Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kuršių nerijoje – archeologinė ekspedicija

 
2016 06 15 6:00
Tyrimų plotas kasamas ir fiksuojamas nedideliais kvadratėliais, siekiant gauti kuo daugiau žinių apie radinių pasiskirstymą.
Tyrimų plotas kasamas ir fiksuojamas nedideliais kvadratėliais, siekiant gauti kuo daugiau žinių apie radinių pasiskirstymą. "Facebook" nuotrauka

Nuo birželio pradžios Kuršių nerijoje darbuojasi Lietuvos istorijos instituto mokslininkų komanda. Jos tikslas – akmens amžiaus gyvenviečių tyrimai. Neseniai baigta kasinėti senovės gyvenvietė ties Alksnyne, o dabar archeologai pluša Nidoje.

Anot tyrėjų, šiemet pradėtas vykdyti mokslininkų grupės projektas „Virvelinės keramikos kultūra (2900 – 2400 m. pr. Kr). Pirmieji indoeuropiečiai Lietuvoje“. Pirmasis archeologų komandos taikinys – Alksnynės senovės gyvenvietė. Tai viena iš vos kelių žinomų gyvenviečių Neringoje su neišpustytu archeologiniu sluoksniu.

Alksnynėje, 4 metrų gylyje, buvo pasiektas gruntinis vanduo, kurį siurbdami archeologai sijojo iškastas žemes ir galėjo aptikti smulkiausius radinius. Pavyzdžiui, rasta nedidukė gludinto kirvio nuoskala, priskiriama vėlyvajam neolitui.

„Labiausiai džiugino stambesni keramikos fragmentai su išlikusiu ornamentu ir maisto degėsiais, kurie leis sužinoti, koks maistas buvo gaminamas rastuose puoduose. Teko naudoti ir vadinamąjį flotacijos metodą. Sijojant žemes neįmanoma surinkti pačių smulkiausių augalų liekanų. Tam tinkamiausia – flotacija. Ypač ji svarbi tiriant virvelininkų gyvenvietes, nes jie, sprendžiant pagal Centrinės ir Šiaurės Europos archeologinę medžiagą, Lietuvoje, tikėtina, pirmieji augino javus“, – teigė archeologai.

Baigę kasinėjimus Alksnynėje mokslininkai padarė preliminarią išvadą, kad, sprendžiant pagal vieningą keramikos stilių, gyvenvietė buvusi trumpalaikė.

„Surinkome galybę perdegusių kauliukų. Tikimės, kad zooarcheologinė analizė leis suprasti gyvenvietės paskirtį. Šių archeologinių tyrimų radiniai padės išsiaiškinti įvairius keramikos raidos aspektus, kurių neįmanoma pažinti tyrinėjant ilgalaikes radimvietes su gausiais įvairialaikiais radiniais“, – tikino tyrėjai.

Šiuo metu archeologų komanda darbuojasi akmens amžiaus gyvenvietės vietoje Nidoje, kur jau pirmosiomis dienomis aptiko labai turtingą kultūrinį sluoksnį. Per vieną dieną surinkta per 400 radinių, rasta ir šukė su virvelininkams būdingu ornamentu.

Toje pačioje vietoje Lietuvos istorijos instituto tyrėjai atliko kasinėjimus ir 2013-aisiais. Tąkart nustatyta, kad žmonės pusiasalyje gyveno gerokai anksčiau, nei manyta – apie 3,5 tūkst. metų prieš Kristų. Tai reiškia, kad ir pačios Kuršių nerijos amžius siekia ne 5 tūkst. metų, kaip iki šiol teigta visuose šaltiniuose, o mažiausiai 6 tūkst. metų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"