TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Kuršių nerijai atstovaus paukščių trijulė

2016 04 26 6:00
whc.unesco.org nuotrauka

Pirmą kartą paskelbtas balsavimas dėl 25-metį švenčiančio Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) paukščio pasibaigė netikėtais rezultatais ir mįslinga sąmokslo teorija.

Nuo kovo 21 iki balandžio 22 dienos vykusį internetinį balsavimą parko direkcijai paskutinėmis dienomis teko sustabdyti, anuliuoti rezultatus ir ieškoti kompromiso.

Žmonės galėjo rinkti parko paukštį iš 25 pateiktų rūšių.

Balsavo ir robotai

Įsisiūbavus virtualiems rinkimams paaiškėjo, kad užvirė tikras kibernetinis karas, kuris iškraipė sąžiningo balsavimo rezultatus.

„Anketa sulaukė beveik 7 tūkst. balsų, tačiau beveik du trečdaliai jų pasirodė esantys „netikri“. Užfiksuota, kad kažkas piktavališkai braunasi į sistemą, apeidamas uždėtus apribojimus, ir tendencingai balsuoja tik už kai kurių rūšių paukščius“, – sakė KNNP direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė.

Daugiausia balsų kosminiu greičiu rinko didysis kormoranas ir jūrinis erelis, o paskutinę dieną „iš niekur“ atsirado keli šimtai balsų net už įprastą visam pamariui, pajūriui paukštį rudagalvį kirą.

Savo ruožtu parko vadovė Aušra Feser informavo, kad už kai kurių rūšių sparnuočius buvo balsuojama kas 5 sekundes.

„Pagal taisykles balsuoti buvo galima tik kartą iš vieno kompiuterio, bet pamatėme, kad kai kurie rinkimų dalyviai sulaukia balsų kas kelias sekundes. Pasidomėję išvydome, kad balsuojama buvo net iš Madagaskaro, Peru. Matyt, buvo panaudoti kažkokie kibernetiniai elementai, robotai, kurie rinkdavo balsus automatiškai. Tai yra nesąžininga, nes mums svarbi – žmonių, o ne robotų nuomonė“, – šypsojosi A. Feser.

Todėl parko vadovybė nutarė šios teritorijos simboliais paskelbti trijų rūšių paukščius, kurie sulaukė daugiausia dėmesio rinkimuose: pilkąją varną, jūrinį erelį ir didįjį kormoraną.

„Kitų rinkimų nebus, o šiuos paukščius, kaip simbolius, naudosime atsižvelgdami į kontekstą. Šių sparnuočių atvaizdai bus naudojami leidyboje, jie bus paversti personažais ugdant vaikus, gamtinėse stovyklose“, – teigė L.Dikšaitė.

Kuršių nerijos nacionalinio parko paukščiais paskelbti pilkoji varna, jūrinis erelis ir didysis kormoranas./KNPP nuotrauka

Trys potekstės

Anot KNNP vadovybės, nusprendus parko paukščiais išrinkti tris sparnuočius, o ne vieną, tarsi dar kartą pabrėžiamas šios saugomos teritorijos įvairialypiškumas.

Pilkoji varna simbolizuos Kuršių nerijos slėpinius, kai net įprastas, dažnas visoje Lietuvoje ir puikiai žmonėms pažįstamas paukštis Kuršių nerijoje reiškia daug daugiau nei tik varną.

„Tai – neatsiejama Kuršių nerijos kultūrinio paveldo dalis, iliustruojanti žmogaus prisitaikymą prie išskirtinai sudėtingų ir skurdžių gyvenimo sąlygų. Vietos gyventojai – kuršininkai – siekdami paįvairinti skurdų maisto racioną bei papildyti negausias atsargas pavasarį ir rudenį gaudė per Kuršių neriją būriais skrendančias varnas. Jas ne tik patys naudojo maistui, bet ir Klaipėdos turguje pardavinėjo, tiekė restoranams“, – pasakojo KNNP gamtininkas.

Varnų gaudymo tradicija išnyko po Antrojo pasaulinio karo kartu su pasitraukusiais ar Anapilin išėjusiais kuršininkais. Teigiama, kad varnos iki šiol yra tikros Kuršių nerijos šeimininkės – visus metus jos drąsiai jaučiasi tiek laukinėje, tiek gyvenviečių erdvėje.

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas jūrinis erelis – gamtos didybės atspindys. Tai – įspūdingiausias Kuršių nerijoje gyvenantis sparnuotas plėšrūnas, matomas „patruliuojantis“ virš sausumos ir marių ar jūros pakrantėse, viso Kuršmarių regiono simbolis.

„1800–1970 metais šios rūšies populiacija sparčiai mažėjo ir daugelyje Europos vietų beveik visiškai išnyko. Nuo 1980-ųjų dėl intensyvios aplinkosaugininkų veiklos jūriniai ereliai sparčiai atsigauna. Dabartinė Kuršių nerijos jūrinių erelių porų gausa iliustruoja šios rūšies atsigavimo „sėkmės istoriją“ ir pažymi gamtosauginės veiklos bei idėjų svarbą. Dabar pusiasalyje peri 6 šių didingų sparnuočių poros“, – pasakojo A. Feser.

Per pastaruosius 15 metų Kuršių nerijoje iš viso aptikta 30 jūrinių erelių lizdų ir iškelti 8 dirbtiniai.

Na, o kormoranai – tai nuolatinės, per šimtmečius trunkančios priešpriešos tarp žmogaus poreikių ir gamtos simbolis. Vieni šių paukščių nekenčia, kiti – žavisi jais kaip itin įdomia ir savita rūšimi.

„Kuršių nerijos istoriniuose šaltiniuose kormoranai aprašyti XIX amžiaus pradžioje, vėliau jie ne kartą išnykdavo ir vėl atsirasdavo. 1989 metais kormoranai pradėjo kurtis šiauriniame Juodkrantės gyvenvietės pakraštyje kartu su pilkaisiais garniais. Čia jie rado puikią vietą, apsuptą žuvingų Kuršių marių ir Baltijos jūros. 2015 metais šios kolonijos dydis pasiekė 3800 lizdų. Tai – didžiausia kolonija Lietuvoje. Siekiant išsaugoti sengirę, kurioje įsikūrė šie sparnuočiai, kasmet vykdomos populiacijos reguliavimo priemonės“, – pasakojo parko direkcijos gamtininkas.

Spartus kormoranų populiacijos augimas visoje Europoje ir Lietuvoje parodo natūralios gamtinės pusiausvyros pažeidžiamumą ir skatina žmones vertinti aplinką kaip visumą, kurioje egzistuoja daug mums žinomų ir nežinomų priežastinių ryšių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"