvo dėl statybų“, – kalbėjo ji.

Anot pokalbininkų, turėtų būti peržiūrimas ir su valstybės biudžetu susijęs įstatymas, nes daugelyje pasaulio šalių taikoma praktika, kai savivaldybėms, kurios varžomos apribojimų, o jų teritorijos patenka į nacionalinius parkus ar kurortinius miestus, kur aptarnaujama keliskart daugiau žmonių, nei yra gyventojų, taikomos mokesčių lengvatos.

Idėjai pritaria

Paklaustas, ką mano apie neringiškių iniciatyvą, Pajūrio vienmandatėje apygardoje išrinktas Seimo narys Gintaras Vaičekauskas idėjai pritarė.

„Bet kuri iniciatyva, kurią įgyvendinus žmonėms bus lengviau gyventi, siekti savo planų, yra gera. Puikiai suprantu Kuršių nerijos gyventojus ir palaikau jų norą turėti tai teritorijai taikomą atskirą įstatymą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"