Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kuršių nerijoje grius svetimkūniai

 
2017 01 20 11:30
Kuršių nerijos kraštovaizdis taps dar patrauklesnis turistams. Antano Razmos nuotrauka

Neringos miesto savivaldybė gali tapti pirmąja Lietuvoje teritorija, kurioje nebeliks aukštos įtampos elektros oro linijų.

Sumanymą požeminiais kabeliais visame 90 km pusiasalio ruože iki 2021-ųjų pakeisti aukštos įtampos elektros oro linijas įgyvendins bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO). „Tie aukštos įtampos stulpai dešimtmečius buvo unikalaus Kuršių nerijos kraštovaizdžio svetimkūniai, darkė vaizdą, tad kol kas sunku patikėti, kad jų nebeliks. Jūros pusėje oro linijos driekiasi dešimtis kilometrų, net per Naglių rezervatą. Jau pradedame svarstyti, kaip išnaudoti erdves, kurios atsivers“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser.

Paveldosaugininkai patikino, kad kasant tranšėjas ir tiesiant požeminius kabelius neišvengiamai teks samdyti archeologus, nes pusiasalyje žmonių gyventa nuo akmens amžiaus, todėl yra tikimybė aptikti naujų priešistorės paminklų.

Pradžia – kitąmet

Techninis elektros tinklo nuo Juodkrantės iki Smiltynės rekonstrukcijos projektas jau rengiamas. Artimiausiu metu ketinama imtis projektuoti ir tinklo dalies iki Nidos atnaujinimą. Numatoma, kad rekonstrukcijos darbai prasidės 2018 metais ir truks iki 2021-ųjų.

Planuojama atnaujinti nuo 1965–1988 metų eksploatuojamas Juodkrantės, Smiltynės, Alksnynės, Nidos, Pervalkos ir Girininkijos transformatorių pastotes, o vietoj 1964-aisiais įrengtų 35 kV oro linijų nutiesti 90 kilometrų požeminių kabelių. Įgyvendinus projektą elektros energija daugiau kaip 3 tūkst. klientų Kuršių nerijoje bus tiekiama ir skirstoma požeminiu tinklu.

Oro linijas pakeitus požeminiais kabeliais turėtų išnykti elektros energijos tiekimo trikdžių tikimybė esant nepalankioms oro sąlygoms, sumažėti tinklo priežiūros ir remonto sąnaudos. Skaičiuojama, jog atnaujinus Kuršių nerijos elektros tinklą bus galima užtikrinti 50 proc. didesnį elektros energijos poreikį.

Kraštovaizdį darkantys milžiniški elektros stulpai seniai rėžė akį Kuršių nerijos pusiasalyje besilankantiems žmonėms. /Deniso Nikitenkos nuotrauka

Pritaikys turizmui

Kraštovaizdį darkantys milžiniški elektros stulpai ir tiesiog miškuose ar net gyvenvietėse esančios transformatorinės seniai rėžė akį pusiasalyje besilankantiems žmonėms. „Mes, vietiniai, jau pripratome, tačiau vis pasvajodavome, kad tie svetimkūniai kada nors išnyktų. Netrukus stulpai bus nugriauti ir atsivers naujos erdvės, mat dabar jie stovi miškuose iškirstoje ištisinėje linijoje. Kai stulpų nebeliks, bus svarstoma, ką su ja daryti“, – teigė A. Feser.

Viena galimybių – apželdinti mišku. Ta ištisinė juosta galbūt praverstų ir pažintiniam turizmui. „Ten auga daugybė vaistažolių. Tose atvirose erdvėse galima net įrengti pažintinį taką. Žmonės susipažintų su Kuršių nerijoje augančiomis vaistažolėmis, išmoktų jas atskirti ir rinkti“, – pasakojo parko vadovė. Kita vertus, anot A. Feser, iškirsta juosta puikiai atlieka ir priešgaisrinės linijos funkciją, tad reikėtų tartis su miškininkais, ką su ja daryti ateityje.

Neringos meras Darius Jasaitis priminė, kad nutiesti elektros linijas po žeme Kuršių nerijoje buvo numatyta dar 1994 metais patvirtintame Vyriausybės nutarime ir KNNP tvarkymo plane. „Tikiuosi, bus demontuotos ir aplinką bjaurojančios transformatorinės. Viena tokia didžiulė stovi prie pat Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčios. Gigantiškų stulpų yra ir prie lankomo paveldosaugos objekto – Kiaulės Nugaros Antrojo pasaulinio karo priešlėktuvinės baterijos. Beje, incidentų dėl oro linijų būta ir mariose – už laidų užkliuvo plaukiančių jachtų stiebai. Taigi žinia, kad bus tiesiami požeminiai elektros kabeliai, tikrai itin džiugi“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino meras.

Neringos vadovas priminė, jog dėl stiprių vėjų, vyraujančių pusiasalyje, elektros tiekimas gyventojams ne visada būna stabilus. „Esame pripratę, kad elektra kelioms sekundėms staiga dingsta du tris kartus per dieną. Patiriame nepatogumų, nes išsijungia visi elektros prietaisai. O per audras visada gyvename kaip ant adatų, nes negali prognozuoti, kada koks medis ar jo šakos užvirs ant laidų ir elektros tiekimas nutrūks“, – aiškino D. Jasaitis. Tačiau dar svarbiau, anot jo, yra tai, kad visiškai pasikeis Kuršių nerijos kraštovaizdis. Mero manymu, elektros linijai iškirstoje miško juostoje galima būtų įrengti ir naują dviračių taką: tuomet poilsiautojai tam tikruose ruožuose važiuotų ir pamariu, ir pajūriu.

Laisvūnas Kavaliauskas. /Deniso Nikitenkos nuotrauka

Praeities pėdsakai

Šiuo metu Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre užfiksuotos dvi Kuršių nerijoje esančios akmens amžiaus gyvenviečių vietos – prie Alksnynės ir prie Nidos.

„Todėl savo žodį dar turės tarti archeologai, nes kasant elektros kabelių tranšėjas priešistorės paminklų gali būti aptikta ir daugiau. Kalbu apie akmens amžiaus gyvenvietes ar stovyklavietes, jų pėdsakus“, – „Lietuvos“ žinioms sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas. Paveldosaugininkas priminė, kad XIX amžiuje vokiečių tyrinėtojai skirtingose nerijos vietose buvo radę priešistorės gyvenviečių, žmonių buities reliktų.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"