TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kuršių nerija tarp kūjo ir priekalo

2016 08 09 6:00
Nagliai iš aukštai. Antano Razmos nuotrauka

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Kuršių nerija ir vėl neišbrenda iš skandalų: šįkart dėl jos planavimo dokumentų susipliekė Kultūros paveldo departamentas (KPD) ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT).

Valstybinė kultūros paveldo komisija viešai pranešė, kad minėtos institucijos atsisako suderinti Kuršių nerijos teritorijų tvarkymo ir planavimo dokumentus bei ėmė bylinėtis. „Nepasidalijama įtakos sritimis. Viena institucija nederina kitos parengtų dokumentų, todėl Neringoje vėl viskas strigs. Tas tarpžinybinis konfliktas vyksta nebe pirmus metus, o dabar – vos ne karo padėtis. Dėl to kenčia Neringos savivaldybė, nes be patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų neįmanoma jokia urbanistinė plėtra“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Mariaus Šverebo nuotrauka

Esą VSTT ėmė kištis į sritį, už kurią atsakingi paveldosaugininkai, o šie savo ruožtu kaltinami netinkamu dokumentų rengimu.

Karas dėl įtakos

Tai, kad Kuršių nerijoje jau keletą metų savo įtakos sritimis nepasidalija dvi valstybinės institucijos, pripažino Valstybinė kultūros paveldo komisija. KPD kaltina, kad rengdama Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo plano korektūrą VSTT tam tikrose vietose peržengia savo kompetencijos ribas ir kišasi į paveldosaugos sritį bei reikalauja, kad VSTT tvarkymo planą pataisytų.

Savo ruožtu VSTT tikina, kad ne ji, o būtent KPD netinkamai parengė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kurių sprendiniai neatitinka šiuo metu galiojančio tvarkymo plano.

Abi institucijos atsisako suderinti parengtus dokumentus ir viena kitos reikalauja juos pakeisti. Nueita net iki teismų. 2015-ųjų rugsėjį KPD Klaipėdos skyrius parašė raštą, kuriuo reikalavo, kad VSTT per nustatytą terminą iš galiojančio tvarkymo plano tekstinės dalies pašalintų perteklines ir paveldosaugos reikalavimams prieštaraujančias nuostatas. VSTT šį reikalavimą apskundė teismui.

VSTT, norėdama išspręsti ginčą, šįmet birželį kreipėsi į Valstybinę kultūros paveldo komisiją (VKPK) su prašymu sudaryti specialią ekspertų darbo grupę, kuri išaiškintų parengtų dokumentų projektų painiavą. Išnagrinėjusi dokumentus darbo grupė konstatavo, kad prie susidariusios situacijos prisidėjo abi institucijos. Ekspertų išvadose rekomenduojama, kad VSTT ir KPD griežtai bei sutartinai laikytųsi įstatymų, reglamentuojančių jų kompetencijas. Sukritikuotas ir užsitęsęs ginčas, anot VKPK, juo daroma žala valstybei. Tokiais veiksmais vilkinamas itin svarbių dokumentų, reglamentuojančių Kuršių nerijos teritorijų tvarkymą ir planavimą, priėmimas, todėl neefektyviai panaudojamos valstybės lėšos. Be to, pakertamas visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis.

Gresia sąstingis

Abiejų valstybės institucijų ginčai dėl įtakos derinant teritorijų planavimo klausimus Kuršių nerijoje – tarsi biurokratinis voratinklis, tačiau jis gali apraizgyti pačią Neringos savivaldybę.

Algimantas Degutis: "VSTT nori griauti pastatus motyvuodami UNESCO korta, nors mes manome, kad vienas ar keli pastatai neturi jokios įtakos visos teritorijos reikšmingumui.”

„Esmė tokia: už kultūros paveldo objektus Neringoje yra atsakinga KPD, o kita tarnyba – VSTT – to nepripažįsta. Aplinkosaugininkai iš visų savo planų tiesiog išbraukė KPD. Vyksta nuožmus tarpžinybinis konfliktas, bendraujama tik per teismus. Net jei viena institucija priimtų sprendimus Kuršių nerijoje, vis tiek būtų sudėtinga derinti viską, nes galioja labai daug apribojimų. O dabar, kai tarpusavyje pliekiasi dvi institucijos, mums gresia sąstingis“, – apgailestavo D. Jasaitis. Dabartinę situaciją jis pavadino „mirties tašku“, nes be galiojančių, naujai patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų strigs visos investicijos.

„Dabar turime galiojantį, 2012 metais patvirtintą KNNP tvarkymo planą, tačiau jis keičiamas ir niekaip nepatvirtinamas naujas. Savo planą, kuris liečia urbanizuotas vietoves, gyvenvietes bei apima tik paveldosauginę dalį, turi parengęs ir KPD. Jo irgi netvirtina dėl konflikto su VSTT“, – pasakojo Neringos meras.

Neoficialiai kalbama, esą savo įtakos Kuršių nerijoje nenori atsisakyti VSTT, neva dėl nelegaliomis pripažintų statybų. „Jie viską nori griauti, o KPD pozicija – taikos sutartys. Gal geriau nugriauti 3 pastatus, bet 14 galbūt nelegalių palikti. VSTT traktuoja vienaip, o KPD – kitaip. Tarkime, aplinkosaugininkai aiškina, kad namas pastatytas ne pagal tipinės žvejo sodybos modelį. O kas yra tipinė sodyba? Juk jų įvairių būta“, – painų tarpžinybinį konfliktą bandė paaiškinti D. Jasaitis.

Meras priminė, kad griaunant pastatus pralaimi pati valstybė, mokesčių mokėtojai, nes teismai jau yra pripažinę valstybės, o ne verslininkų kaltę. „Na, nugriovė buvusį „Sorento“ restoraną Juodkrantėje. neva nelegalų. O vėliau teismai priteisė sumokėti žmonėms iš mokesčių mokėtojų kišenės per 1 mln. eurų kompensaciją. Neringos merija nuo kitų metų turės per penkerius metus sumokėti 320 tūkst. eurų. O jei bus griaunama daugiau pastatų ir vėl teismai pripažins valstybės kaltę? Juk tai reiškia, kad nebegalėsime investuoti nei į kelius, nei į kurorto gražinimą, nei į paplūdimius. Štai, prie ko priveda tokie konfliktai“, – teigė jis.

Be galiojančių, naujai patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų Kuršių nerijoje neįmanoma jokia urbanistinė plėtra./Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Ginčijasi toliau

KPD direktoriaus pareigas laikinai einantis Algimantas Degutis „Lietuvos žinioms“ tiesiai šviesiai rėžė, jog „kai kas nori lįsti ne į savo daržą“. „Buvo pakeistas Teritorijų planavimo įstatymas ir KPD parengė Kuršių nerijos gyvenviečių tvarkymo planus. Turėjome „įkelti“ galiojančius detaliuosius planus į mūsų specialųjį tvarkymo planą. O VSTT jo nederina, vengia keisti savo parengtą tvarkymo planą pagal mūsų paveldosaugos reikalavimus. Jie nori griauti motyvuodami UNESCO korta, nors mes manome, kad vienas ar keli pastatai neturi jokios įtakos visos teritorijos reikšmingumui“, – dėstė jis.

VSTT direktoriaus pavaduotoja ir buvusi šios tarnybos ilgametė vadovė Rūta Baškytė tikino, kad tarpinstitucinio nesutarimo ar ginčo esmė – pasikeitusi KPD pozicija dėl neteisėtų statybų Kuršių nerijoje. „Kaip žinoma, Kuršių nerijoje dėl neteisėtų statybų vyko dešimtys teisminių ginčų. Daugeliu atvejų teismų sprendimai buvo tokie, kad buvo panaikinti detalieji planai ir kiti dokumentai. Buvo ir tokių, kuriais nurodyta nugriauti neteisėtai pastatytus pastatus. O už griaunamus pastatus turėtų būti kompensuojama valstybės, savivaldybės lėšomis. Vyriausybė nutarė tikslinti, keisti KNNP tvarkymo planą, o Aplinkos ministerija surašė pavedimą šio teritorijų planavimo proceso organizatorei – VSTT“, – sakė ji.

Esą akivaizdu, kad be teritorijų planavimo proceso negalima pakeisti galiojančio teritorijų planavimo dokumento. Be to, Lietuvos teritorijoje galioja visi teisės aktai, o ne vienas ar kitas. „Natūralu, kad KNNP tvarkymo plano sprendiniai apima ir kultūrinius draustinius, nes jie yra sudedamoji šio nacionalinio parko dalis. Visų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi derėti tarpusavyje, o ne prieštarauti vieni kitiems. Jei norime pakeisti nuostatas dėl kultūros paveldo tvarkymo, turime atitinkamai keisti ir tvarkymo plano sprendinius, o ne parengti atskirą dokumentą ir apsimesti, kad problemos nėra. Jei taip elgsimės, problema išliks, nes vienos institucijos išduos sąlygas kitiems dokumentams rengti pagal vieną dokumentą, kitos – pagal kitą“, – aiškino ji.

Tarnybos atstovė pridūrė, kad jei vieno ar kito objekto nereikia saugoti pagal kultūros paveldo reikalavimus, juos reikia saugoti pagal bendras kraštovaizdžio apsaugos nuostatas. „Jei saugome tradicines sodybas (neturinčias kultūros paveldo objekto statuso) kituose nacionaliniuose ar regioniniuose parkuose, kodėl turime jų nesaugoti bene vertingiausioje Lietuvos teritorijoje? Tuo labiau kad tradiciniai žvejų kaimai, žvejų sodybos saugomos pagal tarptautinius įsipareigojimus, pagal Kuršių nerijos Išskirtinės visuotinės vertės aprašą. Bandome kviesti kolegas dialogo, bet, tiesą pasakius, apie sprendinius su mumis nesikalbama“, – teigė R. Baškytė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"